Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1202-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
1-1202-476/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24785-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
R. N.
Advokatai
Lionė Užubalienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1202–476/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24785-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.10.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; (S) 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5; 2.4.1.2; 2.4.1.3
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitieneikaltinamajam R. N., jo atstovei advokatei Lionei Užubalienei,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Respublikos pilietis, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas: 2017-11-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 8 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti 40 valandų visuomenės labui; 2018-03-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal LR BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p 1m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2019-01-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d. paskirta galutinė bausmė 8 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 7 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti 6 mėn. smurtinį elgesį keičiančiose programose;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. 2020-06-24 apie 08:25 val. Raseinių r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda , ties 179,400 km., būdamas neblaivus, alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARCK-0033, patikros sertifikato Nr. 1204662, 2020-06-24 08:25 val. nustatytas 1,78 promilės girtumas, 08:42 val. nustatytas 1,60 promilių girtumas, vairavo savo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis R. N. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-06-23 vakare su drauge S. V. išvažiavo pas draugą į Kauną, ten planavo nakvoti. Tuo metu vairavo blaivus. Su draugais vakarojo ir gėrė alų. Negali paaiškinti dėl kokių priežasčių jam kilo noras važiuoti namo ir tuo pačiu vairuoti automobilį. Po šio įvykio klausė draugės kodėl jo nesustabdė. Ryte jis iš Kauno išvažiavo link Šiaulių. Jis važiavo automagistrale ir tikrai vairavo saugiai. Pravažiuojantiems galėjo sukelti įtarimą tik tai, kad jis važiavo per lėtai. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis prisipažino, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas girtumas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Automobilį buvo pirkęs neseniai, registravo savo vardu, apdraudė.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis R. N. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokurorė nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbdamas 2020-06-24 apie 08:16 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad kelyje Kaunas-Klaipėda važiuoja automobilis OPE Vectra, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Jie nuvažiavo į automagistralę ir pastebėjo požymius atitinkantį automobilį. Vairuotojui R. N. alkotesteriu per du kartus buvo nustatytas neblaivumas. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, o vairuotojui pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 41-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad R. N. būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę Raseinių r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 179,400 km. (b. l. 12-23).

Pagal neblaivumo nustatymo aktą nustatyta, kad jam R. N. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARCK-0033, patikros sertifikato Nr. 1204662, galioja iki 2020-08-04, 2020-06-24, 08:25 val. nustatytas 1,78 promilės girtumas, 08:42 val. nustatytas 1,60 promilės girtumas (b. l. 38).

Automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį R. N. vairavo būdamas neblaivus, pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklauso jam pačiam (b. l. 31).

Automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 1620 Eur, nurodyta EMPREKIS pažymoje (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog 2020 m. birželio 24 d., vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai alkoholio matuokliu nustatyta 1,78 ir 1,60 promilės girtumas. R. N. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, alkoholio matuoklio rodmenys. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu nustatyta 1,78 ir 1,60 promilės girtumas), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis R. N. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Minėti R. N. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, pačiam vairuotojui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai skaudžių tokio visiškai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. Tokiais savo veiksmais R. N. ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms, sėsdamas už vairo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas teismo manymu, rodo asmens neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant atsakomybės klausimą. Vis dėlto pagrindinė aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, šiuo atveju yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis. Pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį, turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Nagrinėjamu atveju R. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kuomet nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. dirba, skirtina arešto bausmės trukmė artimesnė minimaliai arešto bausmei.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. N. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį, todėl automobilis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. N. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes transporto priemonė – automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, vairuotojo pažymėjimo paėmimas paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę. Į atliktos arešto bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2020-06-24 08:25 val. iki 2020-06-25 08:30 val. ir laikyti atlikusiu 2(dvi) paras arešto. Arešto bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones - 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą prie bylos medžiagos, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Opel Vectra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduodant jį kartu su registracijos liudijimu, techninės apžiūros kortele valstybės nuosavybėn.

Draudimo liudijimą grąžinti R. N..

R. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, vairuotojo pažymėjimo paėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė