Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kaunesta“ ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus, palūkanų priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už faktiškai atliktus darbus Sutarties 9.4-9.5 punktuose numatytomis sąlygomis, tačiau atsakovė laiku su ieškove neatsiskaitė. Šalys sutartyje (9.7p.) numatė, kad atsakovė privalo apmokėti ieškovei sumą, patvirtintą ieškovės pateiktuose mokėjimo dokumentuose per 5 darbo dienas nuo Projekto finansavimo lėšų gavimo, bet nė vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo. Atsakovė savo pareigos apmokėti už atliktus darbus per sutarties 9.7 punkte numatytą 60 dienų terminą nevykdė, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 9.8 punktu, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės mokėti LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Ieškovė apskaičiavo atsakovės mokėtinas palūkanas 3 417,77 Eur, kurias prašo priteisti. Palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, užtikrinančios minimalių ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą.

Sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo buvo sudaryta remiantis atsakovės organizuoto supaprastinto riboto konkurso sąlygomis, patvirtintomis Viešojo pirkimo komisijos 2014-01-27 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis konkurso sąlygų 2.3 punktu, pirkimo objektą sudarė remonto-statybos darbai, nurodyti techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir sutarties 2.1 p. Ieškovė atliko atsakovės nurodymu papildomus darbus – įrengė du komplektus vėdinimo šachtų grotelių už 487,45 Eur. Minėti darbai nebuvo numatyti techniniame darbo projekte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl laikytini papildomais. Šių darbų atlikimo poreikis atsirado po sutarties sudarymo ir ieškovė objektyviai jų negalėjo numatyti ir įvertinti teikiant pasiūlymą, todėl jie nebuvo įtraukti į sutarties kainą. Papildomų darbų kaina apskaičiuota vadovaujantis sąmatų skaičiavimo programa „Sistela“ duomenų bazėje nurodytomis darbų kainomis, patvirtintomis laikotarpiu, kada buvo nustatytas papildomų darbų poreikis. Todėl, vadovaujantis Sutarties 10.1., 10.2.4., 9.9.1 punktais turėjo būti pakeista sutarties kaina ją didinant papildomų darbų verte ir už juos atsakovė privalėjo apmokėti. 2016-03-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nevykdytinų ir papildomų darbų“ ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pakeisti sutarties kainą ir apmokėti už papildomus darbus, tačiau atsakovė 2016-03-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė kompensuoti vėdinimo šachtų grotelių įrengimo darbus. Atsakovas atsisakymą grindė Sutarties 10.5 punktu, numatančiu, kad jeigu Rangovas Darbų vykdymo metu sužino apie Techninio darbo projekto klaidą arba dokumento, kuriuo vadovaujantis Rangovas privalo vykdyti Darbus, techninį trūkumą, tai Rangovas apie tai privalo nedelsdamas pranešti Užsakovui. Užsakovas, gavęs tokį Rangovo pranešimą, privalo pateikti trūkstamą informaciją, tinkamus paaiškinimus bei (jeigu reikia) įforminti pakeitimą. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, nes papildomi darbai buvo atlikti vien pagal atsakovės nurodymą, o ne dėl techninio darbo projekto trūkumų ar netikslumų. Atsakovė 2015-04-14 bei 2015-06-09 susirinkimų metu nurodė, kad ventiliacijos sistemos oro išmetimo angos yra vizualiai per mažos pagal išmetamo oro kiekį, todėl nurodė įrengti papildomas ventiliacijos šachtų groteles. Atsakovė nefiksavo ieškovės atlikto darbo trūkumo, nenurodė ieškovei, kokius darbus ji atliko nukrypdama nuo projekto ar savavališkai. Atsakovės pateikti brėžiniai iš projekto nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė nukrypo nuo projekto. Brėžinyje pažymėta lifto šachta yra be stogo konstrukcijos elementų, todėl vizualiai yra žemesnė už vėdinimo šachtos stogą. Uždengus stogu lifto šachtą, šachtos ir vėdinimo angų stogai tapo viename lygyje. Projekto vadovė, įrašiusi statybos darbų žurnale nurodymą ieškovei įrengti groteles, sprendimo būtinumo nepagrindė vėdinimo sistemos bandymų rezultatais, neišmatavusi faktinio ieškovės įrengto angų dydžio ir nepalyginusi jo su išmetamo oro srautais. Be to, vėdinimo angos dydis nebuvo apskaičiuotas projekte, dėl to nėra galimybės palyginti faktiškai įrengto angos dydžio su numatytu projekte. Ieškovė nesutinka, kad techniniame darbo projekte nebuvo numatyti visi reikalingi dydžiai. Ieškovei pakako duomenų, nurodytų projekte, kad tinkamai atlikti darbus. Ieškovė buvo suinteresuota tinkamu darbų atlikimu. Atsakovė priėmė darbus kaip atliktus tinkamai. Techninio darbo projekto tinkamumas buvo patikrintas atlikus jo techninę ekspertizę, įvertinus ir pripažinus tinkamais visus jo sprendinius. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad dėl ieškovės kaltės buvo nepagrįstai vėluojama atlikti vėdinimo sistemos bandymus. Ieškovė negalėjo atlikti vėdinimo sistemos bandymų, nes kituose ligoninės aukštuose vyko remonto darbai, kurie trukdė minėtus darbus atlikti.

Vėdinimo sistemos automatikos derinimo darbus buvo numatyta atlikti 2015-04-27, po jų buvo numatytas visos vėdinimo sistemos veikimo tikrinimas. Atsakovė daug kartų kėlė vėdinimo sistemos konstrukcinių technologinių sprendimų klausimą, tačiau šie darbai nebuvo atlikti laiku. 2015-06-16 Statybos darbų žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) projekto vadovė įrašė nurodymą ieškovei ant stogo sumontuoti vėdinimo šachtose groteles, pagal paskaičiuotus oro išpūtimo kiekius. Grotelių matmenys 1,8 x 0,8 m., abejose pastato pusėse. Esamuose sumontuotos šachtos tarpuose įstatyti groteles arba uždėti tinklelį nuo paukščių patekimo. Minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į jau ieškovės atlikus darbus, nereikalaujantis ardyti ieškovės netinkamai įrengtų ventiliacijos šachtų stogų ir įrengti jų iš naujo. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede buvo detaliai įvardinti ieškovės darbo trūkumai (oro išmetimo angų dydis ir kiti trūkumai). Ventiliacijos angų grotelių įrengimo būtinybė atsirado tik dėl ieškovės savavališkai ir netinkamai atliktų darbų, todėl darbai negali būti laikomi atsiradusiais dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių papildomais darbais. Ieškovės ginčijami vėdinimo angų grotelių įrengimo darbai neatitiko sutartyje nurodytų galimų papildomų darbų pobūdžio, jų atsiradimas, priešingai, nei reikalauja Sutarties 10.1. p., nebuvo nepriklausimas nuo ieškovės. Atsižvelgiant į tai, ventiliacijos angos grotelių įrengimas negali būti laikomas papildomais darbais Sutarties 10.2.3. p. prasme, todėl negali būti papildomai apmokamas.

Sutarties 2.2. p. nustatyta, kad Darbų pirkimas vykdomas pagal Lietuvos - Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“ projektą „Energiją tausojančių technologijų įvedimas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, teikiančioje paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“. Vykdant projektą ir Centrinei projektų valdymo agentūrai siunčiant mokėjimo prašymus, ne visos mokėjimo prašymuose nurodytos lėšos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, todėl atsakovė už darbus apmokėti gaudavo mažesnes sumas, nei prašė mokėjimo prašymuose ir buvo nurodyta ieškovės sąskaitose-faktūrose. Atsakovė negalėjo iš anksto numatyti, kad ne visos išlaidos bus pripažintos tinkamomis finansuoti, negalėjo iš anksto numatyti ir planuoti netinkamų finansuoti išlaidų dydžio ir planuoti jų apmokėjimo savomis lėšomis, todėl staigus tokių papildomų lėšų poreikis buvo atsakovei netikėtas, nepriklausanti nuo atsakovo valios aplinkybė, kurios atsakovė neturėjo galimybės protingai numatyti bei nebuvo prisiėmusi jos atsiradimo rizikos. Be to, atsakovė nuolat bendravo su ieškove, kuriai buvo žinoma apie mokėjimo prašymų pateikimo terminus, ieškovė nereiškė pretenzijų dėl vėluojamų atsiskaitymų. Dėl nurodytų aplinkybių ir sunkios tuometinės atsakovės finansinės padėties, atsakovė susidūrė su sunkumais laiku apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovė yra didžiausia ligoninė Panevėžio regione, tarnaujanti viešajam interesui, atsakovės veiklos prioritetas yra kokybiškų paslaugų gyventojams suteikimas, ligoninės funkcionalumo palaikymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 d. 2 p., atsakovė nėra atsakinga už vėlavimą apmokėti ieškovės sąskaitas, todėl palūkanos iš atsakovės nepriteistinos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2014-08-13 ieškovė su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytu terminu atlikti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos pastato (1D4/p) atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti juos, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutarties kainą (b.l. 7-17).

Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už faktiškai atliktus darbus: 2014-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 62 567,56 Eur, 2014-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini) 189 159,48 Eur, 2014-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini) 274 643,32 Eur, 2014-12-19 Nr. (duomenys neskelbtini) 257 605,35 Eur, 2015-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini) 48 832,94 Eur, 2015-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini) 150 657,71 Eur, 2015-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini) 65 209,45 Eur, 2015-04-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 31 404,68 Eur, 2015-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini) 32 395, 08 Eur, 2015-07-24 Nr. (duomenys neskelbtini) 72 125,89 Eur, 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini) 123 484, 65 Eur, 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 79 162,33 Eur (b.l. 18-30). Atsakovė priėmė apmokėjimui ieškovės sąskaitas faktūras, pateiktas vadovaujantis sutarties 9.4-9.5 punktuose numatytomis sąlygomis. Ginčo dėl to nėra. Sutarties 9.3 punktas numatė, kad darbams finansuoti bus skiriamos Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos paramos ir bendrojo finansavimo lėšos. Sutarties 9.7p. šalys susitarė, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei sumą, patvirtintą ieškovės pateiktuose mokėjimo dokumentuose per 5 darbo dienas nuo Projekto finansavimo lėšų gavimo, bet nė vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo. Jeigu ieškovė negauna mokėjimo sutarties 9.7punkte nurodytu terminu, tai ji turi teisę į LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Iš ieškovės paaiškinimų teisme, pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės (b.l. 30) nustatyta, kad atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas iš dalies, dalis kiekvienos sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos sumokėta praleidus sutartyje numatytą maksimalų sąskaitų apmokėjimo terminą 60 dienų. Ieškovės apskaičiuotos palūkanos sudaro 3 417,77 Eur. Ginčo dėl apskaičiuotų palūkanų dydžio byloje nėra. Iš byloje esančių Centrinės projektų valdymo agentūros raštų (b.l. 94-99) nustatyta, kad dalis atsakovės pateiktų sąskaitų apmokėjimui buvo pripažintos nedeklaruotinomis išlaidomis, tačiau jų dydžiai nesutampa su atsakovės pavėluotomis apmokėti sumomis, nurodytomis ieškovės pateiktoje palūkanų skaičiavimo lentelėje. Pirmąsias sąskaitas apmokėjimui atsakovė pateikė Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau tekste CPVA) tik 2014-11-28, išvada dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis buvo pateikta 2015-02-06, atsakovė sąskaitas ieškovei apmokėjo 2015-02-17 ir 2015-02-24, praleidusi sutartyje numatytą maksimalų 60 dienų atsiskaitymo terminą. Atsakovė nepateikė iš esmės jokių argumentų ir motyvų, kodėl 2014-09-30, 2014-10-24 sąskaitos CPVA buvo teikiamos tik 2014-11-28, žinant, kad bus praleisti šalių sutartyje numatyti apmokėjimo terminai. Kitų sąskaitų apmokėjimo terminų praleidimo priežastys nenurodytos, įrodymai nepateikti. 2015-03-17, 2015-06-01 CPVA raštų duomenimis (b.l. 96-97, 98-99) išvados pateikimo terminas nuo atsakovės sąskaitų apmokėjimui pateikimo buvo atitinkamai 48 ir 34 dienos. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovė praleido 60 dienų terminą apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas dėl objektyviai ne nuo jos priklausančių aplinkybių, kitų asmenų kaltės, CPVA nepervestų lėšų (85 procentų dalies) ir nesavalaikio lėšų gavimo iš bendrojo finansavimo šaltinio (15 procentų dalies). Aplinkybė, kad atsakovės 2014-12-31 mokėtinos sumos sudarė 2 974 857,56 Eur (b.l. 100), o 2015-01-01-2015-12-15 – 6 350 374 Eur (b.l. 101), nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo sutartinės atsakomybės taikymo. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str.). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės argumentus, kad atsakovė priėmė kaip tinkamus ieškovės atliktus darbus ir po to buvo parengtos sąskaitos apmokėti už atliktus darbus pagal sutartį. Atsakovė dalyvauja civiliniuose komerciniuose santykiuose lygiomis teisėmis su kitais komercinių santykių dalyviais, todėl, prisiėmusi prievolę apmokėti už atliktus darbus sutartyje numatytais terminais ir ją pažeidusi, turi pareigą prisiimti ir atsakomybę už nesavalaikį prievolės įvykdymą. Teismo vertinimu, atsiskaitymas pagal rangos sutartį už atliktus darbus negali būti tiesiogiai priklausomas nuo finansavimo gavimo ar negavimo, rangos sutartyje šalys nenumatė jokių sąlygų, mokėjimų pagal rangos sutartį vykdymą susiejančių su finansavimo gavimu ar negavimu. Ieškovės prašomas priteisti palūkanų skaičiavimo pagrindas ir dydis numatytas šalių sutartyje, ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio, užtikrinančios minimalių ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą negavus savalaikio apmokėjimo už faktiškai atliktus ir priimtus darbus, kurių patyrimo fakto ir dydžio įrodinėti byloje nereikia. Nurodytais motyvais reikalavimas priteisti iš atsakovės 3417,77 Eur palūkanų pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.685 straipsnis numato teisę užsakovui daryti pakeitimus sutarties dokumentuose numatant papildomus darbus iki įstatyme numatytos 15 procentų dydžio bendros statybos darbų kainos, bei teisę rangovui reikalauti atlyginti protingas išlaidas, padarytas dėl sutarties dokumentų defektų nustatymo ir pašalinimo. CK 6.689 straipsnyje įtvirtinta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, bei pareiga, nustačius nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui. Straipsnio 2 dalis įtvirtina pareigą rangovui vykdyti visus statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą.

Šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2 dalyje šalys apibrėžė sutarties dalyką - Akušerijos pastato (1D4/p) atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai pagal techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Projektas).

Sutarties 10.1 p. šalys susitarė, kad darbų pakeitimai, būtini darbams užbaigti, gali būti atliekami tik dėl iki Sutarties pasirašymo nenumatytų, nuo sutarties šalių nepriklausančių aplinkybių ir gali apimti bet kurį papildomą darbą, įrangą, medžiagas (10.1.3p.). Nuo sutarties šalių nepriklausančioms aplinkybėms taip pat priskirtinos ir tokios aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos sutarties šalis nebuvo prisiėmusi ir negalėjo jų protingai numatyti, bei šių aplinkybių nustatymas sutarties vykdymo metu nepažeidžia LR viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų principų ir tikslų.

Sutarties 10.2.3 p. apibrėžė papildomų darbų sąvoką – tai sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) darbai. Papildomų darbų būtinumas pagrindžiamas dokumentais (defektiniu aktu, brėžiniais ar kitais dokumentais), patvirtintais rangovo, inžinieriaus ir projektuotojo parašais, bei raštu suderinamas su užsakovu.

Sutarties 10.5 p. numatė, kad jeigu rangovas darbų vykdymo metu sužino apie Techninio darbo projekto klaidą arba techninį trūkumą dokumento, kuriuo vadovaujantis rangovas privalo vykdyti darbus, tai rangovas privalo apie tai nedelsdamas pranešti užsakovui. Užsakovas, gavęs tokį rangovo pranešimą, privalo pateikti trūkstamą informaciją, tinkamus paaiškinimus bei (jeigu reikia) įforminti pakeitimą.

Sutarties 11.1 p., 11.2 p. nuostatos numatė užsakovui pareigą pranešti rangovui apie darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties po darbų perdavimo priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti perimant darbą, bei pareigą rangovui garantinio laikotarpio metu užsakovui pareikalavus atlikti visus defektų arba žalos ištaisymo darbus savo sąskaita ir rizika, jeigu darbai susiję su sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio sutartinio įsipareigojimo nevykdymu.

Nustatyta, kad ieškovė atliko užsakovės nurodymu pavedus projekto vadovei statybos rangos sutartyje bei techniniame darbo projekte Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatytus, tačiau susijusius su sutartyje numatytais darbais ir būtinus tinkamai sutarčiai įvykdyti bei užbaigti (Sutarties 10.2.3p.) darbus – vėdinimo šachtose papilomai įrengė groteles (b.l. 145). Šią aplinkybę patvirtina vėdinimo šachtos plano brėžinys (b.l. 47-48), liudytojos projekto vadovės S. Š. parodymai, ieškovės atstovo paaiškinimai, kad vėdinimo šachtose grotelės buvo sumontuotos išpjovus angas šachtų sienose po to, kai užsakovės nurodymu projekto vadovė padarė įrašą statybos darbų žurnale.

Vertinant papildomų darbų atlikimo būtinumą, nustatytos sekančios aplinkybės. Iš 2015-04-14 protokolo Nr. 4 (b.l. 33-34) matyti, kad užsakovė iškėlė klausimą dėl vėdinimo šachtos angos sumažėjimo dėl uždėto stogelio, dėl ko stringa sistema ir suformulavo užduotį projektuotojui patikslinti pagal esamą situaciją ar užtenka tūrio. Iš 2015-04-24 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 51-52), Iš 2015-04-28 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-54), 2015-05-05 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-56), 2015-05-12 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-59) įrašų nustatyta, kad užsakovė formulavo užduotį projektuotojui ir rangovui atlikti vėdinimo sistemos automatikos derinimo darbus iki 2015-04-27, nurodydama, kad po atliktų derinimo darbų, bus tikrinamas visos sistemos veikimas. Iš 2015-05-19 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 60-62), 2015-05-26 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 63-65), 2015-06-09 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-36, 66-68) įrašų nustatyta, kad dėl minėtų darbų atlikimo užsakovė paskyrė savo atstovą J. B.. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovė vėl iškėlė klausimą dėl per mažų vėdinimo šachtų oro išmetimo angų, nurodydama, kad angos per mažos vizualiai pagal išmetamo oro kiekį, dėl nesutvarkyto liuko ir suformulavo užduotį rangovui sutvarkyti liuką per 24 savaites bei nurodė, kad projektuotojai pakartotinai įvertins situaciją ir pateiks atsakymą iki 2015-06-16 (b.l.). Iš įrašų statybos darbų žurnale Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos projekto vadovės S. Š. parodymų nustatyta, kad 2015-06-16 projekto vadovė S. Š. nurodė rangovei UAB „Kaunesta“ sumontuoti ant stogo vėdinimo šachtose groteles pagal paskaičiuotus oro išmetimo kiekius. Grotelių matmenys 18×0,8 m abiejose pastato pusėse. Esamose sumontuotos šachtos tarpuose įstatyti groteles arba uždėti tinklelį nuo paukščių patekimo (b.l. 49-50). Nurodymą projekto vadovė davė po to, kai klausimą dėl galimai per mažų vėdinimo šachtų angų iškėlė užsakovė. Liudytoja parodė, kad neatliko faktiškai įrengtų angų dydžių matavimų, neskaičiavo jų ir išmetamo oro srauto dydžių, dokumentai, patvirtinantys galimą nukrypimą nuo projekto jai nebuvo pateikti, projekto vadovė, priimdama sprendimą dėl papildomų vėdinimo grotelių įrengimo, vadovavosi žodiniu užsakovės nurodymu, kad dėl per mažų angų oro srautui neveikia vėdinimo sistema. Nurodymas įrašytas statybos darbų žurnale, patvirtintas statybos vadovo, techninės priežiūros projekto vadovo parašais. 2015-06-26 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 69-71) dėl vėdinimo šachtos konstrukcinių ir technologinių sprendimų nurodyta, kad padaryti projekto vykdymo priežiūros vadovo įrašai statybos darbų žurnale (b.l. 69-71). 2015-07-03, 2015-07-10, 2015-07-17, 2015-07-31, 2015-08-07, 2015-08-14, 2015-08-21, 2015-08-28 protokoluose įrašai iš esmės analogiško turinio (b.l. 72-89), susiję su vėdinimo sistemos paleidimo darbų atlikimu. Iš 2015-09-04 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 90-92) įrašų nustatyta, kad vėdinimo sistemos paleidimo bandymai gali būti pradėti ne anksčiau kaip nuo 2015-09-09, atlikus reikalingus sistemos bandymui darbus. Teismas atmeta kaip nepatikimą atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą apie galimą vėdinimo sistemos bandymą 2015-09-09 bei užfiksuotus rezultatus. Dokumentas neturi jokių rekvizitų, iš jo turinio negalima nustatyti dokumento rengėjo, bandymo atlikimo laiko, dalyvavusių bandymo metu asmenų (b.l. 93). Kitų duomenų apie atsakovės atliktus vėdinimo sistemos paleidimo bandymus, juose dalyvavusius asmenis, bandymų rezultatus byloje pateikta nebuvo, bandymų atlikimo faktas, rezultatai neatsispindėjo ir šalių susirinkimų metu rengtuose protokoluose. Liudytojas V. D. parodė, kad vėdinimo sistemos bandymų atsakovė pati paleisti negalėjo, bandymas turėjo būti atliekamas tik suderinus su rangove, kuri rekonstravo vėdinimo sistemą, vėdinimo sistema buvo paleista tik po to, kai rangovė įrengė papildomas groteles vėdinimo šachtose. Šalių paaiškinimai, minėtų protokolų įrašai, liudytojo V. D. parodymai patvirtina, kad faktiškai vėdinimo sistema pirmą kartą po to, kai ji buvo sustabdyta, buvo paleista 2015-09-28, po to, kai ieškovė įrengė papildomas angas vėdinimo šachtose (b.l. 139-143). Nustatytos aplinkybės ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad užsakovė užsakė papildomus darbus, projekto vadovei padarius įrašą statybos darbų žurnale, ir toks nurodymas rangovei, nors iš esmės nebuvo pagrįstas jokiais kitais dokumentais, kaip tai numatė šalių sutartis (defektiniu aktu, brėžiniais, kitais dokumentais), tapo privalomas vykdyti (Sutarties 10.2.3 p., CK 6.685 str. 1d.).

Iš atsakovės pateikto vėdinimo šachtų plano (b.l. 129), šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad nėra ginčo dėl to, jog vėdinimo šachtų darbai buvo atlikti ir priimti kaip tinkami. Ant vėdinimo šachtų plano esantys bendrosios techninės priežiūros vadovo J. K. parašas su spaudu „Pritariu statyti“, statybos vadovo V. V. parašas su spaudu „Taip pastatyta“, liudytojos projekto vadovės S. Š. parodymai, kad techninio darbo projektui patvirtinti buvo atlikta techninė ekspertizė, vėdinimo šachtų angos buvo apskaičiuotos teisingai, duomenų projekto brėžinyje pakako, kad būtų galima įrengti stogelį ir angą, mastelis dydžiams apskaičiuoti buvo tinkamas, projektas neturėjo trūkumų, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrengė vėdinimo šachtas nenukrypdama nuo projekto sprendinių, o atliktas ir priimtas darbas neturėjo defektų. Užsakovė nenustatė darbų trūkumo, nukrypimo nuo sutarties nei darbų perdavimo metu, nei po darbų perdavimo priėmimo ir nepareikalavo rangovės atlikti defektų ar žalos ištaisymo darbus savo sąskaita ir rizika, kaip tai numato sutarties 11.1 p., 11.2 p. Nei užsakovė, kurios darbuotojai apžiūrėję nusprendė dėl galimai per mažų vėdinimo šachtų angų dydžio po to, kai buvo uždengtas stogas, nei projekto vadovė, priėmusi sprendimą dėl papildomų vėdinimo šachtose angų įrengimo, neatliko matavimų ir neužfiksavo rangovės atlikto darbo nukrypimo nuo projekto fakto. Tokių aplinkybių atsakovė, liudytojai S. Š., V. D. nenurodė ir teismo posėdžio metu. Tariamo matmens – aukščio tarp sienos ir stogo viršaus nebuvimas nėra projekto trūkumas (projekto vadovės parodymai), o galimas šio matmens neišsiaiškinimas darbų atlikimo metu neleidžia daryti išvados, kad be šio matmens ieškovė negalėjo tinkamai įrengti vėdinimo šachtų pagal techninį darbo projektą. Priešingų įrodymų byloje nebuvo pateikta, nors atsakovė tokiomis aplinkybėmis ir rėmėsi. Atsakovė neteikė byloje įrodymų, patvirtinančių, koks yra faktiškai įrengtų vėdinimo šachtų angų oro išmetimui dydis, koks turėjo būti angų dydis ir kokiu dydžiu jis nukrypo nuo projekto. Atsakovės atstovė, liudytojas V. D. patvirtino, kad faktiškai tokie matavimai nebuvo atlikti. Kaip yra nustatyta, atsakovė neatliko ir vėdinimo sistemos bandymų nei iki įrašo statybos darbų žurnale padarymo 2015-06-16, nei iki 2015-09-28 akustinio triukšmo tyrimo atlikimo. Liudytojos S. Š. parodymai, kad vėdinimo šachtos įrengtos po vienu stogu su lifto šachtomis, nors stogai turėjo būti skirtingi su skirtingo dydžio nuolydžiais, taip buvo nesilaikyta projekto ir dėl to galėjo būti įrengtos galimai per mažos vėdinimo šachtos angos, atmestini kaip nepagrįstos jokiais bylos įrodymais prielaidos. Be to, liudytoja parodė, kad ji nežino ar turėjo įtakos vientiso stogo įrengimas tinkamam vėdinimo sistemos funkcionavimui. Nei ieškovė, nei atsakovė tokiomis aplinkybėmis nesirėmė savo procesiniuose dokumentuose. Faktiškai įrengto stogo nuolydis ir jo įtaka vėdinimo sistemos veikimui nebuvo matuojami. Liudytojai S. Š., V. D. patvirtino, kad byloje pateiktame vėdinimo šachtos brėžinyje nėra pavaizduota šalia einančios lifto šachtos stogo dangos konstrukcija, todėl nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad uždengus lifto šachtos stogą su 9 procentų dydžio stogo nuolydžiu, faktinis lifto šachtos ir vėdinimo šachtos aukštis tapo viename lygmenyje, dėl ko buvo racionalu abi konstrukcijas dengti viena stogo danga su didesniu - 9 procentų dydžio nuolydžiu, taigi ir didesniu oro tarpu vėdinimo šachtose (nuotraukos b.l. 145). Kaip minėta, darbus atsakovė priėmė kaip tinkamus ir pretenzijų nei dėl stogo konstrukcijos, nei dėl vėdinimo šachtų įrengimo nėra pareiškusi.

Visuma byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovė (rangovė), vykdydama privalomas nurodymus statybos darbų žurnale, atliko papildomus statybos rangos sutartyje ir techniniame darbo projekte nenumatytus darbus, kuriuos užsakė atlikti atsakovė (užsakovė), darbai atlikti ne rangovės iniciatyva ir ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl rangovė turi teisę reikalauti atlyginti protingas išlaidas, patirtas dėl techninio darbo projekte nenumatytų papildomų darbų atlikimo. Šioje byloje teisiškai reikšmingas yra rangovės veiksmų neteisėtumo buvimo faktas sprendžiant klausimą dėl rangovės teisės į papildomų darbų apmokėjimą. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė (rangovė) prisiėmė papildomų darbų atsiradimo riziką, nes atliko statybos rangos darbus nukrypdama nuo projekto reikalavimų, neinformavo užsakovės apie projekto klaidą (trūkstamus matmenis), savavališkai įrengė per mažas vėdinimo šachtų angas. Aplinkybių dėl kokių kitų, ne su rangovės atliktais veiksmais susijusių priežasčių tinkamai neveikė vėdinimo sistema, kokie dokumentai turėjo ar ne defektų, šioje byloje teismas nenustatinėjo, nes tai neturi teisinės reikšmės rangovės reikalavimo tenkinimui. Šalys neginčijo papildomų darbų apimties ir vertės, atsakovė sutiko, kad paskaičiavimas atliktas laikantis sutarties nuostatų, pagal sąmatų skaičiavimo programos „Sistela“ duomenų bazėje nurodytas darbų kainas, patvirtintas laikotarpiu, kada buvo nustatytas papildomų darbų poreikis, todėl pripažintina įrodytu, kad ieškovės atliktų papildomų vertė, į kurių atlyginimą ji turi teisę, yra 487,45 Eur. Atsakovė atsisakė apmokėti už ieškovės atliktus papildomus darbus, todėl papildomų darbų vertė priteistina teismo sprendimu.

Nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas.

Atsakovės prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 7,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1), ieškovės sumokėtas 117 Eur žyminis mokestis (b.l. 39). Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei.

Ieškovei grąžintinas nepanaudotas 100 Eur avansas bylinėjimosi išlaidoms padengti, sumokėtas į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2016-07-13 pavedimu (b.l. 123).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Kaunesta“, į.k. 300002812, iš atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės, į.k. 191340120, 3417,77 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniolika eurų 77 centus) palūkanų, 487,45 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 45 centus) papildomų darbų atlikimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 117 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės, į.k. 191340120, 7,30 Eur (septynis eurus 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei UAB „Kaunesta“, į.k. 300002812, 100 Eur nepanaudotą avanso įmoką bylinėjimosi išlaidoms padengti, sumokėtą į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2016-07-13 pavedimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.