- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-256-1049/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- L. D.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. D. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Marijampolės kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-20-3044, netaikyti nuteistajam L. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. D. nuteistas 2023 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, subendrinus BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
2. Bausmės pradžia – 2024 m. sausio 10 d., jos pabaiga – 2025 m. kovo 7 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. balandžio 18 d.) – 10 (dešimt) mėnesių 17 (septyniolika) dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024 m. balandžio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-20-3044, nutarta atsisakyti nuteistajam L. D. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Lyginant su ankstesniu vertinimu rizika išliko vidutinė žemėjanti, rizika sumažėjo dėl to, kad pasikeitė nuteistojo nuostata į darbą. Taip pat Komisija įvertino ir tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo nei skatintas, nei baustas drausminėmis nuobaudomis, intervencinėse programose nedalyvavo. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, pirmenybę dažniausiai teikia veiksmui, o ne planavimui, taip pat, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą.
4. T. K. sprendimui pritarė ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetę nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo L. D. pažangos veiksnių buvimo, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Šalies argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistojo L. D. gynėjas advokatas Erikas Rugienius prašo panaikinti 2024 m. gegužės 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Gynėjas skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino BVK 82 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintą teisinį reguliavimą, ko pasekoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas – netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam L. D.. Be to, teismas netinkamai įvertino nuteistąjį iš esmės teigiamai charakterizuojančią medžiagą (įrodymus), jo elgesyje matomus teigiamus korekcijos požymius bei pasikeitusį jo požiūrį į socialines vertybes ir nepagrįstai suabsoliutino Komisijos motyvus, neva pagrindžiančius sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, taip pat dalis skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų, yra grįsti prielaidomis.
5.2. Gynėjo nuomone, teismo argumentai dėl jo ginamojo ankstesnio teistumo, nusikaltimų, už kuriuos atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susiję su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis, nes sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai ir kt. Be to, vien tik padalyto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Teismas vertinas aplinkybes, už kurias asmuo jau yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį ir nukrypo nuo teismų praktikos.
5.3. Anot gynėjo, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi neįvertino įrodymų visumos, taip pat nuteistojo skunde nurodytų argumentų dėl dalies kriminogeninių veiksnių nustatymo nepagrįstumo. Šią išvadą patvirtina tai, kad jokie duomenys nepatvirtina kriminogeninio veiksnio – psichotropinio medžiagų vartojimo, nes L. D. nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, t. y. narkotinių medžiagų nevartoja, neturi jiems priklausomybės, taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. vasario 28 d. nuteistasis buvo konsultuotas psichologės, atlikta elgesio priežasčių – pasekmių analizė, nuteistasis motyvuotas nevartoti narkotinių medžiagų ateityje, kas patvirtina, jog L. D. savo buvusią priklausomybę įvertino rimtai, dėjo pastangas sprendžiant šią problemą ir ją išsprendė. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai psichotropinių medžiagų vartojimas įvertintas kaip kriminogeninis veiksnys. Šiuo atveju iš esmės, remiamasi tik pozicija, kad asmuo apskritai praeityje vartojo narkotines medžiagas.
5.4. Skunde nurodoma ir tai, kad vertinant kitus du kriminogeninius veiksnius (mąstymas ir elgesys bei gyvenimo stilius), nors teismas rėmėsi Socialinėje tyrimo išvadoje nurodomu psichologiniu L. D. vertinimu, tačiau, jo tinkamai neanalizavo ir vertino atsietai nuo faktinės situacijos bei neatsižvelgė į apsauginius veiksnius šiame kontekste. Gynėjo teigimu, L. D. suvokęs savo elgesio negatyvumą ir mąstymo neteisingumą ėmėsi konkrečių priemonių šias neigiamas savybes keisti – nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą (grįš gyventi pas motiną), turės galimybę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininko pareigose ir užsidribti. Nuteistojo suvokimą ir motyvaciją keistis patvirtina ir laisvės atlikimo vietoje konsultavusi psichologė, kuri nurodė, kad nuteistasis suvokia tam tikimas savo netinkamo elgesio priežastis, pasekmes. Nuteistojo esamas elgesys bei faktinės aplinkybės, rodo, kad nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. L. D. nebepalaiko ryšio su asmenimis, su kuriais bendravo iki padarant veikas. Jo gyvenimo stilius yra pasikeitęs, pradėjo dirbti – nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. spalio 3 d. vykdė individualią veiklą, o laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. sausio 10 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti. L. D. ne tik žodžiu, tačiau ir aktyviais veiksmais siekia keisti savo mąstymą ir elgesį, jis jau dabar supranta savo buvusio elgesio pasekmes, priežastis ir prisiima visą atsakomybę, galisi ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį.
5.5. Gynėjo nuomone, apylinkės teismas pernelyg sureikšmino nustatytus kriminogeninius veiksnius, tačiau nepagrįstai sumenkino nustatytus apsauginius kriminogeninius veiksnius, nurodytas, kad nuteistajam nustatyti tik du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Teismas pažymėjo, jog sutikimas dėl nuteistojo įdarbinimo, vertinamas kaip formalus veiksnys, kadangi niekas neužtikrina, jog asmuo bus įdarbintas. Tačiau tokia teismo pozicija yra nemotyvuota, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra patvirtinusi, jog L. D. turės galimybę įsidarbinti apdailininko pareigose. Taip pat apylinkės teismas netinkamai įvertinto ir antrą apsauginį kriminogeninį veiksnį – sutikimą dėl gyvenamosios vietos. Teismas neatsižvelgė, kad L. D. gyvens su tėvais, kitoje gyvenamoje vietoje, kitame rajone, nei gyveno iki tol. Tokiu būdu jis gyvens aplinkoje, kur ne tik pats sieks tęsti savo resocializacijos procesą, tačiau bus prižiūrimas ir toliau skatinamas koreguoti elgesį pačių jam artimiausių šeimos narių (ypač turint omenyje, kad jis su tėvais, broliu, močiute, krikšto mama palaiko stiprius socialinius ryšius ir yra nuolat lankomas artimųjų). Visa tai rodo, kad L. D. turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus, ateitį sieja su ilgalaikiu pastoviu darbu, šeima. Nors L. D. nusikaltimas iš dalies siejamas su finansinės naudos siekimu nusikalstamu būdu, tačiau pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis turės finansinių galimybių tinkamai resocializuotis visuomenėje, nes turės pastovią gyvenamąją vietą ir gaus su darbo santykiais susijusių pajamų.
5.6. Taip pat gynėjas nesutinka ir su teismo vertinimu dėl nuteistojo neatliktos bausmės dalies ir nurodo, kad L. D., vertinant ir sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką, bausmę atlieka jau beveik aštuonis mėnesius, taigi jo atlikta bausmės dalis yra žymiai didesnė nei BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas terminas, reikalingas taikant minėtą normą. Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu, taip pat įrodė, kad alternatyvios priemonės yra efektyvesnės nei laisvės atėmimas. BVK numato, lygtinio paleidimo būtiną sąlygą – nuteistasis turi būti pasitaisęs. Iš skunde pateiktų duomenų ir vertinimo matyti, kad L. D. pastaruoju metu pasikeitė į gerąją pusę, suprato savo elgesio negatyvumą, padarė išvadas ir stengėsi keistis. Todėl yra pagrindo manyti, kad L. D. integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Gynėjas pažymi ir tai, kad skirdamas L. D. laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Be to, nuteisto asmens lygtinis paleidimas, nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis atsiliepime į nuteistojo L. D. gynėjo skundą prašo jį atmesti, nes Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai savo sprendimą netenkinti gynėjo skundo išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasieks savo tikslų.
Atsiliepimas
6.1. Prokuroras pažymi, kad nei Europos Žmogaus T. T. praktika, nei tarptautiniai ar nacionaliniai teisės aktai neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistam asmeniui. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
6.2. Taip pat prokuroras nurodo, kad nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis, stebimas nuteistojo L. D. teigimas elgesys, tačiau jo nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
7. S. K. apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
8. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. D. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundas atmetamas.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nuteistojo L. D. gynėjas skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo ginamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir rėmėsi prielaidomis, tačiau tokie gynėjo skundo argumentai yra iš esmės deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmetami. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Gynėjo teigimu, lygtinio paleidimo atveju L. D. turės gyvenamąją vietą – vyks gyventi pas tėvus, palaiko artimus santykius su artimaisiais, turi teigiamą darbinę motyvaciją, lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti apdailininku, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Aukštesniojo teismo nuomone, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
12. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ar Komisija pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.
13. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 22 d. Socialinio tyrimo išvados, L. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė. Nors L. D. nustatyta nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau visgi išlieka vidutinė, todėl aktyviomis nuteistojo pastangomis ji dar gali ir turi būti ženkliai sumažinta. Be to, pažymėtina ir tai, kad rizikos mažėjimą sąlygojo tik nuteistojo pakeistas požiūris į darbą (bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis atsisakė jam siūlyto darbo), gyvenamosios vietos turėjimas, taip pat tai, jog buvo pateikta pažyma, jog lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai nei nurodo gynėjas savo skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pažymos apie įdarbinimą pateikimas neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje iš tiesų oficialiai įsidarbintų įmonėje, gautų bei disponuotų vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog nuteistasis L. D. lygtinio paleidimo atveju vyktų gyventi į (duomenys neskelbtini), o nurodoma įmonė yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini).
14. Nors gynėjas skunde nurodė, jog apylinkės teismas netinkamai taikė BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis visgi neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
15. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su gynėjo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam L. D. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys bei gyvenimo stilius. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik L. D. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
16. Nors gynėjas skunde pažymi, kad jo ginamasis neturi priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, be to, bausmės atlikimo metu bendravo su psichologu, kas pavirtina, jog L. D. dėjo pastangas sprendžiant šią problemą ir ją išsprendė. Tačiau visgi su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas taip pat nesutinka. Nekyla abejonių, kad nuteistasis L. D. 2024 m. vasario 28 d. dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis buvo konsultuotas psichologės, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, jog jis ne kartą buvo teistas už psichotropinių medžiagų laikymą, taip pat baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nuteistasis bausmės atlimo metu nedalyvavo intervencinėse programose. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš bausmės atlikimo vietos įstaigos.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo požiūris, mąstymas bei elgesys kol kas neleidžia spręsti apie jo pakankamą korekciją laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Viso bausmės atlikimo metu nuteistasis dar nei karto nebuvo skatintas. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 22 d. Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta, tačiau pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, pirmenybę dažniau teikia veiksmui, o ne planavimui, yra linkęs ieškoti savo nusikalstamą elgesį pateisinančių aplinkybių. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Taigi, šios aukščiau aptartos aplinkybės, į kurias atsižvelgė ir apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, suponuoja išvadą, kad nuteistasis kol kas stokoja kritinio mąstymo savo elgesiui, kas iš esmės apsunkina tolimesnį jo resocializacijos procesą.
18. Atmetant nuteistojo gynėjo skundą pažymėtina ir tai, kad skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, galimybė būnant laisvėje įsidarbinti neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog L. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog L. D. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
19. Apygardos teismas pritaria skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji L. D. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, vis dar yra santykinai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Kadangi būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį L. D. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
20. Pritartina prokuroro atsiliepime pateiktai pozicijai, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse, numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad Komisija ir apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad skundžiami procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nėra pagrindo abejoti ir 2024 m. kovo 22 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.
21. Aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina tiek Komisijai, tiek ir apylinkės teismui, kad nuteistojo L. D. elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotu, o jo paties nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, neabejotina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės šiuo metu dar nesuponuoja išvados, jog paleistas lygtinai asmuo pakartotinai nenusikals, dėl to L. D. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ypač orientuojantis į kriminogeninių sričių, susijusių su piktnaudžiavimo narkotikais, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus sritimis, į jas nukreipiant tikslingus veiksmus, kuriais būtų daroma teigiama įtaka nuteistojo elgesiui, nuostatoms šiose srityse. Skundžiama nutartis, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo skunde, yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, atmesdami gynėjo skundą dėl 2024 m. balandžio 18 d. Komisijos nutarimo, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo gynėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. D. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.