Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2015-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
1S-2015-290/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
  • 1.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-2015-290/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, kuria jam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo terminas pratęstas šešiems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-01-27 nutartimi L. L., kuris, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. (Kauno apygardos teismo 2006-04-06 nutartimi perkvalifikuota iš BK 178 str. 1 d.), 214 str., 182 str. 3 d. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nutartimi, stebėjimo režimas L. L. iš griežto stebėjimo sąlygų pakeistas į sustiprinto stebėjimo sąlygas; 2008-10-01 nutartimi pakeista į bendro stebėjimo sąlygas, o psichinei būklei pablogėjus 2009-05-18 nutartimi vėl atkeista į sustiprinto stebėjimo sąlygas; 2012-08-03 nutartimi vėl pakeista į bendro stebėjimo sąlygas, kuris 2013-02-05, 2013-08-08 nutartimis buvo pratęstas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-11-26 nutartimi L. L. priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17, Kauno apylinkės teismo 2015-03-18 nutartimis pratęsta.

Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi L. L. taikoma priverčiamoji medicininio poveikio priemonė - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (VšĮ Vilniaus „Karoliniškių poliklinikos“ PSC) taikymo terminas buvo pratęstas.

L. L. skundžia šią Kauno apylinkės teismo 2015-10-09 nutartį, prašo ją panaikinti ir nutraukti ambulatorinį gydymą, nes dėl suvaržymų jis negali išvykti dirbti į užsienį. Jį aptarnaujanti darbuotoja jam pretenzijų neturi, jis medikamentus vartojo ir vartoja visada laiku. Socialinė darbuotoja primindavo, kad rekomenduos nutraukti ambulatorinį priverstinį gydymą, todėl jis net nežino dėl kokių priežasčių gydymas nebuvo nutrauktas.

L. L. skundas yra nepagrįstas todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs skundo argumentus, visą teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi pagrįstai L. L. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra jokio pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš 2015 m. rugsėjo 21 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog L. L. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Komisijos išvadoje nurodyta, kad jo psichikos būklė nėra pagerėjusi, nors jis gydomas medikamentais, bet vaistus vartoja pasirinktinai, išlieka socialinis pavojingumas. Mąstymas neproduktyvus, rezonieriškas, asociacijos neturtingos. Būdingi keisti, įmantrūs, netradiciniai išvedžiojimai. Trumpalaikis įsiminimas žemesnis už vidutinį. Dėmesio koncentracija, perkėlimas ir išlaikymas nusilpę. Emocijos labilios, nepakankamai efektyvios, gali būti neadekvačios. Socialinė adaptacija apsunkinta. Gydymo rekomendacijas ignoruoja. Išlieka disforiška nuotaika, įtarumas, nepasitikėjimas, nepakankamai adekvačios emocijos. Stebimi veiklos sutrikimai, nerimastingumas, nenatūralūs judesiai, primityvūs pajuokavimai. Interesai riboti, buitiniai. Konkrečių planų ateičiai neturi. Gydytojų komisija rekomendavo L. L. priverstinį ambulatorinį gydymą.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta pagrindas taikyti tokią priemonę. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad L. L. priverstinio gydymo nutraukimas, kaip jis prašo savo skunde užtikrintų priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus. Nesugeba paaiškinti savo ketinimų, siaurai suvokia savo atsakomybę, kritika savo būsenos atžvilgiu yra formali, psichosocialiniai sugebėjimai silpni, silpna elgesio savikontrolė, nėra vidinės paskatos, ribotas požiūris į vertybes, jausmus tikslus ir gebėjimus, gali išprovokuoti nepalankias aplinkybes ligos paūmėjimui, kas rodo, kad L. L. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo ambulatorinį gydymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsniu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad L. L. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

Skunde nurodytas argumentas, kad vaistus vartoja tinkamai ir laiku, yra deklaratyvus, kadangi gydytojų komisijos išvadoje nurodoma priešingai, kad jis vaistus vartoja pasirinktinai, o gydytojo skiriamą gydymą ignoravo. L. L. taip pat nurodė, jog taikoma priemonė, jam trukdo išvykti į užsienį dirbti, o teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad jo darbo galimybės yra ribojamos nustatyto 20 procentų darbingumo lygio iki 2046 m., kad L. L. jokių konkrečių ateities planų neturi. Skunde dėstomi argumentai, susiję su jo sutarimu su socialine darbuotoja, kuri, anot skundo autoriaus, jam primindavo, kad rekomenduos nutraukti ambulatorinį gydymą, nepaneigia gydytojų komisijos išvados ir joje nustatytų priežasčių, dėl kurių priverstinis gydymas šiuo metu yra būtinas.

Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia L. L. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

atmesti L. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis