Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-16 · Byla Nr. ATP-699-579/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-713-537/2014Nutarimas · 2014-04-28Marijampolės apylinkės teismas
  2. ATP-699-579/2014Nutartis · 2014-06-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
ATP-699-579/2014
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00535-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Pažeidėjas
A. P.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-699-579/2014;Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00535-2014-7;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d., ir nubaustas 1250 (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2014-03-27, apie 9.29 val., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) 148,3 km/h greičiu, kai leistinas greitis 70 km/h, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo. Leistiną greitį viršijo 78,3 km/h. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė KET 139 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde pareiškėjas A. P. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Mano, kad jam paskirta nuobauda – tiek bauda, tiek specialiosios teisės atėmimas yra per griežta, neatitinka LR Konstitucijoje 31 str. 2 d. numatytos teisės į teisingą teismą, teisingumo principo. Pažymi, jog pažeidimą padarė nepiktavališkai, nuo pat pradžių kaltę pripažino ir gailisi. Anksčiau ne kartą teistas ir ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau pastaruoju metu stengiasi keisti savo gyvenimą: nutraukė ryšius su nusikaltimus darančiais asmenimis, atskleidė pareigūnams šių asmenų daromas nusikalstamas veikas, neseniai BK 39¹ straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu padeda pareigūnams atskleisti kitos organizuotos grupės veiklą, susirado darbą, mergina laukiasi. Nurodo, jog darbovietė yra Kaune, todėl vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas. Viešuoju transporto naudotis neturi galimybės, nes darbo grafikas nepastovus, kartais tenka dirbti iki vėlumos, be to, viešuoju transportu naudotis būtų nesaugu, nes yra atskleidęs kitų organizuotų grupių nusikalstamas veikas, padėjęs neutralizuoti Marijampolės mieste veikusias nusikalstamas grupuotes. Dėl bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis jaučia nuolatinį spaudimą iš nusikaltėlių, yra priverstas saugoti savo šeimą, todėl mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti jo laiką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, jog A. P. ne kartą baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, kas rodo, kad pažeidimai sistemingi. A. P. išvadų nedaro, ankstesnių baudų nesumokėjęs, todėl darytina išvada, kad anksčiau skirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė. ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, šio straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos, jei nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su paskirta nuobauda, mano, kad ji per griežta.

ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Visais atvejais skiriant nuobaudą vadovaujamasi ATPK 20 straipsnyje įtvirtintais nuobaudos tikslais. Šiame straipsnyje numatyta, kad nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuobaudą individualizuoja, jos rūšį parenka bei nustato dydį bylą nagrinėjanti institucija, šiuo atveju teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Šie įstatymo reikalavimai skiriant nuobaudą, nepažeisti.

ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta atsakomybė asmenims, kurie neturi dvejų metų vairavimo stažo, viršijusiems leistiną greitį daugiau nei 50 km/h – bauda nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

A. P. už ATPK 124 str. 6 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo skirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda: 1250 (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog teismas skyrė nuobaudą, atsižvelgęs ir tinkamai įvertinęs ATPK 30 straipsnyje nurodytas aplinkybes – pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Pažymėtina, jog A. P. padarė iš tiesų vieną pavojingiausių ir keliančių didelę grėsmę eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei pažeidimą, nes leistiną greitį viršijo daugiau nei 70 km/h. Jis greitį viršijo neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, kas rodo dar didesnį veikos pavojingumą, nes neturėdamas vairavimo patirties, pažeidėjas turi mažiau galimybių tinkamai valdyti automobilį kritinėse situacijose. Tai rodo paties pareiškėjo itin didelį neatsakingumą, didesnį pavojingumą, įžūlų nepaisymą nustatytų elgesio kelyje taisyklių ir kitų eismo dalyvių teisės į saugų eismą negerbimą. Nors pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad jis paskutiniu metu keičia gyvenimo būdą, tačiau tai visiškai prieštarauja jo elgesiui bei kitoms faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų jis bendradarbiauja su teisėsauga padėdamas atskleisti kitų asmenų nusikalstamas veikas, šios pastangos yra įvertintos atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog nuo atsakomybės pareiškėjas atleistas 2013 m. gruodžio mėnesį, tačiau jau po to baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, be to skundžiamu nutarimu nubaustas už itin pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju leistinas greitis viršytas daugiau kaip 70 km/h. Taip pat vertinant pažeidėjo asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, jog jis už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas ne kartą ir pažeidimo padarymo dienai turėjo ne vieną galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ir nors už greičio viršijimą A. P. nebaustas, tačiau jis praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam, kad vairavo neturėdamas tam teisės, eismo įvykio sukėlimą, taip pat yra vairavęs automobilį be techninės apžiūros, nedraustą civilinės atsakomybės draudimu. Pareiškėjas savarankiškai baudų nemoka, toliau daro administracinius teisės pažeidimus, o tai rodo, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir neužtikrino nei prevencinių, nei asmens nubaudimo tikslų ir šis pažeidimas nėra atsitiktinis, o sistemingo neteisėto elgesio pasekmė. Skiriant nuobaudą taip pat įvertinta tiek jau minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta nuobauda, o taip pat ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailisi padaręs pažeidimą. Kadangi aplinkybių, rodančių mažesnį asmens ar veikos pavojingumą nenustatyta, nustatyta tik po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkiančią aplinkybę, A. P. nepažeidžiant ARPK 30 str., 30² straipsnio nuostatų pagrįstai skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Atsižvelgiant į jau aptartą veikos ir nuteistojo pavojingą, paskirtoji nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir pažeidėjo pavojingumą.

Pareiškėjo prašymas ATPK 30¹ straipsnio pagrindu neskirti jam specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinti jos terminą, netenkinamas, nes tam nėra faktinio pagrindo. Teismų praktikoje ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, nuobauda gali būti švelninama šiuo pagrindu kai nustatoma visuma konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į jau anksčiau aptartas nuteistąjį bei jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, nes nenustatyta visuma aplinkybių, išimtinai teigiamai charakterizuojančių pareiškėją, kurios rodytų mažesnį veikos ar pažeidėjo pavojingumą. Priešingai, tiek pažeidėją, tiek ir jo veikos pavojingumą charakterizuojantys duomenys byloja pareiškėjo nenaudai, nerodo mažesnio veikos ar pažeidėjo pavojingumo, kuris leistų tikėtis ir pagrįstai manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir taikant švelnesnes nei sankcijoje numatytos nuobaudos ar netaikant papildomos nuobaudos.

Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius dėl susisiekimo, darbo, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje tai nelaikytina išimtine aplinkybe. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl darydami pažeidimą asmenys prisiima ir galimus padarinius, neigiamas pasekmes, susijusias su nuobaudos skyrimu. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Tai, kad pažeidėjas bendradarbiauja su teisėsauga, padėjo atskleisti organizuotų nusikalstamų grupių veiklą taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į byloje esančius pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad jam skirtos administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys.