Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant ieškovės atstovams S. V., advokatams Giedriui Murauskui ir Gintui Andruškai, atsakovių atstovams advokatams Dainiui Urbonui ir Sauliui Avižai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės TAEM Urbanistai apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3476-340/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės TAEM Urbanistai ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Toksika“, „Sweco Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) TAEM Urbanistai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Toksika“, UAB „Sweco Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – ir APVA), prašydama ieškovei solidariai iš atsakovių UAB „Toksika“ ir APVA priteisti 163 657,63 Lt (47 398,53 Eur) skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, taip pat pripažinti neteisėta ir negaliojančia tarp UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ apklausos būdu projekte Nr. 2003/LT/16P/PE/017 2013 m. lapkričio 21 d. sudarytą sutartį dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninės priežiūros paslaugoms atlikti.

Nurodė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovių UAB „Toksika“ ir APVA buvo sudaryta techninės priežiūros sutartis (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, o APVA įsipareigojo su ieškove atsiskaityti. Pagal šią techninės priežiūros sutartį techninė priežiūra buvo padalyta į tris etapus. Sutartyje nustatyta paslaugų kaina – 676 271,19 Lt + PVM, kuris sudaro 121 728,81 Lt. 2008 m. kovo 31 d. UAB „Toksika“, APVA, Hafner ir UAB „Senovė“ sudarė rangos sutartį dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos. Vykdydama techninės priežiūros sutartį, ieškovė teikė techninės priežiūros paslaugas pirmame ir antrame etapuose. Trečiojo etapo techninė priežiūra nebuvo vykdoma, nes užsakovas šių darbų atsisakė. Už techninės priežiūros paslaugas ieškovė iš viso iš APVA gavo 409 144,08 Lt (įskaitant PVM), nors sutarta pirmojo ir antrojo etapų kaina buvo 572 801,71 Lt (įskaitant PVM). Su ieškove buvo visiškai atsiskaityta tik už pirmąjį etapą, už antrąjį etapą buvo atsiskaityta tik iš dalies. Nors techninės priežiūros paslaugas ieškovė teikė iki 2013 m. lapkričio mėnesio (Sutartis buvo terminuota, tačiau techninės priežiūros vykdymas užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl rangovo darbų trūkumų bei atsakovių UAB „Toksika“ ir APVA neveikimo; po Sutartyje nustatyto jos galiojimo termino, UAB „Toksika“ toliau priiminėjo ieškovės darbus, todėl šalys savo veiksmais patvirtino tolesnį Sutarties galiojimą – iki bus įvykdyti šalių prisiimti įsipareigojimai), nei UAB „Toksika“, nei APVA jų neapmokėjo, nesumokėta likusi suma yra 163 657,63 Lt. Ieškovė ieškinyje taip pat akcentavo, kad UAB „Toksika“ be to, kad neatsiskaitė su ieškove, dar ir nesąžiningai ir neteisėtai antrojo etapo darbams 2013 m. lapkričio 28 d. sudarė techninės priežiūros sutartį su UAB „Sweco Lietuva“. Tokiu būdu iš ieškovės buvo atimta galimybė užbaigti vykdyti techninės priežiūros sutartį ir įvykdyti visas Sutartyje nustatytas sąlygas atsiskaitymui gauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl sutarties galiojimo pratęsimo

Šalių Sutarties galiojimo terminą apibrėžia Sutarties 3.2 punktas, kuriame nustatyta, kad Sutartyje nurodytos užduotys turi būti atliktos ne ilgiau kaip per 42 mėnesius nuo Sutarties vykdymo pradžios dienos (30 mėnesių nuo vykdymo pradžios iki paskutinės perėmimo pažymos išdavimo plius 12 mėnesių defektų nustatymo laikotarpis). Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, Sutartis gali būti pratęsta iki paskutinės darbų sutarties perėmimo. Tokiu atveju tiekėjas (ieškovė) turi kreiptis į perkančiąją organizaciją (APVA) ne vėliau kaip 1 mėnuo iki Sutarties pabaigos, pateikdamas argumentuotą prašymą ir nurodydamas, iki kada turėtų būti pratęsta Sutartis. Teismas nustatė, kad paslaugų teikimo terminas buvo pratęsiamas Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties šalių 2010 m. spalio 25 d., 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. vasario 28 d. susitarimais dėl Sutarties pakeitimo) iki 2011 m. gegužės 1 d. Daugiau rašytinių susitarimų tarp Sutarties šalių dėl Sutarties galiojimo pratęsimo nebuvo. Šalių Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, atsiskaitymas už ieškovės teikimas paslaugas buvo vykdomas iš Europos Sąjungos paramos lėšų, administruojamų APVA. Lėšų tinkamumo laikotarpis šiam projektui baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d.

Teismas, remdamasis Sutarties vykdymo metu galiojusiais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat Sutarties 6.2, 6.3-6.9 punktais, sprendė, kad Sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos šalių susitarimu, o ginčas galimas dėl tokios galimybės taikymo sąlygų. Teismas sprendė, kad Sutarties galiojimo termino sąlyga yra esminė ir šalims susitarti dėl jos pratęsimo buvo galima tik tam tikruose rėmuose. APVA vykdė ieškovės teikiamų paslaugų finansavimą remiantis 2011 m. kovo 10 d. sutartimi Nr. 2009/GPG/13 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskyrimo įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“, pagal kurios nuostatas finansinė kontrolė, priežiūra, ataskaitos ir sąskaitų apmokėjimas yra išimtinė perkančiosios organizacijos kompetencija, kurią APVA privalėjo įgyvendinti. Ieškovei, kaip šiame viešajame pirkime dalyvavusiam tiekėjui, buvo aiškiai suvokiama, kad lėšų tinkamumo finansuoti nurodytam projektui laikotarpis baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d.; ši sąlyga (sutarties finansavimas iš Europos Sąjungos paramos šaltinių) negalėjo būti pakeista Sutarties šalių susitarimu ir yra esminė. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad Sutarties galiojimas galėjo būti pratęstas Sutartyje nustatyta tvarka iki finansavimo projekto pabaigos 2011 m. gruodžio 31 d. ir šalys tokia galimybe pasinaudojo, pratęsdamos sutarties galiojimą iki 2011 m. gegužės 1 d. rašytiniais trišaliais susitarimais. Teismo nuomone, tolesnis Sutarties galiojimo pratęsimas reikštų iš esmės naujos, su galimais kitais finansavimo šaltiniais viešosios sutarties sudarymą be privalomų viešųjų pirkimų procedūrų. Teismas sprendė, kad šalių sutarties galiojimo pratęsimas po 2011 m. gruodžio 31 d. bet kokia forma yra negalimas, nes pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnyje nustatytus principus ir tikslus, taip pat Sutarties 6.1 punktą, kuriuo šalys imperatyviai susitarė, jog esminės sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Teismas pažymėjo, kad šalys buvo susitarusios dėl neesminių Sutarties sąlygų pakeitimo tvarkos; VPĮ 18 straipsnio 8 dalis numato galimybę keisti viešųjų pirkimų sutarties sąlygas Viešųjų pirkimų tarnybai sutikus, t. y. nei Sutartis, nei VPĮ nenustato galimybės pakeisti Sutarties sąlygas konkliudentiniais veiksmais.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino Sutarties galiojimo pratęsimą, savo nesutikimą motyvavo tuo, kad toks sutikimas, jeigu jis ir būtų išreikštas, prieštarautų imperatyvioms VPĮ normoms. Teismas nurodė, kad APVA savo raštuose ieškovei aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, jog lėšų tinkamumo laikotarpis šiam projektui baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d. ir mokėjimai nebus atliekami; pasiūlymas spręsti apmokėjimo už atliktus darbus problemą su UAB „Toksika“ negali būti vertinamas kaip sutikimas pakeisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas.

Kadangi Sutarties galiojimas pasibaigė 2011 m. gegužės 1 d., ieškovė, teikdama techninės priežiūros paslaugas po 2011 m. gegužės 1 d., neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad po Sutarties galiojimo pabaigos jai bus atlyginta už realiai suteiktas paslaugas pagal Sutartį ir Sutartyje nustatyta tvarka, suvokdama, jog sutartiniai santykiai su atsakovėmis pasibaigė.

Dėl 163 657,63 Lt priteisimo pagal sutartį

Teismas nurodė, kad apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygas nustato Sutarties 9 skirsnis. Šalys susitarė, kad perkančioji organizacija (APVA) už suteiktas paslaugas sumoka tiekėjai (ieškovei) 676 271,19 Lt su 121 728,81 PVM; per 20 dienų nuo Sutarties pasirašymo perkančioji organizacija sumoka tiekėjai avansą – iki 40 proc. Sutarties vertės; pirmas tarpinis mokėjimas – 10 proc. Sutarties vertės atliekamas 20 darbo dienų po Aukštrakių odos pramonės sąvartyno uždarymo darbų perėmimo pažymos išdavimo ir tarpinio mokėjimo sąskaitos gavimo. Antras tarpinis mokėjimas – 25 proc. Sutarties vertės atliekamas 20 darbo dienų po Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos darbų perėmimo pažymos išdavimo ir tarpinio mokėjimo sąskaitos gavimo. Trečias tarpinis mokėjimas – po Pavojingų atliekų sąvartyno statybos darbų perėmimo pažymos išdavimo ir tarpinio mokėjimo sąskaitos gavimo. Perkančioji organizacija visiškai atsiskaito su tiekėja per 20 darbo dienų, kai galutinę ataskaitą patvirtina visos suinteresuotos šalys (užsakovas ir perkančioji organizacija) ir ataskaitą ir tiekėja pateikia sąskaitą galutiniam mokėjimui (Sutarties 9.2-9.4 p.); Sutarties 9.7 punktu buvo patvirtintas mokėjimų grafikas: avansinis mokėjimas 270 508,48 Lt (be PVM), pirmas tarpinis mokėjimas po Aukštrakių odų pramonės sąvartyno uždarymo darbų perėmimo pažymos išdavimo ir tarpinio mokėjimo sąskaitos pateikimo – 67 627,12 Lt (be PVM), antras tarpinis mokėjimas po Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos darbų perėmimo pažymos išdavimo ir tarpinio mokėjimo sąskaitos gavimo – 169 067,80 Lt (be PVM). Teismas nustatė, kad trečio objekto statybos buvo atsisakyta, atitinkamai sumažėjo techninės priežiūros paslaugų apimtis; paslaugų kaina sumažėjo iki 544 398,31 Lt.

APVA nurodė, kad finansavimo laikotarpiu apmokėjimui sąskaitos buvo teikiamos tokiu eiliškumu – 2007 m. gegužės 2 d. (270 508,48 Lt) ir 2007 m. gruodžio 3 d. (48 691,52 Lt) – avanso sąskaitos, kurias atsakovė apmokėjo. Bendra avansu apmokėta suma yra 301 200 Lt; avansas buvo skirtas visų Sutartyje nurodytų etapų avansui padengti. 2009 m. gruodžio 14 d. ieškovė pateikė 83 181,35 Lt sąskaitą; ji aiškiai susieta su pirmojo etapo darbų apmokėjimu, ir 2011 m. gruodžio 16 d. 6 762,72 Lt sąskaitą, sąskaitos buvo apmokėtos. Visos ieškovės finansavimo laikotarpiu pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos; dalinį atsiskaitymą už sutartyje nustatyto antrojo etapo darbus lėmė ne mokėjimas už nurodytus darbus, o avanso panaudojimas bei dalies darbų pagal sutartį atsisakymas, panaudojus avansą dalies darbų, kurių vykdymo buvo atsisakyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė APVA nurodytų apmokėjimo už paslaugas faktinių aplinkybių. Visa sutarta suma pagal Sutarties 9.7 punkto sąlygas turėtų būti sumokėta po galutinės ataskaitos, patvirtintos visų suinteresuotų šalių. Sutarties galiojimo metu antrojo objekto statyba nebuvo užbaigta, atitinkamai nebuvo užbaigtas objekto techninių paslaugų priežiūros tiekimas. Tai reiškia, kad sąlygų gauti visą sutartą sumą Sutarties galiojimo metu neatsirado. Teismas, įvertinęs apmokėjimo už paslaugas faktines aplinkybes, sprendė, kad už paslaugas, realiai suteiktas Sutarties galiojimo metu, yra visiškai atsiskaityta Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad objektai nebuvo pabaigti per techninių paslaugų sutartyje nurodytą terminą dėl atsakovių kaltės. Be to, ieškovė, pasirašydama viešojo pirkimo terminuotą sutartį, turėjo suvokti, kad galimybė pratęsti jos galiojimo terminą ribojama lėšų tinkamumo finansuoti nurodytam projektui laikotarpio pabaiga ir galima situacija, kai Sutarties galiojimas pasibaigs iki objektų statybos pabaigos. Ieškovė neturėjo galimybės teisėtai tęsti Sutarties vykdymo po 2011 m. gruodžio 31 d., todėl Sutartis su UAB „Sweco Lietuva“ neturi įtakos ieškovės teisėms.

Ieškovė teikė techninės priežiūros paslaugas atsakovei UAB „Toksika“ ir po Sutarties galiojimo pabaigos 2011 m. gegužės 1 d.; atsakovė tokiems ieškovės veiksmams neprieštaravo, t. y. ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė techninių paslaugų tiekimo sutartį; sutarties sudarymas nepaisant imperatyvių VPĮ normų, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abi sandorio šalys, susitarusios po Sutarties galiojimo pabaigos tęsti santykius, veikė nesąžiningai, aiškiai suvokdamos, kad po Sutarties galiojimo pabaigos techninės priežiūros paslaugų tiekimas gali būti tęsiamas tik naujos viešojo pirkimo sutarties pagrindu. Tokios bylos aplinkybės teismui sudarė pagrindą netaikyti restitucijos (CK 1.81 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti 163 657,63 Lt sumą kaip ieškovės nuostolius (negautas pajamas), patirtus dėl atsakovių neteisėtų veiksmų

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovę ir atsakovę UAB „Toksika“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, sprendė, jog deliktinę atsakomybę reglamentuojančios normos jiems netaikomos.

Dėl reikalavimo pripažinti UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. lapkričio 21 d. sutartį dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninės priežiūros paslaugoms atlikti neteisėta ir negaliojančia

Kadangi byloje buvo pripažinta, kad trišalės sutarties galiojimas pasibaigė 2011 m. gegužės 1 d. ir po to paslaugos buvo teikiamos neteisėtai, teismas sprendė, jog atsakovių UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. lapkričio 21 d. techninių paslaugų sutartis ieškovės teisių (teisės užbaigti sutarties vykdymą) nepažeidė ir ieškovė yra asmuo, kurios teisėms ir pareigoms ginčijamas sandoris neturėjo įtakos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) UAB TAEM Urbanistai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutarties galiojimo terminas baigėsi 2011 m. gegužės 1 d ir kad ieškovė, teikdama paslaugas po šios datos, neturėjo pagrindo tikėtis, jog atsakovės už jas atsiskaitys. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutarties galiojimo pratęsimas po 2011 m. gruodžio 31 d. bet kokia forma yra negalimas. Sutarties 3.2 punkte yra įtvirtintas tik prievolės įvykdymo terminas, tačiau ne Sutarties galiojimo terminas. 2010 m. spalio 25 d., 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. vasario 28 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. buvo sudaryti techninės priežiūros sutarties pakeitimai, kuriais buvo keičiamas sutarties 3.2 punktas, tačiau šiais pakeitimais buvo keičiami Sutartyje nustatytų užduočių (prievolių) įvykdymo, bet ne Sutarties galiojimo terminai (Sutartis pagal 11.2 punktą galiojo iki visiško jos įvykdymo). Net jeigu šiuos prievolei įvykdyti nustatytus terminus ir būtų galima laikyti techninės priežiūros paslaugų sutarties terminais, jų pabaiga savaime nelemia Sutarties galiojimo pabaigos. Sutarties pabaiga nebuvo siejama su prievolių įvykdymo terminais. Kadangi techninės priežiūros sutarties galiojimas ir iš jos kylančių prievolių vykdymas nebuvo pasibaigęs ir atsakovės nepareiškė, kad Sutartį nutraukia, ieškovė privalėjo šią Sutartį vykdyti, atitinkamai savo prievoles turėjo vykdyti ir atsakovės. Šalys net ir po 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. aktyviai tęsė techninės priežiūros paslaugų santykius, atsakovės pageidavo techninės priežiūros paslaugų, o ieškovė jas teikdavo. Tokiu būdu šalys savo aktyviais veiksmais patvirtino tolesnį techninės priežiūros sutarties galiojimą iki bus visiškai baigti vykdyti sutartiniai įsipareigojimai. UAB „Toksika“ net ir po 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovės atliekamus darbus priiminėjo, t. y. ir toliau laikėsi techninės priežiūros sutarties. APVA visada buvo įtraukta į šalių susirašinėjimą, todėl jai taip pat buvo žinoma, kad ieškovė toliau vykdo techninės priežiūros sutartį ir teikia techninės priežiūros paslaugas ir tam APVA neprieštaravo. Techninės priežiūros sutarties pabaigos negalima sieti su Europos Sąjungos finansavimo termino pabaiga. Be to, projektas buvo finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos lėšų, bet ir iš valstybės ir UAB „Toksika“ lėšų. Tad bet kuriuo atveju prievolė atsiskaityti atsiranda nuo paslaugų gavimo ir egzistuoja iki visiško jos įvykdymo, todėl Sutarties pasibaigimas ar nepasibaigimas šiuo atveju jokios įtakos pačiai prievolei neturi. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalys neturėjo teisės keisti techninės priežiūros sutarties terminų ir kad toks pakeitimas prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir tikslams. Sutarties šalys tokią teisę turėjo ir konkliudentiniais veiksmais buvo pratęsusios techninės priežiūros paslaugų sutarties vykdymo terminus. Prievolės įvykdymo terminai buvo tęsiami ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad rangovas niekaip neužbaigė savo darbų, juos atliko nekokybiškai. Net ir tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, kad toks susitarimas prieštarauja VPĮ nuostatoms, teismas vis tiek turėjo spręsti ieškovės suteiktų paslaugų apmokėjimo klausimą ir priteisti atlyginimą arba iš atsakovių solidariai arba bent jau iš UAB „Toksika“, kaip paslaugų gavėjo. Teismo išvados dėl atsakovių pareigos sumokėti likusią kainą, kaip tą nustato CK 6.720 straipsnio 4 ir 7 dalys, yra padarytos iš neteisingos prielaidos, jog techninės priežiūros sutarties galiojimas baigėsi 2011 m. gegužės 1 d. ar 2011 m. gruodžio 31 d. Sutartis suėjus šioms datoms nepasibaigė ir Sutarties tęsimas po šios datos imperatyvioms teisės normoms neprieštaravo. Neteisingos prielaidos lėmė ir neteisingas išvadas dėl atsiskaitymo sąlygų neatsiradimo priežasčių. Kadangi teismas atsiskaitymo pagal sutartį sąlygų atsiradimo vertinimą susiaurino laike iki 2011 m. gruodžio 31 d., atitinkamai padarė klaidingas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės galimybių užbaigti Sutartį ir techninės priežiūros paslaugų teikimo perdavimo UAB „Sweco Lietuva“ ir padarė neteisingą išvadą, jog sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl atsakovių kaltės. Techninės priežiūros paslaugos buvo teikiamos kokybiškai. Atsakovė UAB „Toksika“ nesiėmė jokių veiksmų, kad rangovas laikytųsi rangos sutarties, dėl ko yra atsakingas, jog ieškovei nepavyko įvykdyti techninės priežiūros sutarties iki 2011 m. gegužės 1 d. ar 2011 m. gruodžio 31 d. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad sutartis galiojo tik iki 2011 m. gruodžio 31 d., UAB „Toksika“ vis tiek turėtų būti įpareigota ieškovei sumokėti likusią kainą pagal CK 6.720 straipsnio 4 dalį. Nėra jokio pagrindo ieškovę laikyti nesąžininga. Ieškovė net septynerius metus vykdė techninės priežiūros paslaugų sutartį, remdamasis atsakovių elgesiu ir turėdamas pagrindo tikėtis, kad su ja bus atsiskaityta. Atsakovės savo elgesiu leido ieškovei manyti, kad toks santykių tęsimas yra teisėtas, todėl jeigu ir būtų nustatyta, jog šalys pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas, atsakomybę dėl to turi prisiimti atsakovės. Būtent atsakovės yra perkančiosios organizacijos, turi pakankamai VPĮ taikymo patirties ir turėjo žinoti, ar reikalingas naujas pirkimas toliau paslaugoms teikti, ar jis nereikalingas. Skola iš atsakovių turėtų būti priteista solidariai. Jei teismas nuspręstų, kad solidariajai atsakomybei nėra pagrindo, prašoma priteisti suma turėtų būti priteista iš UAB „Toksika“, kuri yra galutinis paslaugų gavėjas ir buvo perėmusi mokėtojo pareigas pagal techninės priežiūros paslaugų sutartį. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą spręsti atsakovių sutartinės atsakomybės klausimą, tačiau teismas šio klausimo nepagrįstai neišsprendė. UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ sudaryta techninės priežiūros paslaugų sutarties pažeidžia VPĮ nuostatas, todėl turėjo būti pripažinta negaliojančia. UAB „Toksika“ yra perkančioji organizacija, todėl mažos vertės apklausos būdu įvykdytą pirkimą dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninės priežiūros paslaugų teikimo turėjo vykdyti viešųjų pirkimų būdu, o ne pagal vidines įmonės pirkimų taisykles. UAB „Toksika“ nesilaikius VPĮ reikalavimų apklausos vykdymo metu ir apklausą įvykdžius ne pagal perkančiųjų organizacijų taisykles ir vidinę įmonės politiką, buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti viešųjų pirkimų principai ir tikslai. Ieškovė apklausoje sudalyvauti nebuvo pakviesta, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti pasiūlymo.

Atsakovė UAB „Toksika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Galimybę pratęsti sutartinius santykius šalys pasinaudojo rašytiniais trišaliais susitarimais pratęsusios techninės priežiūros sutarties galiojimo terminą iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tolesnis techninės priežiūros sutarties galiojimo pratęsimas reikštų iš esmės naujos, su galimais kitais finansavimo šaltiniais viešosios sutarties sudarymą be privalomųjų viešųjų pirkimų procedūrų. 2011 m. balandžio 29 d. buvo paskutinis susitarimas, kuriuo šalys teisėtai sutarė pratęsti sutartinius santykius. Šiuo susitarimu buvo sutarta techninės priežiūros sutartyje nustatytų užduočių atlikimą pratęsti iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Nepaisant fakto, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog techninės priežiūros sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2011 m. gegužės 1 d., o ne iki 2011 m. rugsėjo 1 d., ši aplinkybė nekeičia teismo sprendimo esmės. Techninės priežiūros sutarties galiojimo metu sutartiniai santykiai negalėjo būti pratęsti konkliudentiniais veiksmais. Sutarties pratęsimas po lėšų tinkamumo laikotarpio pasibaigimo (2011 m. gruodžio 31 d.) konkliudentiniais veiksmais net neturėtų būti kvestionuojamas. Taigi techninės priežiūros sutarties galiojimo pratęsimas po 2011 m. gruodžio 31 d. bet kokia forma negalimas, nes pažeistų VPĮ 3 straipsnyje nustatytus principus ir tikslus bei techninės priežiūros sutarties 6.1 punktą, kuriame imperatyviai įtvirtinta, jog Sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Apeliantė neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad po Sutarties galiojimo pasibaigimo jai bus atlyginta už suteiktas paslaugas pagal techninės priežiūros sutartį joje nustatyta tvarka, suvokdama, jog sutartiniai santykiai su atsakovėmis pasibaigė. Ieškovė nepateikė duomenų, kad per Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovės būtų trukdžiusios apeliantei vykdyti techninės priežiūros sutartį. Atsakovių UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ sutarties sudarymas neturi jokio ryšio su apeliantės galimybe užbaigti vykdyti techninės priežiūros sutartį. Šios sutarties galiojimas negalėjo būti pratęstas po 2011 m. gruodžio 31 d., o sutartis su UAB „Sweco Lietuva“ buvo pasirašyta 2013 metais. Apeliantė pagal techninės priežiūros sutartį privalėjo tikrinti medžiagų ir įrenginių atitikimą rangos sutarčiai, pirkimo dokumentams ir teisės aktams vos medžiagos ir įrenginiai buvo pristatomi į statybos aikštelę ir užfiksavus neatitikimus nedelsiant informuoti UAB „Toksika“ ir rangovą bei nurodyti rangovui pakeisti medžiagas ir įrenginius, o rangovui nevykdant nurodymų, stabdyti statybos darbus. Apeliantė šių veiksmų nesiėmė ir dirbo aplaidžiai. Apeliantė ir rangovas yra atsakingi už nesavalaikį rangos sutarties vykdymą. Apeliantė privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl pastatyto įrenginio neatitikimo rangos sutarčiai. UAB „Toksika“ neturėdama teisinio pagrindo apmokėti už paslaugas, t. y. nebūdamas mokėtoju pagal techninės priežiūros sutartį bei suprasdamas rangos sutarties neįgyvendinimo pasekmes, neturėjo kito pasirinkimo kaip pirkti techninės priežiūros paslaugas savo lėšomis. Dėl šios priežasties atsakovė vykdė apklausą bei joje dalyvauti pakvietė ir apeliantę. Prievolė sumokėti tiekėjui už atliktus darbus nėra solidari, nes šalių sudaryta techninės priežiūros sutartis prievolės solidarumo nenustatė, prievolės dalykas nėra nedalus, taip pat nėra nei vienos iš įstatyme nustatytų išimčių kai solidarumas yra preziumuojamas. Techninės priežiūros sutarties sąlygos, susijusios su apmokėjimu, nebuvo pakeistos, todėl UAB „Toksika“ neturėjo teisinio pagrindo atlikti mokėjimus pagal Sutartį. Atsakovių UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ sudaryta sutartis neturi ryšio su apeliantės galimybe užbaigti vykdyti techninės priežiūros sutartį, todėl neegzistuoja atsakovių neteisėti veiksmai. Be to, Sutartis neturi įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms, todėl apeliantė neturi teisės į ieškinį dėl sandorio ginčijimo. Bet kuriuo atveju apeliantės argumentai dėl sandorio negaliojimo yra nepagrįsti. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nebuvo pakviesta dalyvauti apklausoje. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė žinojo apie vykdomą apklausą ir joje dalyvavo.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo pagal šalių sudarytą statybos techninės priežiūros sutartį. Tokia sutartis atitinka atlygintinių paslaugų sutarties sampratą (CK 6.716 str. 1 d.). Apeliantė pagal Sutartį įsipareigojo atlikti techninėje specifikacijoje (kuri yra neatsiejama šios sutarties dalis) apibrėžtas užduotis pagal joje nustatytus terminus (Sutarties 4.1 p.). Sutarties užduočių įvykdymo trukmė nustatyta 3.2 punkte. Vėliausiu 2011 m. balandžio 29 d. Sutarties pakeitimu Nr. 4 šalys, pakeitusios minėtą punktą, susitarė, kad Sutartyje numatytos užduotys turi būti atliktos ne ilgiau kaip iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Šalys taip pat susitarė dėl galimybės, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, pratęsti Sutartį iki paskutinės darbų sutarties perėmimo pažymos išdavimo, tiekėjui kreipiantis į perkančiąją organizaciją ne vėliau kaip 1 mėnuo iki Sutarties pabaigos.

Apmokėjimo sąlygos reglamentuotos Sutarties 9 punkte. Šalys susitarė, kad sumokamas avansas, o toliau už apeliantės suteiktas paslaugas bus atsiskaitoma etapais, t. y. po atitinkamų rangos darbų perėmimo pažymos išdavimo ir tarpinio mokėjimo sąskaitos gavimo bei galutinės ataskaitos patvirtinimo visų suinteresuotų šalių (Sutarties 9.3, 9.4, 9.7 p.). Taigi apeliantės paslaugų teikimas, t. y. statybos darbų techninės priežiūros atlikimas, yra susietas su rangovo darbų rezultatu. Tai reiškia, kad kol nėra išduota rangos darbų perėmimo pažyma, negali būti laikoma, kad yra suteiktos visos atitinkamo etapo techninės priežiūros paslaugos.

Byloje nustatyta, kad trečiojo etapo (Pavojingų atliekų sąvartyno statyba) projekto dalies buvo atsisakyta, todėl atitinkamai sumažėjo techninės priežiūros paslaugų apimtis ir kaina. Ginčas kilo dėl apmokėjimo už antrojo etapo (Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba) techninės priežiūros paslaugas. Dalis šio etapo paslaugų yra apmokėta įskaičius apeliantei sumokėtą avansą už trečiąjį etapą, kurio techninės priežiūros paslaugų, kaip minėta, buvo atsisakyta. Apeliantė neneigia, kad ji nebaigė vykdyti antrojo etapo statybos rangos darbų techninės priežiūros. Tačiau apeliantė įrodinėja, kad to ji negalėjo padaryti ne dėl savo, o dėl atsakovės UAB „Toksika“ kaltės, nes pastaroji nesiėmė veiksmų paskatinti rangovą tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, be to, de facto nutraukė Sutartį sudarydama kitą statybos techninės priežiūros sutartį su UAB „Sweco Lietuva“. Dėl to, pasak apeliantės, vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 4 dalimi, ji turi teisę reikalauti sumokėti visą Sutartyje nustatytą kainą už antrojo etapo techninę priežiūrą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Pirmiausia pažymėtina, kad per Sutarties 3.2 punkte nustatytą terminą antrojo etapo objekto statyba nebuvo užbaigta – rangos darbų perėmimo pažyma nebuvo išduota, nes, kaip nurodo pati apeliantė, rangovas nepašalino atliktų darbų trūkumų. Apeliantė pripažįsta, kad daug kartų ragino rangovą ištaisyti darbų trūkumus, taip pat teigia, kad ir atsakovė UAB „Toksika“ kaip užsakovė taikė rangovui baudas dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų, tarp rangos sutarties šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo. Akivaizdu, kad tai ir lėmė, jog Sutartis nebuvo įvykdyta nustatytais terminais. Tačiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to yra atsakovės UAB „Toksika“ kaltė.

Antra, apeliantei, kaip techninės priežiūros paslaugas teikiančiam profesionalui, turėjo būti žinoma, kad statybos darbų techninės priežiūros terminą nulemia statybos darbų trukmė. Kaip minėta, iš Sutarties nuostatų aišku, kad atsiskaitymas už apeliantės teikiamas paslaugas priklauso nuo rangovo darbų rezultato. Taigi apeliantė, sudarydama Sutartį tokiomis sąlygomis, prisiėmė verslo riziką, kad užsitęsus rangos sutarties vykdymui darbai laiku gali būti neužbaigti, dėl ko atitinkamai ir techninės priežiūros paslaugos negalės būti galutinai apmokėtos, kol nebus pasiektas reikalaujamas rangos darbų rezultatas.

Trečia, byloje nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, atsiskaitymas už apeliantės teikiamas paslaugas buvo vykdomas iš ES paramos lėšų, administruojamų APVA; lėšų įsisavinimo laikotarpis šiam projektui baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d. Perkančioji organizacija pagal Sutartį yra APVA, todėl jai Sutarties 3.2 punkto sąlyga, nustatanti apeliantės prievolių įvykdymo terminą, yra esminė – vėlesnis Sutarties įvykdymas užkirstų kelią gauti ES finansavimą, skirtą atsiskaitymui su tiekėju. Minėta Sutarties sąlyga buvo keletą kartų keičiama, t. y. techninės priežiūros vykdymo terminas trišaliais susitarimais buvo pratęsinėjamas, vėliausiu pakeitimu – iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Apeliantė negalėjo nesuprasti, kad atsakovė APVA, nesutikdama dar kartą pratęsti Sutarties termino jam pasibaigus, tokiu būdu iš esmės atsisakė apmokėti likusią paslaugų kainą. Vien tai, kad atsakovė UAB „Toksika“, kuri suinteresuota projekto įgyvendinimu, reikalavo, jog apeliantė ir po 2011 m. rugsėjo 1 d. toliau vykdytų Sutartį, nereiškia, kad apeliantė tokiu atveju galėjo tikėtis gauti apmokėjimą iš atsakovės APVA. Pastarosios veiksmai aptariamoje situacijoje gali būti traktuojami kaip vienašalis Sutarties nutraukimas. Tokiu atveju paslaugų pirkėjas privalo sumokėti tiekėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms (CK 6.721 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė, jog tuo momentu, kai baigėsi Sutarties terminas, ji buvo suteikusi daugiau paslaugų, nei jai buvo sumokėta (CPK 178 str.).

Ketvirta, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės 2012 m. gruodžio 20 d. kreipimasis į atsakoves su raštu dėl Sutarties pakeitimo, reikalaujant pakeisti Sutartyje numatytą mokėtoją APVA užsakove UAB „Toksika“ bei kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo, kad butų pakeistos Sutarties sąlygos, numatančios Sutarties kainos mokėjimo tvarką bei mokėtoją, patvirtina, kad apeliantė aiškiai suvokė, jog po projekto finansavimo pabaigos APVA įgaliojimai atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal Sutartį pasibaigė ir tolesnis Sutarties vykdymas negalimas be jos pakeitimo Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka. Kadangi Sutartis nebuvo pakeista, užsakovei UAB „Toksika“ pareiga atlikti kokius nors mokėjimus už suteiktas paslaugas Sutarties pagrindu neatsirado. Todėl sutarties su kitu techniniu prižiūrėtoju UAB „Sweco Lietuva“ sudarymas neturi jokios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Penkta, iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. kovo 31 d. rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Toksika“, APVA, Hafner SRL ir UAB „Senovė“, dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos, buvo nutraukta. 2013 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Toksika“ ir vienas iš rangovų Hafner SRL pasirašė atskirą susitarimą dėl minėto įrenginio trūkumų šalinimo darbų ir bandymų atlikimo. Šiuo susitarimu buvo susitarta ir dėl jame nurodytų darbų apmokėjimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Toksika“, siekdama užbaigti projekto vykdymą, turėjo vykdyti naują techninės priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą. Apeliantė neneigia tos aplinkybės, kad jai buvo žinoma apie šį pirkimą ir ji turėjo visas galimybes jame dalyvauti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė nei atsakovės UAB „Toksika“, nei juo labiau atsakovės APVA kaltės dėl to, kad jai tapo neįmanoma pabaigti vykdyti Sutartį. Nesant CK 6.720 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių likusią nesumokėtą pagal Sutartį paslaugų kainą.

Dėl apeliantės ieškinyje pareikšto reikalavimo pripažinti neteisėta ir negaliojančia tarp UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ apklausos būdu projekte Nr. 2003/LT/16P/PE/017 2013 m. lapkričio 21 d. sudarytą sutartį dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninės priežiūros paslaugų atlikimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis apeliantė šiame viešajame pirkime nedalyvavo (pasiūlymą teikė kita įmonė – UAB „TAEM projektų valdymas“), todėl neturi teisės ginčyti minėtą sutartį VPĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijama sutartis yra nutraukta, todėl šis reikalavimas bet kuriuo atveju negalėtų būti tenkinamas.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas teismo sprendimas atsisakyti taikyti atsakovams civilinę atsakomybę ir priteisti reikalaujamą 163 657,63 Lt (47 398,53 Eur) sumą kaip nuostolių atlyginimą. Apeliantė įrodinėja, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovių sutartinei civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 str.). Atsakovių neteisėtus veiksmus apeliantė sieja su ta aplinkybe, kad Sutartis de facto buvo nutraukta, nesilaikant jos nutraukimo tvarkos bei nesant joje numatytų pagrindų, įtvirtintų Sutarties 11.6 punkte. Teisėjų kolegija nesutinka, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovių atžvilgiu. Atsakovių veiksmų (ne)teisėtumo klausimas Sutarties pasibaigimo (paslaugų atsisakymo) aspektu prieš tai jau iš esmės išanalizuotas ir įvertintas, sprendžiant dėl apeliantės reikalavimo taikyti CK 6.720 straipsnio 4 dalį pagrįstumo. Kaip minėta, atsakovės turi teisę vienašališkai atsisakyti apeliantės teikiamų paslaugų (CK 6.721 str. 1 d.). Dalį ginčo objekto statybos techninės priežiūros paslaugų atliko UAB „Sweco Lietuva“. Skirtingai vertinti tas pačias aplinkybes taikant kitą teisių gynimo būdą šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Taigi teisėjų kolegija, nekartodama jau išdėstytų argumentų dėl atsakovių veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo, konstatuoja, kad nenustačius vienos iš būtinų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, atsakovėms civilinė atsakomybė netaikytina.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, nepadarė esminių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 str., 330 str.), kurie turėtų įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo – sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 1 d.). Pagal pateiktus duomenis atsakovės turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti: APVA – 686,92 Eur, UAB „Toksika“ – 550,24 Eur. Iš atsakovės APVA atstovo suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad išlaidos sudaro už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau toks procesinis dokumentas byloje nebuvo pateiktas. Todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik atsakovei UAB „Toksika“ (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Team Urbanistai“ (j.a.k. 126163297) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ (j.a.k. 244670310) naudai 550,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.