Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-420-503/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
1-420-503/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08216-20187-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-420-503/2018;Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08216-20187-1;Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.; 1.1.6.6 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, būtent: 2018-02-17 apie 21.27 val., (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 2,78 promilių etilo alkoholio.

Kaltinamasis V. K. kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, prisipažino visiškai. Teismui iš esmės paaiškino, jog būdamas neblaivus, kaltinime nurodytų laiku ir vietoje vairavo šeimos automobilį iki tol, kol šį, apsukdamas, įvairavo į griovį. Po to prie jo vairuoto automobilio tarnybiniu automobiliu privažiavo policijos pareigūnai. Atsakė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija; dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi; o išvadas padarė. Be to, atsakė, jog kartu su juo važiavo jo sutuoktinė. Prašo bylą nutraukti pagal laidavimą.

Kaltinamasis V. K. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamajam, gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino:

Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2018-02-17 apie 21.27 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, griovyje rastas automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad automobilį vairavo V. K., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas. Prie automobilio stovėjo D. K., kuriai alkotesteriu nustatytas 1,58 promilių girtumas, moteris tvirtino, kad automobilį vairavo jos sutuoktinis V. K. (b. l. 7);Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2018-02-17 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. B.. Apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini) griovyje, pastebėjo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio vairuotojo pusės durelių stovėjo V. K., jo sutuoktinė D. K. buvo išlipusi iš automobilio ir stovėjo prie važiuojamosios kelio dalies. Greta su automobiliu buvo sustoję K. P. ir K. G.. D. K. paaiškino, kad automobilį vairavo jos sutuoktinis V. K., norėdamas apsisukti, įvažiavo į griovį. K. P. ir G. K. patvirtino matę, kad automobilį vairavo vyriškis. Akivaizdžiai matėsi, kad V. K. yra neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 11); Protokolu, kuomet 2018-02-17 apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). (b. l. 18-20);Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota informacija, kad apžiūrėtas automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-24);Liudytojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2018-02-17 d. apie 21.15 val. kartu su draugu G. K. važiavo automobiliu, (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pastebėjo pavojingai manevruojantį ir į priešpriešinę eismo juostą išvažiuojantį automobilį Opel Zafira, automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini), privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, nesustojęs prie „Stop“ ženklo, lėtai važiavo link autobusų stoties. Šį automobilį apsilenkė, matė, kad už vairo sėdi vyriškis, greta vyriškio keleivio sėdynėje taip pat sėdėjo asmuo, negali pasakyti, ar vyras, ar moteris. Prie kultūros centro esančioje aikštelėje K. P. pasiėmė savo automobilį, juo važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kai pamatė tą patį pavojingai manevravusį automobilį, kuris jau už miesto ribų bandė apsisukti ir važiuodamas atbuline eiga nuvažiavo nuo kelio į griovį. Matė, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis, o iš keleivio pusės moteris. Akivaizdžiai matėsi, kad asmenys neblaivūs (b. l. 26-27); Liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metus duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2018 m. vasario mėnesio antroje pusėje, dienos nepamena, buvo jau tamsu, važinėjo savo automobiliu kartu su K. P. po (duomenys neskelbtini). Važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (duomenys neskelbtini) gatve link miesto stadiono, pastebėjo priekyje jo lėtai važiuojantį automobilį Opel Zafira, sidabrinės spalvos. Automobilis važiavo 30- 40 km. greičiu. Priekyje važiavęs automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, liudytojas pastebėjo, kad sukdamas į dešinę pusę, vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria atvažiavo kitas automobilis, tačiau Opel Zafira vairuotojas suspėjo grįžti į savo važiuojamą eismo juostą. Toliau Opel Zafira vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) gatve dalinai įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve nesustojo prie „Stop“ ženklo, pasuko į dešinę, sukdamas vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, priešinga kryptimi atvažiuodamas automobilis signalizavo Opel Zafira automobiliui. Opel Zafira važiavo labai lėtai, apie 10 km/h greičiu, todėl liudytojas aplenkė šį automobilį, matė, kad automobilį vairuoja pagyvenęs vyriškis. Liudytojas važiavo link kultūros centro, aikštelėje iš automobilio išlipo K. P., kuris savo automobiliu važiavo pažiūrėti, kur link važiuoja pavojingai manevravęs automobilis. Praėjus 10 min., paskambinęs K. P. pranešė, kad matytas automobilis įvažiavęs į griovį (b. 1. 29-30);UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateikė kelių transporto priemonės - automobilio Opel Zafira, vertinimo ataskaitą, kurioje užfiksuota, kad automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 1931 euras (b. l. 50-64);2018-02-17 d. 21.21 val. V. K. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0190, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 12-14);Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota informacija, kad 2018-02-17 d. 21.35 val. - 21.45 val. paimtas V. K. kraujo mėginys. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, užfiksuota, kad 2018-02-17 d. 21.45val. paimtas V. K. biologinės terpės bandinys - 9 ml kraujo (b.l. 40). Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota jog V. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,78 96 promilės etilo alkoholio (b.l. 47).

Nenustatyta priežasties anksčiau aprašytais liudytojų K. P. ir G. K. paaiškinimais netikėti. Šie paaiškinimai neprieštarauja kaltinamojo V. K. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, anksčiau aprašytai rašytinei medžiagai (duomenims). Šių liudytojų paaiškinimai patvirtina kaltinime aprašytas aplinkybes. Todėl šių liudytojų paaiškinimai yra V. K. kaltės įrodymai. Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti rašytiniai duomenys, aprašyti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, protokoluose, specialisto išvadoje, gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, jog šie tinkamai neįforminti, jog šie prieštarauja tarpusavyje, kaltinamojo V. K. paaiškinimams. Minėtuose rašytiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, papildydamos aukščiau aprašytus kaltinamojo V. K. paaiškinimus, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie rašytiniai duomenys yra kaltinamojo V. K. kaltės įrodymai.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismo vertinimu, V. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Jam pareikšto kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti, ankščiau aprašyti duomenys, kuriuos teismas pripažino jo kaltės įrodymais. Teismas, pagal šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis V. K. neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, gyvenamosios vietos seniūno neigiamai necharakterizuojamas. Jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jis administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas.

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Teisiamojo posėdžio metu V. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat gautas jo sesers I. K. prašymas perduoti brolį V. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. I. K. teisiamojo posėdžio metu prašė jos prašymą patenkinti, perduoti brolį V. K. jai pagal laidavimą be užstato. Iš esmės I. K. paaiškino, kad jai brolis V. palyginus netrukus po įvykio pripažino, jog vairavo jo šeimos automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; jog dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ji broliui V. turi didelę įtaką, gali paveikti jį, turi jam didelį teigiamą autoritetą. Ypač atkreipė dėmesį į tai, kad brolis V. gyvena netoliese jos, o dažnai pas ją atvysta, jai padeda ūkio reikalais bei dėl sveikatos. Be to, tiek ji, tiek brolis V. pagal pateiktus duomenis charakterizuojami teigiamai. Gi, ji nėra teista, bausta administracine tvarka, pensininkė. Todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo skirti ją brolio V. laiduotoja. Be to, teismui atsakė, kad jos pajamos nėra didelės, - ji gauna tik pensiją. Jos vyras miręs, ji gyvena viena. Ypač atkreipė dėmesį į tai, kad ji serga, dažnai vyksta pas gydytojus, todėl nemaža dalis jos pensijos tenka vaistams. Todėl prašo neskirti užstato. Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes. Kaip minėta, kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, teismas neabejoja išklausius jį teisiamojo posėdžio metu. Nenustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. V. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, - ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnui ir teismui davė teisingus paaiškinimus (parodymus) apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teisme neigiamai vertino tai; krimtosi dėl savo padarytos veikos, - dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Byloje nėra duomenų charakterizuojančių jį neigiamai. Byloje surinkti duomenys rodo jį kaip žmogų, pilietį tik iš teigiamos pusės. Pagal tai teismas mano, kad kaltinamasis V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja I. K. neteista, administracine tvarka nebausta. Ji pensininkė. Byloje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Ji gyvena netoliese V. K.. Todėl darytina išvada, kad ji gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam V. K.. Įvertinęs I. K. paaiškinimus apie jos pajamas, bei šiuos paaiškinimus pagrindžiančius rašytinius duomenis, o šios nėra didelės, tai, jog ji ligota, teismas sprendžia, kad taikytinas laidavimas be užstato. Pagal šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis).

Kadangi V. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones vienerių metų ir trijų mėnesių laikotarpiui. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, į tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, o dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai, ar net gyvybei. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog V. K. anksčiau niekad nebaustas už KET pažeidimus; palyginus netoli jo pensijinis amžius, o jo specialybė – vairuotojas; jis darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Pagal bylos duomenis neginčytinai nustatyta, kad V. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį Opel Zafira. Be to, ši transporto priemonė bendrąją sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. ir jo sutuoktinei. Byloje yra duomenys, jog V. K. minėtą automobilį vairavo būdamas neblaivus, - šiuo važiavo kartu su sutuoktine, - jo sutuoktinei žinant. Šiuo atveju automobilio konfiskavimas netikslingas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio, numatančio atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017-01-01 galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, kuri tuo metu numatė atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (tame tarpe daugiau negu 2,5 promilės), kur transporto priemonės konfiskavimas už šį pažeidimą nebuvo numatytas ir buvo galimas tik kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai (ATPK 130² straipsnis). Nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas ir nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė, nekonfiskuojama.

Įvertinęs V. K. nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, kad jam, siekiant, jog jis ateityje nebenusikalstų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės 2018-02-23 nutarimu paskirtas V. K. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nes šis apribojimas tampa nebereikalingas. Po šio laikino nuosavybės teisų apribojimo panaikinimo minėtas automobilis, kuris laikinai perduotas saugoti V. K., paliktinas jam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

Pripažinti V. K. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų ir trijų mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

atimti jam teisę vairuoti transporto priemones nuo nuosprendžio paskelbimo dienos vieneriems metams ir trims mėnesiams; paskirti jam 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį V. K. atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės 2018-02-23 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08216-18 paskirtą V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Po šio laikino nuosavybės teisų apribojimo panaikinimo minėtą automobilį palikti V. K..

Išaiškinti, kad:

laiduotoja (I. K.) turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl V. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu V. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu V. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

Teisėjas Valdas Petraitis