- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- eI-2858-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01072-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 7.9Kiti socialinės apsaugos klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. skundu (b.l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2019-02-12 sprendimą Nr. S-17; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2018-12-17 sprendimą Nr. SS-2328 ir palikti galioti Tarnybos Utenos skyriaus 2018-04-09 sprendimą dėl nustatyto darbingumo lygio; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pasibaigus darbingumo lygio nustatymo terminui kreipėsi į Tarnybos Utenos skyrių, kur buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Su šiuo sprendimu ji nesutiko, todėl sprendimą apskundė atsakovui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius sprendimu Nr. SS-2328 skundą atmetė ir nustatė dar didesnį 55 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjai pateikus skundą Komisija 2019-02-12 sprendimu Nr.S-17 jį atmetė. Pareiškėja su atsakovo ir Komisijos sprendimais nesutinka, prašo juos panaikinti ir patikti galioti Tarnybos Utenos skyriaus sprendimą, kuriuo jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.
Pareiškėja pažymi, kad ginčijami sprendimai iš esmės yra grindžiami tuo, kad pareiškėjai yra II funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla), kai galima vienetinė bazinio darbingumo vertė – 55 proc., ir nustatė 55 proc. bazinį darbingumą. Taip pat institucijos atsižvelgdamos į Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, nusprendė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius ginčijamame sprendime įvertino pareiškėjos asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus ir klausimyno balus pagrįstai prilygino koeficientui 1.
Pareiškėja nesutinka, kad ji tinkamai gali atlikti įprastą profesinę veiklą ir pažymi, jog tokią poziciją pagrindžia ne tik institucijų nagrinėti medicininiai įrašai (tačiau ir pridedamas medicininis dokumentas). Medicininiais dokumentais yra konstatuota, kad šiuo metu pareiškėjos patiriami skausmai stiprėja fizinio apkrovimo metu ir pasiekia 8 balus pagal VAS. Šis skausmo lygis, priešingai nei nurodoma institucijų išvadose, negali būti laikomas tik vidutiniu. Mano, kad esant šioms aplinkybėms ji negali vykdyti įprastinės profesinės veiklos, todėl sprendimų išvados nėra teisingos. Tarnybos Utenos skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2. p. pagrįstai pareiškėjai nustatė 45 proc. bazinį darbingumą. Tuo tarpu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui atliekant pakartotinį vertinimą iš esmės nebuvo pagrįstai nurodyta dėl kokių priežasčių Utenos skyriaus sprendimas yra keičiamas, netinkamai identifikuotas ir skausmo lygis, galimybės dirbti įprastinį darbą. Šiuo metu dėl patiriamo skausmo ir sveikatos sutrikimų pareiškėja negali normaliai dirbti, buvo priversta sumažinti darbo krūvį. Remiantis ginčo metu aktualia Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo redakcija yra matyti, kad jos 76.3.2. p. numatė, kad nustatomas 45 proc. darbingumo lygis, kai yra III rentgenologinė stadija. Atsižvelgiant į tai skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados, kad byloje Nr.2261 nėra duomenų apie rentgenologinės stadijos pakitimus – nepagrįsti, kadangi esant IV rentgenologinės stadijos pakitimams turėtų būti nustatomas tik 40 proc. darbingumo lygis. Mano, kad institucijos padarė teisės taikymo klaidą ir netinkamai taikė teisės akto nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą (b.l. 73-75), kuriame nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad darbingumo lygis ginčo laikotarpiu buvo vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr.A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pareiškėjos darbingumo lygiui esminę įtaką daro diagnozuota jungiamojo audinio judamojo atramos aparato liga, kuri yra vertinama vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies kriterijais. Vertinant tokio pobūdžio sveikatos funkcinį sutrikimą darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 Australijos modifikacijos kodus G54.2, G54.4, M47.26, M43.16 ir G55.3, buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.3 p., kuris taikomas dėl dviejų ir daugiau sąnario artrozių, kai nustatoma II funkcinio nepakankamumo klasė (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet yra ribota aktyvi fizinė veikla) ir III rentgenologinė stadija (vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofilų). Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju punktu, yra vertinamas 55 proc. bazinio darbingumo verte. Šis punktas taikytas dėl būklės po operacinio gydymo remiantis 2018-03-16 siuntimo NDNT Nr.205 ir 2016-02-02 radiologo bei 2018-11-19 neurologo konsultacijų duomenimis.
Tikslu patikrinti pareiškėjos skunde nurodytas faktines aplinkybes ir priimti objektyvų sprendimą Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į asmenį darbingumo lygiui nustatyti siuntusią gydymo įstaigą su prašymu pateikti naują neurologo konsultaciją, liudijančią ginčo laikotarpiu diagnozuoto sveikatos funkcijos sutrikimo sunkumą. Buvo gautas 2018-11-19 neurologo konsultacijos išvada, kuriuo pareiškėjai buvo diagnozuota II funkcinio nepakankamumo klasė ir kurios pagrindu buvo priimtas ginčo sprendimas. Pažymi, jog Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2019-02-12 sprendimo Nr. S-17 ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018-12-17 sprendimo Nr. SS-2328 (b. l. 100-107, 109-112) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2018-03-16 siuntimu Nr. 205 (b. l. 81-85) pareiškėja buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Pareiškėja 2018-03-26 pateikė Tarnybai prašymą nustatyti jai darbingumo lygį nuo 2018-02-02 (b. l. 98). Atlikęs pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, Tarnybos Utenos skyrius 2018-04-09 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DL-823 (b. l. 77-88) nustatė pareiškėjai 45 procentų darbingumo lygį. Nesutikdama su Tarnybos Utenos skyriaus sprendimu pareiškėja 2018-04-19 skundu kreipėsi į Tarnybą nurodydama, jog sprendimu nustatytas per didelis darbingumo procentas (b.l. 136). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2018-05-23 raštu kreipėsi į VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras“ prašydamas pateikti kartotinę neurologo konsultaciją dėl G56.0 diagnozės bei įvertinti dešinės rankos funkcijos nepakankamumo lygį (jeigu toks yra) (b.l. 130). 2018-12-17 buvo sudarytas Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-746, kuriame nurodyta, jog asmens prašymu buvo atliktas pakartotinis vertinimas ir nustatytas darbingumo lygis 55 proc., pagal darbingumo lygio nustatymo XIII. 76.2.3 (55 proc.) punktus (b.l. 113-120). Šio akto pagrindu priimtas 2018-12-17 byloje ginčijamas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr.SS-2328, kuriuo priimtas naujas sprendimas pareiškėjai nuo 2018-12-17 iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, t.y. iki 2021-09-22 nustatyti 55 proc. darbingumo lygį (b.l. 109-112). Pareiškėja 2019-01-14 padavė skundą Ginčų komisijai (b. l. 54), kurį išnagrinėjusi komisija 2019-02-12 sprendimu Nr. S-17 jį atmetė ir paliko Tarnybos Sprendimų kontrolė skyriaus 2018-12-17 sprendimą Nr. SS-2328 nepakeistą (b. l. 100-107).
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, redakcija galiojusi nuo 2018-10-01 iki 2019-01-01) 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Atsižvelgiant į nustatytą diskreciją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija galiojusi nuo 2018-10-11 iki 2019-01-04). Teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas, darbingumo lygis gali būti nustatomas toliais terminais: 1) 6 mėnesiams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 6 mėnesius; 2) vieniems metams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 12 mėnesių; 3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 24 mėnesius, ir asmenims, kurie mokosi, iki 26 metų; 4) iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos, kai asmeniui nustatomas profesinės reabilitacijos poreikis; 5) iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio; 6) neterminuotai, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, kuriuo išnagrinėjus jos skundą ir atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Todėl teismas toliau nagrinėja skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą darbingumo lygio nustatymo vertinimo aspektu. Kaip minėta, asmens darbingumo lygio nustatymo tvarka reglamentuota Tvarkos apraše, kurio VI skyrius reglamentuoja pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Šio skyriaus 35 punktas, be kita ko, numato, jog Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo lygio vertinimą asmeniui ir/ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu ( 35.3. p.).
Nagrinėjamu atveju pakartotinis pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pareiškėjos prašymu jai nesutinkant su Utenos teritorinio skyriaus sprendimu. Byloje nustatyta, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atlikdamas pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, 2018-05-23 kreipėsi į pareiškėjos gydymo įstaigą prašydamas pateikti kartotinę neurologo konsultaciją dėl G56.0 diagnozės bei įvertinti dešinės rankos funkcijos nepakankamumo lygį (jeigu toks yra) (b.l.3130), o 2018-08-03, 2018-09-19, 2018-10-15 ir 2018-11-14 raštais šios informacijos prašė pakartotinai (b.l.128,125,123,122). 2018-11-22 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui buvo pateikta 2018-11-19 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurologo konsultacijos išvada (b.l. 121). Pakartotinio vertinimo metu pareiškėjos būklė vertinta remiantis 2018-06-16 siuntimo į Tarnybą Nr.205, 2018-01-17 išrašo Nr.M18/460, 2016-02-02 radiologo, 2018-03-06 traumatologo ir 2018-11-19 neurologo konsultacijos duomenimis (b.l. 113-119, 121,89-90,91,94,95-96). Pakartotiniame darbingumo lygio vertinimo akte ir ginčijamame sprendime nustatyta, kad vertinant bazinį pareiškėjos darbingumo lygį dėl diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 Australijos modifikacijos kodus G54.2, G54.4, M47.26, M43.16 ir G55.3, buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies „Jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos” kriterijais, kurie pagal 76 p. taikomi dėl dviejų ir daugiau sąnarių artrozės: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, taip pat šiame punkte numatyta, jog darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos.
Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2 p. taikomas, kai nustatoma II funkcinio nepakankamumo klasė (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet yra ribota aktyvi fizinė veikla). Akte ir ginčijamame Tarnybos sprendime buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.3 p., kuris taikomas dėl dviejų ir daugiau sąnario artrozių, kai nustatoma II funkcinio nepakankamumo klasė ir III rentgenologinė stadija (vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofilų). Būtent tokia II funkcinio nepakankamumo klasė ir III rentgenologinė stadija nustatyta pareiškėjos medicininiuose dokumentuose (2018-11-19 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurologo konsultacijos išvadoje nustatytas II funkcinės klasės nepakankamumas, o 2018-06-16 siuntimo ir radiologinio tyrimo duomenimis nustatyta III rentgenologinė stadija). Skunde pareiškėjos minimas 76.3.2 p. taikomas esant III funkcinio nepakankamumo klasei ir III rentgenologinei stadijai, tai tuo tarpu pareiškėjai nustatytas II funkcinės klasės nepakankamumas.
Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog nėra aišku dėl kokių priežasčių yra keičiamas Utenos skyriaus sprendimas, kadangi tiek Tarnybos, tiek Ginčų komisijos sprendimuose yra nurodyta, jog Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.3 p. taikymą pagrindžia 2018-11-19 neurologo konsultacijos išvada: nustatytas II funkcinės klasės nepakankamumas, III rentgenologinės stadijos pakitimai aprašyti stuburo kalinės dalies kompiuterinės tomografijos metu. Būtent šią funkcinio nepakankamumo klasę (II) ir rentgenologinę stadiją (III) atitinka tarnybos taikytas 76.2.3 p., numatantis 55 proc. darbingumą, todėl negalima sutikti su pareiškėjos skundo argumentus, jog Tarnyba netinkamai taikė teisės akto nuostatas ir padarė teisės taikymo klaidą.
Kaip jau buvo minėta Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais. Tarnyba nurodė, kad nustatant pareiškėjos darbingumo lygį iškilo poreikis papildomos neurologo konsultacijos. Tai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo ir Kriterijų aprašo reikalavimus. Tarnyba ir Ginčų komisija neturėjo pagrindo abejoti tretinio lygio gydymo įstaigos gydytojo neurologo išvada.
Pareiškėja skunde nurodo, jog šiuo metu jos patiriami skausmai stiprėja fizinio apkrovimo metu ir siekia 8 balus. Teismas pažymi, jo pareiškėjos minimas kreipimasis ir medicinos dokumentų išrašas sudarytas po ginčijamų sprendimų priėmimo ir nebuvo vertintas jų priėmimo metu, todėl niekaip negali įtakoti ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Ginčų komisija, palikdama nepakeistą Tarnybos sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi Tarnybos ir Ginčų komisijos ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti.
Teismui netenkinus pareiškėjos skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkinamas išvestinis skundo reikalavimas palikti galioti Tarnybos Utenos teritorinio skyriaus 2018-04-09 sprendimą dėl nustatyto darbingumo lygio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei, pareiškėja gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).
Pareiškėja taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.