Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-38-632/2015 pagal ieškovų A. D., V. S. ieškinį atsakovui A. J. R., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl trukdymų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo ir naudojimosi žemės sklypu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą dalyvauti žemės sklypo kadastrinių duomenų suderinime

Atsakovas savo apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, motyvuodamas savo skundą iš esmės tuo, kad teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka jo netenkina, argumentų, kodėl jis nesutinka patikslinti jam ir ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus – neišdėstė.

Kaip jau buvo nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2013m. sausio 7d. nutartyje (I t. b.l. 25-28), kuri buvo priimta sprendžiant analogišką ginčą tarp šalių, pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1553/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-536/2006).

Ieškovas V. S. nurodė, kad, vadovaujantis teismo nutartimi, jis inicijavo geodezinius matavimus, kuriuos atlikus paaiškėjo, jog jiems priklausančio 21,1500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra mažesnis ( I t. b.l. 24, 41). Iš byloje esančio LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros rašto matyti (I t. b.l. 58), kad, vadovaujantis 2002m. balandžio 15d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534, patikrinti, ar žemės sklypas atitinka teritorinio planavimo dokumentui, privalo žemėtvarkos skyrius (Nacionalinė žemės agentūra). Ieškovai kreipėsi dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo į Nacionalinę žemės tarnybą (I t. b.l. 86), tačiau iš žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti (I t. b.l. 126), kad tarnybai nėra pateiktas suderintas su atsakovu žemės sklypo planas, t.y. pateikti dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002m. balandžio 15d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 37.2 punkto reikalavimų.

Ieškovai nurodė, kad atsakovas savo neveikimu sudaro kliūtis jiems pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, todėl jie negali suderinti kadastrinių matavimų. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis sutinka su žemės sklypo kadastriniais matavimais, žino, kad atlikus matavimus nustatytas mažesnis jiems priklausančio žemės sklypo plotas, tačiau priežasčių, kodėl ieškovų prašomas iki šiol pats nepateikė pareiškimo tarnybai suderinti kadastrinių matavimų duomenis, nepasirašė ant žemės plano – nenurodė.

Šioje byloje ginčas yra kilęs ne tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ir dėl to, kad atsakovas nepateikia prašymo nacionalinei žemės tarnybai dėl kadastrinių duomenų patikslinimo, nesuderina būtinų dokumentų (žemės sklypo plano) dėl išorinių žemės sklypo ribų patikslinimo. Negalėdami suderinti su Nacionaline žemės tarnyba žemės plano, ieškovai negali šių kadastrinių duomenų įregistruoti VĮ Registrų centre ir paruošti naudojimosi žemės sklypu plano. Iš ieškovų ieškinio ir paaiškinimų matyti, kad šalys nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo ir siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Šis bendraturčių ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti tai inicijuojančiųjų asmenų vienašališka nuožiūra. Pažymėtina, kad savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o bendraturtis – bendru susitarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismas, esant tokiam nesutarimui, sprendžia ginčą turėdamas tikslą padėti šalims pasiekti bendrą susitarimą dėl naudojimosi ir disponavimo daiktu taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, kartu bendraturčiams būtų sudarytos sąlygos gauti maksimalios naudos iš naudojimo ir disponavimo bendrosios nuosavybės objektu. Bendraturčiui manant, kad kitas bendraturtis su jo siūlomu valdymo, naudojimosi ir disponavimo būdu nesutinka nepagrįstai, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti jo teisę valdyti, naudotis, disponuoti daiktu visiems savininkams naudingu būdu, turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo.

Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai savo neveikimu trukdo kitiems bendraturčiams įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkų teises, tokiu būdu jas pažeisdamas.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, įpareigojo atsakovą dalyvauti žemės sklypo kadastrinių duomenų suderinime. Tačiau, vadovaujantis tokia teismo sprendimo formuluote, sprendimo įvykdymas faktiškai yra neįmanomas. Dalyvavimas žemės sklypo kadastrinių duomenų suderinime yra valinis veiksmas, atsakovui nesutikus atlikti būtinų veiksmų, nėra teisinių priemonių priversti atsakovą juos atlikti. Todėl keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė, leidžiant ieškovams pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis be atsakovo suderinimo.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir išlaidų priteisimo

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovo pateiktą projektą. Atsakovas nurodo, kad pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką jam teko prastesnė žemės dalis, nustatyta naudojimosi tvarka nepanaikina ginčų tarp bendraturčių. Nors atsakovas nurodo, kad šiuo atveju tarp jo ir bendraturčių žemės atidalijimas negalimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ne ginčą dėl žemės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės įstatyme nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus konkrečiam ginčui dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams naudotis spręsti. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais.

Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarką bendraturčiams priklausančiam žemės sklypui, kurio ribos nėra tiksliai nustatytos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (I t. b.l. 24), kad bendras ieškovams ir atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas yra 21.5100 ha, tame tarpe ariamos žemės plotas 13.6000 ha, miško – 6.3000 ha. Ieškovai savo ieškinyje prašo nustatyti naudojimosi tvarką ariamai žemei – 13,6364 ha, t.y. žemės sklypo plotui, kuris šiuo metu nėra įteisintas. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypo ploto netikslumai atsirado atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (aiškinamasis raštas, I t. b.l. 41). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturtis negali kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu taip, jog būtų keičiamos bendro sklypo ribos ir plotas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. sausio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Todėl bendrataučiams visų pirma būtina pakeisti žemės sklypo kadastrinius matavimus, įregistruoti naujas žemės sklypo ribas, kad būtų galima spręsti ginčą dėl atitinkamo dydžio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo naikintina ir perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, ir daug šios kategorijos civilinėse bylose spręstinų fakto bei teisės klausimų įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, bet aktyviai siekti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, įteisinus žemės sklypo išorines ribas, būtina išsiaiškinti, ar visiems bendraturčiams pagal ieškovų pateiktą projektą tenka lygiavertė naudojamo žemės sklypo dalis, nes pirmosios instancijos teismas jokių motyvų dėl pateiktos naudojimosi tvarkos nenurodė ir atsakovo argumentų nevertino. Iš byloje esančio plano matyti (I t. b.l. 62), kad atsakovui tenkanti žemės sklypo dalis iš tikrųjų yra apaugusi medžiais ir krūmais, šių aplinkybių neneigė ir ieškovai, o ieškovams tenka ariama žemė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, kad jiems tenkančios naudotis žemės sklypo dalys yra apsemtos vandens, todėl jiems reikės investuoti pinigines lėšas, norint nusausinti jiems naudoti tenkančias žemės sklypo dalis. Dėl šios priežasties ieškovai nesutinka, kad atsakovui teko prastesnė žemės sklypo dalis. Nagrinėjant ginčą iš naujo, teismas privalo įvertinti šalių nurodytus argumentus ir, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, nustatyti, ar ieškovų siūloma naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Nors atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo projekto dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nepateikė, kadangi ginčas dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo bus nagrinėjamas iš naujo, atsakovas turi atsakingai įvertinti savo galimybę pateikti teismui savo tinkamai parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, o ne apsiriboti deklaratyviais teiginiais, jog ketina tokį projektą pateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui nustačius naudojimosi mišku tvarką, jį paliekant bendram naudojimui, jo planas parengtas nebuvo, nors, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, jis yra būtinas. Pažymėtina, jog nustatant teismo sprendimu naudojimosi žemės sklypu tvarką, sprendimo rezoliucinėje dalyje būtina identifikuoti, pagal kieno ir kokį planą naudojimosi tvarka sprendimu nustatyta.

Taip pat naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui V. S. buvo priteista 1/3 dalis išlaidų už žemės sklypo kadastrinius matavimus, juridinės ir techninės dokumentacijos parengimą, naudojimo plano parengimą. Ieškovas V. S., pareikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, į jas įskaitė išlaidas ir už žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir už naudojimo žemės sklypu plano sudarymą. Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, šio reikalavimo pagrįstumą galima vertinti tik priėmus sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant šį ieškinio reikalavimą būtina įvertinti atsakovo argumentus dėl priteistinų išlaidų dydžio, nes pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų teismo sprendime nepasisakė ir savo sprendimo šioje dalyje nemotyvavo.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus reikalavimų dėl naudojimosi žemės slypu tvarkos nustatymo, išlaidų priteisimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327str. 1d. 2p., 330str.). Grąžinus bylą dėl dalies ieškinio nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos išnagrinėjus visą bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015m. sausio 22d. sprendimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

,,Leisti ieškovams V. S. ir A. D. pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis be atsakovo A. J. R. suderinimo‘‘.