Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. D. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. bausmę atlieka pagal 2012-02-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2011-11-15, bausmės pabaiga – 2016-05-15.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-09-23 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą konstatavęs, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip pažangus mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Remiantis BVK 3 str. 1 d. šio kodekso nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos, todėl K. D. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas BVK nuostatas.

Kaip matyti iš naujai įsigaliojusios minėto straipsnio redakcijos, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą K. D. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatytas vidutinis (artimas aukštai) nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 97 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo K. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis K. D., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo Psichologinės tarnybos vykdomoje programoje „Relaksacija“, rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje, taip pat programoje „EPP“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju yra pakankamai didelė (97 balai iš 168). Tai pagrįstai nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu K. D. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (5 kartus), ir skatintas (4 kartus). Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti net septyni kriminogeniniai veiksniai, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Nuteistasis pataisos namuose nedirba (nurodoma, kad dėl neįgalumo), nesimoko, nesiekia įgyti specialybės. Kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių nurodytas piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau nuteistasis K. D., nepaisant to, kad daugelis nusikaltimų buvo įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, jokių alkoholio vartojimo problemą padedančių spręsti programų nelankė, savęs vertinimo metodikoje nepažymėjo, kad per didelis alkoholio vartojimas yra jo nusikalstamą elgesį įtakojanti problema, kas rodo, kad šios problemos jis nepripažįsta. Nors nuteistasis pataisos namuose dalyvavo socialinės reabilitacijos vykdomoje elgesio korekcijos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, taip pat lankė Psichologinės tarnybos vykdomą programą „Relaksacija“, iš socialinio tyrimo išvados akivaizdu, kad minėtų programų lankymas esminės įtakos nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiams, taip pat ir nustatytų kriminogeninių veiksnių mažinimui, neturėjo. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, lankydamas „Relaksacijos“ užsiėmimus, padarė minimalią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kokie nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčiai vertintini, kaip rodantys pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nekinta, kas taip pat nerodo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismo nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina apylinkės teismo nutartyje padarytą išvadą, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Įvertinus paminėta konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą. Naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo K. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.