Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams D. P. ir T. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, nurodo, kad atsakovas D. P. leido jam priklausančią transporto priemonę valdyti T. Š., kuris buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, ir laiko, jog atsakovas D. P. yra solidariai atsakingas kartu su T. Š. dėl atsiradusios žalos ir turi pareigą ieškovui grąžinti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Taip pat nurodė, kad iš atsakovų, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, solidariai priteistinos ir procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė B. P. palaikė ieškinio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. P. paaiškino autoįvykio, automobilio raktelių paėmimo aplinkybes, nurodė, kad dėl autoįvykio jo kaltės nėra.

Atsakovas T. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 130 staipsnis), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-11-16 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas T. Š., būdamas neblaivus, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vokietijos policijos pažymoje nurodoma, jog dėl eismo įvykio kilimo atsakingas atsakovas, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Byloje esanti 2018-11-23 Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02 – 4912764 patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2018-05-03 iki 2019-05-02 buvo apdrausta ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą; draudėjas – D. P.

2018-11-21 Ekspertizės dokumentai apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus ir likutinę vertę bei 2019-04-09, 2019-07-19 ieškovo pranešimai T. Š. apie draudimo išmoką, patvirtina, kad dėl 2018-11-16 eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo nukentėjusiam asmeniui ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui) išmokėtina 20638,20 Eur draudimo išmoka bei atstovavimo užsienyje ieškovo turėtos 3086,88 Eur išlaidos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo T. Š. neteisėtų veiksmų, pasireiškusių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu, t. y. dėl atsakovo T. Š. kaltės (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1, 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 dalis); tarp atsakovo T. Š. neteisėtų veiksmų ir dėl 2018-11-16 eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui) padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), nesant nurodytų atsakovo T. Š. neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, t. y. atsakovo T. Š. neteisėti veiksmai nulėmė anksčiau paminėtam asmeniui iš viso 20638,20 Eur žalos atsiradimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kurią ieškovas atlygino minėtam asmeniui, išmokėdamas draudimo išmokas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio ir atstovavimo užsienyje turėtų išlaidų reikalavimo teisę į atsakovą T. Š., kuris 2018-11-16 eismo įvykio metu vairavo atsakovui D. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir neturėdamas teiės vairuoti; be to, pats T. Š. pripažino savo kaltę dėl šio eismo įvykio. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 23725,08 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo T. Š. yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti žalą solidariai iš atsakovų T. Š. ir D. P. Savo reikalavimą priteisti žalą solidariai ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į nustatytą aplinkybę, kad atsakovas D. P. neperdavė jam priklausančios transporto priemonės valdyti T. Š., aplinkybę, kad D. P. įvykio metu buvo sipriai girtas ir nesuvokė aplinkos ir negalėjo užkirsti kelio T. Š. neteisėtiems veiksmams (2018-12-17 raštas dėl eismo įvykio), atsakovas T. Š. pripažino savo visą atsakomybę dėl eismo įvykio, todėl atsakovas D. P. nėra solidariai atsakingas su atsakovu T. Š. dėl atsiradusios žalos ir neturi pareigos ieškovui grąžinti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, juolab aplinkybės, kad atsakovas D. P. perdavė valdyti savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo perdavimo metu jau buvusiam neblaiviam atsakovui T. Š. ieškovas neįrodė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti žalą solidariai ir iš atsakovo D. P. yra nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo T. Š. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23725,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas, o atmetus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo D. P., atmestinas ir iš pagrindinio reikalavimo išvestinis reikalavimas dėl palūkanų iš atsakovo D. P. priteisimo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo T. Š. priteistina dalis ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokestčio) – 267 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas D. P. turėjo 600 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies - reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo D. P. atmestinas, todėl iš ieškovo atsakovo D. P. naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, byloje susidarė 16,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos valstybei priteistinos iš atsakovo T. Š.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, į. k. 302912288, iš atsakovo T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 23725,08 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23725,08 Eur žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, į. k. 302912288, iš atsakovo T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 267 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 16,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į. k. 302912288, atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus rūmus.