Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

administracinio teisės pažeidimo nutarimą priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucijos) atstovei A. S.-B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. ATPN 3062, kuriuo M. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 2 500 Lt bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė A. S. – Bendorienė 2014 m. sausio 24 d. surašė M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0750-0083 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad M. S., būdamas darbdavio atstovu, UAB „ (duomenys neskelbtini)” (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoju, neužtikrino, kad įmonės gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad jiems būtų suteiktas 35 valandų nepertraukiamas savaitinis poilsis, t. y. iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateiktų 2013 m. gruodžio 6 d. M. S. įsakymo Nr. NBI-2013-947 A ir 2013 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. S. nurodymu darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį). Įvykdžius minėtą darbdavio atstovo M. S. įsakymą, darbuotojai dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (darbuotojai septynių dienų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 iki 2013 m. gruodžio 8 d. dirbo po 56 val.), taip pažeisdamas DK 144 straipsnio 3 dalį, 161 straipsnio 5 dalį.

Nesutinka su Institucijos pozicija, kuria kritiškai įvertinti S. A. parodymai (darbiniai santykiai, jokiu būdu, nereiškia, kad asmuo davė melagingus parodymus; neleistini teiginiai dėl galimo liudytojo šališkumo). Nurodo, jog 2014 m. vasario 6 d. įsakymas Dėl padalinių vadovų pavaldžių darbuotojų darbo režimo užtikrinimo Nr. 1-0006/14 buvo įformintas, siekiant pašalinti esantį formalų neaiškumą darbo struktūroje. Jis, tik formaliai pasirašinėdamas su darbo santykiais susijusius dokumentus, neįvertino, jog atsakingos institucijos visus dokumentus vertins formaliai ir neatsižvelgs į realią situaciją, faktišką vykdymą ir pasiskirstymą.

Akcentuoja, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)” S. A. pagal jo atliekamas funkcijas ir pareigybes yra atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbo laiko režimą, minimos darbo funkcijos S. A. buvo pavestos ir pasirašant įsakymus 2013 m. lapkričio mėnesį. Pažymėtina, jog būtent S. A., inicijuodamas 2013-12-06 įsakymą, pažeidė jam pavestas funkcijas. Tuo tarpu jis (M. S.), vykdydamas kolegos S. A. iniciatyvą ir gavęs darbuotojų sutikimus, tik formaliai pasirašė minėtą įsakymą, o patį procesą tuo tarpu faktiškai iniciavo S. A.. Paminėtina, kad tuo metu S. A. neturėjo įgaliojimo pasirašyti įsakymus dėl tokių veiksmų, tačiau būtent jam buvo pareiga užtikrinti darbuotojų darbo organizavimą nepažeidžiant darbo kodekso normų. Institucija nevertino aplinkybių dėl realiai pažeidimą padariusio asmens, pateikdama tik formalias išvadas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą. Be to, paskirta nuobauda yra ne tik paskirta netinkamam subjektui, bet ir neproporcinga. Paskyrus tokio pobūdžio nuobaudą, negatyvūs padariniai kils ne tik pačiam jam, kaip įmonės direktoriaus pavaduotojui, bet ir pačiai įmonei. Įmonės darbo rezultatai bei darbo užimtumas yra tiesiogiai priklausomi nuo atrankų ir konkursų, kuriuose dalyvauja įmonė. Palikus galioti paskirtą nuobaudą, sumenks ir pačios įmonės įvaizdis, konkuruojant su kitais subjektais rinkoje, o tokiu atveju kyla didelė tikimybė, jog tai atsilieps ir pačios įmonės užsakymų skaičiui bei apimčiai. Visa ši pablogėjusi padėtis tiesiogiai paveiks ir įmonės darbuotojus, kuriems, sumažėjus darbo krūviui, sumažės ir darbo apimtys, galinčios sąlygoti netgi darbuotojų atleidimą iš darbo. Įvertinus šią ir kitas neabejotinai svarbias aplinkybes, teismas turi šią susidariusią situaciją įvertinti ne tik formaliu pagrindu, bet atsižvelgdamas į neproporcingai neigiamus kilsiančius padarinius.

Nors administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo ir nurodo, kad už įmonės padalinio darbuotojų darbo ir poilsio laiko organizavimą atsakingas pagal savo atliekamas funkcijas ir pareigybes buvo ir šiuo metu yra S. A., tačiau, remiantis byloje esančiais įrodymais, toks raštiškas įgaliojimas S. A., sukeliantis teises ir pareigas, duotas tik po to, kai M. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. tik nuo 2014-02-06 (įsakymas Nr. I0006/14). Be to, darbuotojai savo sutikimuose dirbti 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis, nurodo, jog sutinka dirbti, atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo (M. S.), o ne į gamybinių dirbtuvių vadovo siūlymą. Esant šiems sutikimams M. S. pasirašė įsakymą dėl darbo poilsio dienomis, kas reiškia, jog būtent jo pavedimu buvo organizuojamas darbas poilsio dienomis ir būtent jis tokį įsakymą priėmė. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad pirmojo bylos nagrinėjimo metu VDI Vilniaus skyriuje (2014-02-11 Nr. ATPN 2709) pareiškėjas teigė, jog sprendimo organizuoti darbą poilsio dienomis 2013 m. gruodžio mėn. gamybinių dirbtuvių vadovas S. A. savarankiškai priimti negalėjo, kadangi įsakymas dėl tokių funkcijų priskyrimo jam buvo priimtas tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, t. y. 2014-02-06. Mano, jog S. A. parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, kadangi pastarasis yra tiesiogiai pavaldus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kasdienėje darbinėje veikloje vykdo jo nurodymus.

Tad, atsižvelgiant į tai, kad įsakymą dėl darbo poilsio dienomis organizavimo pasirašė M. S., darbuotojų išreikštą sutikimą, atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo siūlymą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas. Mano, kad M. S. buvo paskirta administracinė nuobauda, atitinkanti ATPK 41 straipsnio l dalies sankcijoje nustatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. prašė jo skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. ATPN 3062 arba administracinėn atsakomybėn patraukti S. A.. Palaikydamas skunde išdėstytus argumentus, papildomai parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didelė įmonė, joje dirba apie 800 žmonių. Tuo metu gamybinės dirbtuvės buvo įsikūrusios visai kitame miesto gale. Šis padalinys vykdo kitų padalinių užsakymus ir iš esmės dirba savarankiškai. Neneigia pasirašęs įsakymą, tačiau jis pats šio įsakymo neruošė, nežinojo tikrųjų faktinių aplinkybių, tai, kad gali būti darbo laiką ir poilsį reglamentuojančių nuostatų pažeidimas. Jis pats nė vieno iš įsakyme nurodytų asmenų nepažįsta, su jais nebendravo ir tik formaliai pasirašė įsakymą, tikėdamas, jog paruoštas įsakymas yra tinkamas. Fiziškai įsakymą paruošė Personalo skyrius, atsižvelgdamas į S. A. pateiktus duomenis. Būtent pastarasis, geriausiai žinodamas situaciją gamybinėse dirbtuvėse, pateikė įmonės Personalo skyriui duomenis, dėl ko buvo paruoštas tokio turinio įsakymas, o jis asmeniškai šį įsakymą pasirašė. Atsitikus tokiam įvykiui, gavo pamoką, dėl ko buvo paruoštas 2014-02-06 įsakymas, įgaliojantis S. A. užtikrinti pavaldžių darbuotojų darbo režimą (b. l. 75).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. A. parodė dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)) gamybinių dirbtuvių vadovu. Jo padalinys turi užtikrinti tvarką ir švarą mieste. Atlikdami darbus, stebi orų prognozes ir pagal tai planuoja darbus. Pagal savo darbines funkcijas yra atsakingas ir už darbo laiko apskaitą, tai yra numatyta jo pareiginėje instrukcijoje. Jis tiesiogiai bendrauja su pavaldžiais žmonėmis, mato juos kiekvieną dieną, sudaro grafikus. Nurodė, jog būtent jis su padalinio darbuotojais konkrečiai bendravo dėl darbo atlikimo poilsio dienomis, jis paėmė jų rašytinį sutikimą. Paimdamas sutikimą, nesutikrino, kad darbuotojai dirbs be savaitinio poilsio bei viršys maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę. Taip gavosi dėl žmogiškojo faktoriaus, tuo laiku buvo sudėtingos oro sąlygos, gali būti, jog savaitgaliui buvo prognozuoti nepalankūs orai, sniegas, dėl ko kilo būtinybė valyti gatves, todėl dėjo visas pastangas, kad mieste būtų nuvalyti šaligatviai. Informavo darbuotojus, jie neprieštaravo dirbti, paprasčiausiai neatkreipė dėmesio, kad pastariesiems vykdant funkcijas poilsio dienomis bus pažeistas darbo režimas. Liudytojas teigė pateikęs įsakymo pasiūlymą, paėmęs darbuotojų sutikimus, ko pagrindu Personalo skyrius paruošė patį įsakymą. Atsakydamas į Institucijos atstovės klausimą dėl galimybės spręsti klausimą darbuotojų darbo užmokesčio dydį, nurodė tokią teisę turintis, tą jam leidžia pareiginė instrukcija. Jis priima sprendimus dėl padidinto darbo užmokesčio. Prieš pateikdamas darbuotojams pasiūlymą dirbti papildomai, išsiaiškina apmokėjimo galimybes. Realaus sprendimo išmokėti pinigus jis negali, tačiau jo pareiga padaryti viską, kad darbuotojams už darbą būtų sumokėta, priešingu atveju, niekas nesutiks dirbti, jei žinos, kad nebus tinkamai atlyginta (b. l. 75-76).

Teismo posėdyje Institucijos atstovė A. S.-B. prašė administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundo netenkinti ir palikti galioti 2014 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą. Pažymėjo nesant jokio pagrindo laikyti įsakymo pasirašymą formaliu, kadangi toks pasirašymas sukėlė teisines pasekmes, tame tarpe ir finansines pasekmes įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė atsakomybėn patraukto asmens M. S. skundas tenkintinas

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutaris Nr. N9-990/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-743-195/2014, Nr. ATP-605/2014).

Nagrinėjamoje byloje M. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas, neužtikrino, kad įmonei priklausančių gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų DK nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad pastariesiems būtų suteiktas nepertraukiamas savaitinis poilsis. Byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K. ir J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) bei dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio, viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (darbuotojai septynių dienų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 iki 2013 m. gruodžio 8 d. dirbo po 56 val.), dėl ko buvo pažeistos DK 144 straipsnio 3 dalies ir 161 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tokių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. neneigia, sutinka, kad įmonėje buvo padaryti darbo režimo pažeidimai, tačiau kategoriškai neigia, kad už tai buvo atsakingas būtent jis. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, teismo posėdyje tiesiogiai išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. S., liudytojo S. A. paaiškinimus, taip pat Institucijos atstovės poziciją, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir štai dėl ko:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jam niekuomet nebuvo pavesta organizuoti darbuotojų darbo laiką bei užtikrinti nepertraukiamą poilsį teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kategoriškai neigė buvęs atsakingas už gamybinių dirbtuvių darbuotojų darbo režimo užtikrinimą. Tokios funkcijos, pastarojo teigimu, buvo pavestos gamybinių dirbtuvių vadovui S. A.. Taigi įrodinėjant M. S. kaltę pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kas analizuojamu atveju buvo atsakingas už gamybinių dirbtuvių darbuotojų darbo režimą reglamentuojančių teisės aktų užtikrinimą. Iš byloje esančio Įsakymo Nr. I-0006/14 matyti, kad tokios funkcijos nuo 2014 m. vasario 6 d. buvo pavestos S. A. ir A. S. (b. l. 10), tačiau analizuojamas pažeidimas padarytas kur kas anksčiau. Teismo posėdyje apklaustas M. S. teigė, kad už gamybinių dirbtuvių darbuotojų darbo režimo tinkamą įgyvendinimą faktiškai visą laiką buvo atsakingas padalinio vadovas S. A., kurio viena iš funkcijų kaip tik ir buvo skirstyti darbuotojų darbo krūvius, įskaitant ir darbo laiko organizavimą. Kaip liudytojas apklaustas S. A. taip pat pripažino pagal darbines funkcijas esantis atsakingas ir už darbo laiko apskaitą, tai yra numatyta jo pareiginėje instrukcijoje. Byloje nagrinėjamu atveju būtent jis bendravo su pavaldžiais darbuotojais ir gavo jų sutikimą dirbti poilsio dienomis. Dėl žmogiškojo faktoriaus nesutikrino, kad nurodytiems darbuotojams vykdant funkcijas bus pažeistas darbo režimas. Tai buvo jo klaida, jo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti, jog dėl nepalankiai susiklosčiusių orų poilsio dienomis būtų nuvalyti apsnigti šaligatviai, darbuotojai dirbti neprieštaravo, darbo režimo tvarka buvo pažeista per neapsižiūrėjimą. Visą informaciją pateikė įmonės Personalo skyriui, kuris gautų duomenų pagrindu paruošė įsakymą „Dėl darbo poilsio dienomis“. Tuo pačiu pažymėjo, kad sutikimo paruoštukai yra Personalo skyriuje, kiekvienąkart pildant, yra įrašoma reikalinga data, kiti duomenys (b. l. 75-76). Iš byloje pateikto gamybinių dirbtuvių vadovo pareiginių nuostatų matyti, kad nurodyto padalinio vadovo funkcijos, be kita ko, apima ir padalinio darbuotojų darbo pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą organizavimą (17 punktas) (b. l. 62-65). Su pareiginiais nuostatais S. A. buvo pasirašytinai supažindintas 2012-10-23 ir privalėjo jų laikytis. Taigi tokia rašytinė medžiaga iš esmės patvirtina M. S. ir S. A. parodymus, kad gamybinių dirbtuvių vadovas turėjo pareigą užtikrinti tinkamą darbuotojų darbo režimo organizavimą. Teismas neturi pagrindo abejoti S. A. parodymais. Pastarasis teismo posėdyje apklaustas įspėjus dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, davė aiškius ir nuoseklius parodymus. Vien ta aplinkybė, kad S. A. darbinėje veikloje yra pavaldus administracinėn atsakomybėn patrauktam M. S., anaiptol, nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais, kuriuos, kaip minėta, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Pagal teismo pareikalavimą pateikti duomenis, iš kurių būtų matyti, kas 2013 m. gruodžio 2-8 d. buvo atsakingas už darbo režimą reglamentuojančių įstatymą užtikrinimą, buvo pateikti gamybinių dirbtuvių pareiginiai nuostatai, kuriais kaip tik ir įrodinėjama, kad nurodytu laikotarpiu nurodytos funkcijos buvo priskirtos S. A., laikytini tinkamu įrodymu, kuriais remiantis galima sutikti, jog iš esmės ir iki 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. I-0006/14 už darbuotojų darbo laiko režimo užtikrinimą taip pat buvo atsakingas S. A.. Ir priešingai – duomenų, patvirtinančių, kad darbo režimo užtikrinimas buvo pavestas išimtinai M. S., byloje nėra. Tokie duomenys teismui pateikti nebuvo, tokių duomenų nenurodė ir nutarimą priėmusi Institucija. Kiekvienu atveju asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi atsakyti. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad M. S. pasirašė 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymą „Dėl darbo poilsio dienomis“, kurį vykdant buvo pažeista įstatymo reglamentuota maksimali darbo savaitės trukmės bei neužtikrintas savaitinis poilsis, tačiau vien tokio įsakymo pasirašymas savaime nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei kilti. Byloje nepaneigti M. S. kategoriški parodymai, kad įsakymo iniciatyva kilo ne iš jo, jis šį dokumentą pasirašė srautiniu būdu, tikėdamas ir pasitikėdamas jame nurodyta informacija, kurią pateikė atitinkamo padalinio vadovas. Jis pats su darbuotojais nebendravo, tam nebuvo net fizinių galimybių, kadangi gamybinės dirbtuvės yra atskiras padalinys, tuo metu buvęs įsikūręs visai kitoje miesto dalyje, nurodytų darbuotojų nepažįsta. Ir priešingai, apklaustas S. A. pripažino, kad tiek darbuotojų sutikimą, tiek visą reikiamą informaciją, susijusią su įsakymo paruošimu jis, kaip gamybinių dirbtuvių vadovas, perdavė įmonės Personalo skyriui. Jo pareiga buvo tinkamai organizuoti pavaldžių darbuotojų darbo ir poilsio režimą, tačiau tokios pareigos tinkamai neįvykdė, tai atsitiko dėl jo klaidos, apsižiūrėjimo. Tokie liudytojo parodymai, kurių metu pastarasis nurodo aplinkybes dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, negali likti neįvertinti.

Teismo nuomone, anksčiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad M. S. patraukimas administracinėn atsakomybės yra formalus ir nepagrįstas, dėl ko Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. ATPN 3062 panaikintinas, o bylą grąžintina Institucijai spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn trauktino asmens.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį terminas administracinei nuobaudai paskirti gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas, galimai padarytas 2013 m. gruodžio 6 d., terminas skirti nuobaudą gali pasibaigti bylai tebesant Institucijos žinioje, ir, įvertindamas, jog taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą neišspręstas dėl objektyvių priežasčių, terminą administracinei nuobaudai skirti pratęsia vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti M. S. skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. ATPN 3062 bei grąžinti bylą nutarimą priėmusiai Institucijai spęsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn trauktino asmens.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, t. y. iki 2014 m. gruodžio 6 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.