- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-18
- Bylos Nr.
- 2-2096/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statega“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-1814-622/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Statega“ 2011 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu prašydamas iškelti atsakovui UAB „Neapolis“ bankroto bylą, taip pat areštuoti atsakovui priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybės biudžetui, atsiskaityti su ieškovu ir už komunalines paslaugas; sustabdyti išieškojimą iš atsakovo turto vykdymo procese, uždrausti atsakovui vykdyti finansines prievoles, atlikti veiksmus, sudaryti sandorius, kurie mažina atsakovo turtą (b. l. 2-4). Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 5 950 190,69 Lt, dalis skolų priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ieškovo žiniomis, atsakovas turi nekilnojamojo turto už beveik 4 mln. Lt. Siekiant užtikrinti visų įmonės, kuriai keltina bankroto byla, kreditorių interesus bei pačios (pripažintinos bankrutuojančia) įmonės interesus, kad būtų kiek įmanoma daugiau padengta kreditorių finansinių reikalavimų, byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leisdamas iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, privalomus mokėjimus valstybei; uždraudė disponuoti turtu (įkeisti, kitaip apsunkinti ar kitaip sumažinti turto vertę), sustabdė išieškojimą iš atsakovo turto vykdymo procese (CPK 145 str. 1 d. 1, 3, 10 p., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p. ir 3 d.) (b. l. 46-47).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Neapolis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys nepagrįstas, ieškovas siekia tik paralyžuoti atsakovo veiklą, atsakovo turimas turtas viršija ieškovo finansinius reikalavimus, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Statega“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 57) skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovas yra ne vienintelis atsakovo kreditorius, o atsakovo finansinė būklė anaiptol nėra gera. Pvz., vien AB „Swedbank“ atsakovas skolingas apie 30 mln. Lt už suteiktą paskolą ir priskaičiuotų delspinigių (b. l. 9-10, 20-44).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas taikė dviejų rūšių laikinąsias apsaugos priemones: turto (plačiąja prasme) areštą ir išieškojimo iš atsakovo turto vykdymo procese sustabdymą. Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, atsakovo turtinė padėtis gera, o ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai ir byloje esantys įrodymai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo.
ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, numato, kad gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Apeliantas teisus dėl to, kad nurodyta įstatyminė nuostata pati savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas gali, o ne privalo. Taigi norint pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėse bylose dėl bankroto bylos iškėlimo, reikia vadovautis bendromis (CPK) teisės normomis. Tačiau civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo iš kitų kategorijų civilinių bylų išsiskiria tuo, kad bankroto procese vienodai siekiama apginti visų įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių, o ne tik besikreipusių į teismą, teises ir teisėtus interesus. Todėl nesant duomenų, kiek ir kokio dydžio skolų atsakovas turi, teisiškai nereikšmingas skundo argumentas, kad atsakovo turimas turtas viršija jo skolos ieškovui dydį. Be to, laikinosios apsaugos priemonės taip pat gali padėti apginti finansinių sunkumų turinčios įmonės (atsakovo) teises ir interesus, kad jos turto apimtys arba turto vertė dėl subjektyvių priežasčių nesumažėtų. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie gerą įmonės turtinę padėtį (CPK 178 str.). Teismų praktikoje ne sykį minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, tik atsižvelgia į laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su ieškinio dalyku.
Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas, jog atsakovo turtinė padėtis dėl nuo jo priklausančių aplinkybių nepablogėtų, ir sudaryti sąlygas visiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo turto tuo atveju, jei jam bus iškelta bankroto byla, visiškai ar proporcingai (ĮBĮ 35 str. 6 d.), turėjo pakankamą pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.