- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- ATP-548-135/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 2 d. apie 15.37 val., vairuodamas automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 162 km, esant nustatytam leistinam 130 km/h greičiui, važiavo 186 km/h greičiu. L. J. leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 52 km/h ir pažeidė KET 136.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutarimu L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 124 str. 6 d., ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
L. J. atstovas advokatas J. Jasaitis skundžia 2014-08-18 nutarimą ir prašo jį pakeisti, taikant ATPK 30¹ str., neskirti L. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra nepagrįstas, nes L. J. teismui paaiškino, jog 2014-08-02 vairuodamas automobilį sulaukė savo nėščios žmonos, buvusios tuo metu pas tėvus, telefono skambučio apie tai, kad jai pasidarė bloga ir ji parkrito, o jis, būdamas susijaudinęs ir norėdamas kuo greičiau pasiekti Telšius, viršijo leistiną greitį, pareigūnams, užfiksavusiems pažeidimą, paaiškino greičio viršijimo priežastį ir dėl to apgailestavo, o paaiškinime dėl to, jog skubėjo, nurodė, jog greičio viršijimo priežastis paaiškins teismui. Nurodo, kad minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai apie žmonos tėvų gyvenamąją vietą ir jos sveikatos būklę. Pažymi, kad L. J. nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Apeliantas, skunde išdėstydamas teismų sprendimų pavyzdžius, mano, jog šiuo atveju buvo sąlygos taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad L. J. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, o pažeidimo padarymą lėmė rūpestis dėl žmonos sveikatos būklės, pažeidimas nėra nei šiurkštus, nei piktybinis, nes straipsnio dispozijoje nustatyta minimali greičio riba viršyta tik 2 km/h, L. J. nėra piktybinis KET pažeidėjas, nėra sukėlęs jokių eismo įvykių, todėl teismo išvada apie jo padaryto pažeidimo tiesioginę grėsmę eismo dalyvių gyvybei ir saugumui, advokato nuomone, yra gerokai perdėta, o užimamos aukštos pareigos, šeimyninė padėtis bei žmonos sveikatos būklė suponuoja būtinumą L. J. nuolat naudotis autotransporto priemone. Tvirtina, kad šios teisės atėmimas L. J. sukels itin neigiamas pasekmes. Advokato nuomone, visuma šių aplinkybių duoda teismui pagrindą byloje taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Mano, kad priešingas sprendimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei teismų praktikai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo L. J. skundą atmesti ir palikti galioti 2014-08-18 nutarimą.
L. J. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. J. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 124 str. 6 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas L. J. paskyrė ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą (1000 Lt) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (1 mėnesiui). Apeliantas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. 1 d., prašo paskirti L. J. švelnesnę administracinę nuobaudą nei yra numatyta ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje, t. y. skirti tik minimalią baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemonę 1 mėnesiui. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti L. J. paskirtą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nėra.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nors apylinkės teismas apie jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes skundžiamame nutarime nieko nepasisakė, tačiau iš L. J. pažymos apie baustumus matyti, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą taip pat už nustatyto greičio viršijimą (11-15 b. l.). Ir nors advokatas skunde tvirtina, kad L. J. nėra piktybinis KET pažeidėjas, nėra sukėlęs jokių eismo įvykių, tačiau iš anksčiau nurodytos pažymos matyti, kad jis anksčiau yra padaręs ne vieną KET pažeidimą, tuo sukeldamas ir eismo įvykius. Iš pažymos matyti, kad didžioji dalis nuobaudų jau negalioja, tačiau, nepaisant to, jų kiekis ir pobūdis rodo, kad šis nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir neigiamai apibūdina į administracinę atsakomybę traukiamo asmens asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Aplinkybė, jog padarytas administracinis teisės nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei paprastai įtakos neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Kitos skunde nurodytos aplinkybės (teigiama charakteristika, rūpinimasis artimaisiais, šeimos materialinė padėtis, darbo pobūdis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Galimai įvykio metu pablogėjusi pažeidėjo žmonos sveikata šiuo atveju neduoda pagrindo manyti, kad pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kas šalintų ar švelnintų L. J. administracinę atsakomybę (ATPK 17 str.). Juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pažeidėjo versiją, jog jo pagalba įvykio metu buvo neišvengiamai reikalinga nėščiai žmonai. Byloje pateiktas medicininis dokumentas nurodo K. J. sveikatos būklę 2014-08-12, o ne įvykio metu – 2014-08-02 (23-24 b. l.).
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, todėl jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. bei neskirti jam specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jokio pagrindo nėra. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas galioti nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. J. atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.