Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo netenkintas L. S. atstovės advokatės J. J. skundas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. ir nubaustas 900 (devynių šimtų) litų baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja S. V. 2012 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/107-107, kuriuo L. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 900 (devynių šimtų) litų baudą už tai, kad: (duomenys neskelbtini) (toliau - Perkančioji organizacija) įvykdžiusi skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių" (skelbtos 2010-05-12 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 35, viešojo pirkimo Nr. 89014; toliau - Pirkimas Nr. 1) (duomenys neskelbtini) (toliau - Perkančioji organizacija) 2) įgaliojimu Perkančiajai organizacijai įvykdžius skelbiamas derybas ,,Elektroniniu karšto vandens skaitiklių įrengimas /pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių" (skelbtas 2010-07-09 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 50. viešojo pirkimo Nr. 91529; (toliau – Pirkimas Nr. 2) bei Perkančiosios organizacijos Nr. 1 vadovui ir Perkančiosios organizacijos Nr. 2 vadovui L. S. 2011-05-12 sudarius viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 213/38003 110148S1AADA (toliau – Sutartis 1) bei 2011-09-02 sudarius viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT S 165 (toliau – Sutartis Nr. 2), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ( Žin., 1996, Nr.84-2000, 2006, Nr.4-102) (toliau - Įstatymas) nuostatos (viešųjų pirkimų tarnybos (toliau –Tarnyba) 2011-1116 raštas Nr. 4S-424) „Dėl viešojo pirkimo Nr.89014 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ (toliau – Vertinimo išvada 1) ir 2012 01-12 raštas Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr.91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ (toliau –Vertinimo išvada Nr. 2).

Nustatyta, kad Sutarties Nr. 1, kurią pasirašė Perkančiosios organizacijos Nr. 1 vadovas - L. S. – ir (duomenys neskelbtini) (toliau - Tiekėjas), 7.7 ir 13.2 punktuose nustatytos naujos sąlygos, kurios nebuvo nurodytos Pirkimo Nr. 1 dokumentuose, t. y. dėl šalių sutartinės atsakomybės taikymo (Sutarties 1 7.7 punktas) ir tai, jog Sutarčiai, bet kuriuo atveju pasibaigus prieš terminą, užsakovas privalo kompensuoti rangovo investicijas į paslaugų teikimui reikalingą įrangą (Sutarties Nr. 1, 13.2 punktas);

Sutarties Nr. 1 priedo Nr. 2 „Tvarkos aprašas“ 3.12 punktas buvo papildytas nuostata keitimo metu skaitikliai privalo turėti EB tipo tvirtinimo ir galiojančius pirminės patikros ženklus, nors Pirkimo Nr. 1 dokumentų priede „Techninės sąlygos" 2.4.27 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad „skaitikliai turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą.“ Tarnyba, atsižvelgusi į tai, jog Pirkimo Nr. 1 sąlygose buvo apsiriboti konkretūs reikalavimai dėl skaitiklių, daro išvadą, kad tiekėjai, rengdami paraiškas ir pasiūlymus Pirkimui Nr. 1, vadovavosi Pirkimo Nr. 1 sąlygų nuostatomis ir galimai dėl šios priežasties nepateikė pasiūlymų. L. S., pasirašęs Sutartį Nr. 1, kurioje nustatytas leidimas Tiekėjui įrengti ir skaitiklius, neįtrauktus į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.)

Konstatuota, kad Perkančiosios organizacijos Nr. 2 vadovas L. S. su Tiekėju pasirašė Sutartį Nr. 2, kurios 7.7 ir 13.2 punktuose nustatytos naujos sąlygos , kurių nebuvo nurodyta Pirkimo dokumentuose, t.y. dėl šalių sutartinės atsakomybės taikymo (Sutarties 27.7 punktas) ir tai, jog Sutarčiai Nr. 2 bet kuriuo atveju pasibaigus prieš terminą, užsakovas privalo kompensuoti rangovo investicijas į paslaugų teikimui reikalinga įrangą (Sutarties 2 13.2 punktas).

Sutarties Nr. 2 priedas Nr. 2 „Tvarkos aprašas“ 3.10 punktas buvo papildytas nuostata „pakeitimo metu skaitikliai privalo turėti EB tipo tvirtinimo ir galiojančius pirminės patikros ženklus“, nors Pirkimo Nr. 2 dokumentų priede „Techninės sąlygos“ 2.4.27 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad „skaitikliai turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą“. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, jog Pirkimo Nr. 2 sąlygose buvo apsiribota konkrečiu reikalavimu dėl skaitiklių, daro išvadą, kad tiekėjai, rengdami paraiškas ir pasiūlymus Pirkimui Nr. 2, vadovavosi Pirkimo Nr. 2 sąlygų nuostatomis ir galimai dėl šios priežasties nepateikė pasiūlymų. L. S., pasirašęs Sutartį Nr. 2, kurioje nustatytas leidimas Tiekėjui įrengti ir skaitiklius, neįtrauktus į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Nustatyta, kad L. S., kaip Perkančiosios organizacijos Nr. 1 ir Perkančiosios organizacijos Nr. 2 vadovas pasirašydamas Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, kuriose nustatytos naujos palankesnės sąlygos Tiekėjui ir kurios nebuvo paskelbtos atitinkamai Pirkimo Nr. 1 ir Pirkimo Nr. 2 dokumentuose, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis remiantis viešųjų pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad, sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, joje negali būti keičiamos viešojo pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos sąlygos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi vieninteliu argumentu – formaliu Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo nurašymu, kadangi jame iš esmės atkartoti Viešųjų pirkimų tarnybos nutarime pateikti motyvai. Dėl šios priežasties, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl laikytinas naikintinu. Reikalavimas, kad teismų priimami sprendimai būtų teisėti ir pagrįsti niekaip nesiderina su apelianto argumentų ignoravimu ir formaliu Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo nurašymu.

Pažymima, kad Sutarties 1 ir Sutarties 2 7.7 ir 13.2 punktuose nustatytos sąlygos buvo teisėtos ir atitiko pirkimo dokumentus. Šis argumentas apeliaciniam skunde grindžiamas sekančiais motyvais:

Pirma, administracinėn atsakomybėn traukiamas L. S. yra Perkančiosios organizacijos vadovas, kuris Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 procedūrų nevykdė, nebalsavo dėl sprendimų pripažinti konkretų tiekėją Pirkimo 1 ar Pirkimo 2 laimėtoju, nesiderėjo dėl sutarties sąlygų su tiekėjais ir, galiausiai, niekada nebuvo viešojo pirkimo komisijos narys.

Antra, tam, kad būtų sudaryta galimybė Perkančiajai organizacijai pakeisti tam tikras pradines pirkimo sąlygas, t.y. padaryti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą pažeidimą, jos turi būti nurodytos pačiuose pradiniuose pirkimo dokumentuose. Tačiau į Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentus nebuvo įtrauktas viešojo pirkimo sutarties projektas, dėl kurio pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė tariamą pažeidimą.

Trečia, Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentų XVII skyriuje (tarp esminių sutarties sąlygų) nebuvo nei vienos sąlygos, susijusios su draudimu šalims tartis dėl investicijų kompensavimo sutarties nutraukimo atveju, nepateiktas baigtinis sutarties pabaigos atvejų ir sąlygų sąrašas, nenumatyta jokių su tokiu sutartiniu reguliavimu susijusių draudimų. Be to, pasirašytos sutartys buvo gerokai išsamesnės, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba pažymi tik 7.7 ir 13.2 punktus, dėl kurių neva buvo padarytas pažeidimas.

Ketvirta, Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentai, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, visiškai atitiko galiojusį teisinį reguliavimą, nes pagal Viešojo pirkimo įstatymo 24 str. 2 d. 9 p., Perkančioji organizacija turėjo teisę spręsti, ar: pirkimo dokumentuose pateikti tikslų sutarties projektą ir apriboti bet kokias vėlesnes tiekėjų galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, ar nurodyti tik esmines sutarties sąlygas (kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju).

Penkta, galimybės derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentai ne tik nedraudė (kadangi nebuvo pateiktas išsamus viešojo pirkimo sutarties projektas), bet ir aiškiai apibrėžė derybų tarp Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų galimybę.

Pirma, techninės sąlygos, paskelbtos kartu su Pirkimo 1 dokumentais, nebuvo pakeistos. Sutarties 1 priede Nr. 1 „Techninės sąlygos“ 2.4.27 punkte įtrauktas tas pats reikalavimas, kuris buvo paskelbtas kartu su Pirkimo 1 dokumentais ir jis nebuvo pakeistas Sutartimi 1 ar jos priedais. Sutarties 1 priede Nr. 2 „Tvarkos aprašas“ 3.12 punkte yra nurodoma, kad „pakeitimo metu skaitikliai privalo turėti EB tipo tvirtinimo ir galiojančius pirminės patikros ženklus, arba būti įtraukti į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą“. Pastebėtina, kad „Tvarkos aprašo“ 3.12 punktas nėra keičiamas ar koreguojama Sutarties 1 priedo Nr. 2 „Techninės sąlygos“ 2.4.27 punkto sąlyga. Šia „Tvarkos aprašo“ 3.12 punkto nuostata yra įtvirtinama ir įgyvendinama Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 str. 4 d.

Antra, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 str. 4 d. nuostata yra imperatyvi ir galioja neapibrėžtam subjektų ratui, nepriklausomai nuo Perkančiosios organizacijos ar tiekėjų valios, todėl Perkančioji organizacija, ruošdama Pirkimo dokumentų priedą „Techninės sąlygos“, neprivalėjo įtraukti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 str. 4 d. nuostatos. Dėl to, išvada, kad neįtraukdama Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 str. 4 d. nuostatos į „Techninių sąlygų“ 2.4.27 p., tačiau atkartodama minėtą nuostatą Sutarties priede Nr. 2 „Tvarkos aprašas“ 3.12 punkte, Perkančioji organizacija pakeitė Pirkimo 1 ar Pirkimo 2 sąlygas ar netinkamai jas paruošė, yra nepagrįsta.

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Šį savo argumentą grindžia taip:

Pirma, Viešųjų pirkimų tarnyba pažeidimus dėl Pirkimo 1 nustatė dar 2011 m. lapkričio 16 d., kai buvo pateiktos išvados dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimo. Akivaizdu, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Viešųjų pirkimų tarnybai priimant ginčijamą nutarimą, nuobaudos skyrimo pažeidėjui terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., buvo pasibaigęs dar 2012 m. gegužės 16 d., o 2012 m. liepos 31 d., pratęsiant administracinės nuobaudos skyrimo terminą, minėtas terminas taip pat buvo pasibaigęs.

Antra, Viešųjų pirkimų tarnyba pažeidimus dėl Pirkimo 2 nustatė 2012 m. sausio 12 d., kai buvo pateiktos išvados dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimo. Akivaizdu, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Viešųjų pirkimų tarnybai priimant ginčijamą nutarimą, nuobaudos skyrimo pažeidėjui terminas buvo pasibaigęs dar 2012 m. liepos 12 d., o 2012 m. liepos 31 d., pratęsiant terminą, šis jau buvo suėjęs.

Šios aplinkybės dėl administracinės nuobaudos skyrimo pažeidėjui termino pratęsimo, pirmosios instancijos teismo nutarime nėra aptartos. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pranešimą dėl L. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn įteikė 2012 m. vasario 21 d., o iki 2012 m. liepos 16 d. neteikė jokių pranešimų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su administracinės nuobaudos skyrimu ar administracinės atsakomybės pažeidėjui taikymu. Penkių mėnesių neveikimas negali būti pateisinamas pareiškėjo prašymu atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Juo labiau, kai bendrasis terminas administracinei atsakomybei taikyti yra 6 (šeši) mėnesiai. Dar daugiau, Viešųjų pirkimų tarnyba rėmėsi aplinkybe, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau pažymėtina, kad dėl L. S. veiksmų į šią instituciją kreiptasi nebuvo.

Apeliantė pažymi ir tai, kad L. S. apie Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. liepos 31 d. priimtą nutarimą nebuvo informuotas, todėl pareiškėjui nebuvo žinoma, kad terminas administracinei nuobaudai skirti yra pratęstas po jo pabaigos, kas šiurkščiai pažeidžia ne tik imperatyvias teisės normas, bet ir pareiškėjo teises bei teisėtus lūkesčius.

Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad L. S. veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutarčių 213.2 punktuose nustatytos sąlygos, susijusios su pirkimų sutarčių nutraukimu. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 8 p. imperatyviai nurodyta, kad pirkimo sutartyje, aki ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta sutarties nutraukimo tvarka. Priešingai, nei nurodo apeliantas, teisinės pasekmės, susijusios su Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutarčių nutraukimu, buvo aptartos Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentuose. Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sąlygose nebuvo numatyta, jog bet kokiu atveju, Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutartims pasibaigus prieš terminą, Perkančioji organizacija privalės kompensuoti Tiekėjo investicijas į įrangą. Tokios sąlygos, kurios yra palankios išimtinai Tiekėjui atsirado tik apelianto pasirašytose Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutartyse.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos, esminės sąlygos pasirašant Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutartis, buvo pakeistos (t.y. pakeisti teisiniai padariniai, susiję su Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutarčių nutraukimu), todėl pirmosios instancijos teismo nutarime ir Viešųjų pirkimų tarnybos nutarime pagrįstai nustatyti ir konstatuoti L. S., kaip Perkančiosios organizacijos vadovo, pasirašiusio sutartis, padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. bei 3 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai.

Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Perkančiosios organizacijos 1 Pirkimo komisija, pakvietusi Tiekėją į derybas, nesiderėjo dėl papildomų Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutarčių sąlygų, išskyrus pasiūlymo kainą, todėl apelianto teiginiai dėl galimybės derėtis dėl Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutarčių sąlygų laikytini deklaratyviais, neįrodančiais, jog realiai derybos dėl sąlygų buvo vykdomos.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarime pagrįstai ir objektyviai konstatuota, kad Pirkimo 1 sutarties priedo Nr. 2 „Tvarkos aprašas“ 3.12 punktas buvo papildytas nuostata, kad pakeitimo metu skaitikliai turi turėti EB tipo tvirtinimo ir galiojančius pirminės patikros ženklus, nors Pirkimo 1 dokumentų priede „Techninės sąlygos“ 2.4.27 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad skaitikliai turi būti įtraukti į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo 1 sąlygose buvo apsiribota konkrečiu reikalavimu dėl skaitiklių, pagrįstai darytina išvada, kad tiekėjai, rengdami paraiškas ir pasiūlymus Pirkimui 1, vadovavosi Pirkimo 1 sąlygų nuostatomis ir galimai dėl šios priežasties nepateikė pasiūlymų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

(duomenys neskelbtini) įmonės vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 171³ str. 1 d. Šioje teisės normoje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 21 d.) buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas – užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 (penkių šimtų) iki 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.

Dėl termino skirti administracinę nuobaudą skaičiavimo.

ATPK 250 str. 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktame skirsnyje, nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Iš paminėtos ATPK nuostatos matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str., už kurio pažeidimą Viešųjų pirkimų tarnyba patraukė administracinėn atsakomybėn L. S. yra įtvirtintas būtent Lietuvos Respublikos ATPK dvyliktame skirsnyje, todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimui aktuali pažeidimo nustatymo, o ne jo paaiškėjimo diena.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad viešųjų pirkimų pažeidimai buvo padaryti 2011-05-12 ir 2011-09-02. Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto patikrinimo metu buvo renkami tam tikri dokumentai ir informacija, kurių pagrindu buvo nustatyti faktai, reikalingi įtarimams dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų patvirtinti ar paneigti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą, t. y. surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas. Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą apeliacinės instancijos teismo akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas.

Tokiu būdu šioje byloje administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai buvo nustatyti ištyrus bei išnagrinėjus atlikto patikrinimo metu gautus duomenis ir 2011-11-16 bei 2012-01-12 surašius Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitas Nr. 4S-4242 bei 4S-174 (b.t. 1, b.l. 142-145; 73-75). Būtent šių ataskaitų pagrindu Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-07-16 surašė L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.t. 1, b.l. 43-46) su administraciniu nurodymu iki 2012-07-30 sumokėti pusę Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų, o 2012-09-04, L. S. neįvykdžius administracinio nurodymo, nutarimu už Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą. Šiuo atveju atveju ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo ataskaitų surašymo dienų, t. y. 2012-11-16 ir 2012-01-12.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skaičiuojant Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatytą šešių mėnesių terminą nuo pažeidimų nustatymo dienos, t.y. nuo minėtų Viešųjų pirkimų tarnybos Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentų ir procedūrų vertinimo ataskaitų surašymo dienos – 2011-11-16 ir 2012-01-12, darytina išvada, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d., turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2012-05-16 ir 2012-07-12.

Tačiau byloje 2012-01-23 buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdytų viešųjų pirkimų, kuriuo buvo prašoma įvertinti, ar perkančiosios organizacijos atsakingų asmenų veiksmuose nėra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (b.t. 1, b.l. 71) 2012-02-06 buvo persiųstas pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (b.t. 1, b.l. 72), kuri, išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą, nenustačiusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų veiksmuose korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, 2012-06-05 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 2 d., atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, informuota apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012-06-05 priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepraleidus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 2 d. nustatyto dviejų mėnesių termino, 2012-07-16 L. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą kartu su administraciniu nurodymu iki 2012-07-30 imtinai sumokėti pusę Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų. Tačiau šio administracinio nurodymo L. S. neįvykdė. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 2 d. 2 p., vienas iš privalomų administracinio protokolo turiniui keliamų reikalavimų - išaiškinimas, kad per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą nesumokėjus baudos šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ši Lietuvos Respublikos ATPK nuostata įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu surašiusią instituciją po administracinio nurodymo neįvykdymo toliau nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ATPK 260¹ str. 3 d. - asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Pažymėtina, kad 2012-07-16 L. S. surašytame protokole, buvo nurodytas ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikas 2012-07-31 bei vieta, jei L. S. per administracinio nurodymo numatytą terminą nesumokės baudos.

2012-07-31 Viešųjų pirkimų tarnyba gavo L. S. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodydamas priežastį – būtinybę susirasti profesionalų atstovą. Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-07-31, netenkinusi šio L. S. prašymo, nes jis turėjo pakankamai laiko nuo paskutinės ataskaitos surašymo dienos susirasti profesionalų atstovą, priėmė procesinį sprendimą dėl administracinių nuobaudų skyrimo ir administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimo terminų pratęsimo (b.t. 1, b.l. 39-41). Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą dienos. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d., nustatymo diena laikoma Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaitos surašymo diena. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba, 2012-07-31 sprendimu pratęsė nuobaudos skyrimo terminą skaičiuojant nuo ataskaitos surašymo dienos, t.y. 2012-01-12, o ne nuo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, toks netikslus procesinio pratęsimo pagrindo nurodymas esminės įtakos bylos eigai neturėjo, nes 2012 07 31 dienai dviejų mėnesių terminas nuo nutarimo priėmimo dienos pasibaigęs nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba procesinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo L. S. pratęsimo priėmė iš karto po to, kai L. S. neįvykdė administracinio nurodymo ir neatvyko į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą vietą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu L. S. paskirta nepraleidus Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Dėl L. S. kaip netinkamo atsakomybės subjekto.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. S. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nevykdė Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 procedūrų, nebalsavo dėl sprendimų pripažinti konkretų tiekėją Pirkimo 1 ar Pirkimo 2 laimėtoju, nesiderėjo dėl sutarties sąlygų su tiekėjais ir niekada nebuvo viešojo pirkimo komisijos nariu, o tik formaliai atliko sutarčių turinio teisėtumo įvertinimą jas pasirašydamas.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad tiek Pirkimo 1, tiek Pirkimo 2 sutartis pasirašė Perkančiosios organizacijos 1 ir Perkančiosios organizacijos 2 vadovai. Vienas iš jų – administracinėn atsakomybėn traukiamas L. S.. Remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. viešasis pirkimas pasibaigia sudarius pirkimo sutartį. Taigi sutarties pasirašymas – tai viena iš viešųjų pirkimų procedūrų, kurią atlikus viešasis pirkimas laikomas baigtu. Pažymėtina, kad Perkančiosios organizacijos 1 Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente, patvirtintame L. S., II skyriuje „Komisijos funkcijos“, apibrėžiamas įmonės Viešųjų pirkimų komisijos darbas, apsiribojantis atliekamomis viešojo pirkimo procedūromis iki viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Taigi, atsižvelgiant į Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentą, darytina išvada, kad šios komisijos darbas pasibaigia perdavus viešojo pirkimo sutartį perkančiosios organizacijos vadovui pasirašyti. Tokiu būdu L. S., prisiėmė atsakomybę už Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutarčių tinkamą pasirašymą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas turėjo galimybę ir įgaliojimus nepasirašyti neteisėtų Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 sutarčių, tačiau to nepadarė. Būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų sutarčių pasirašymą, L. S. privalėjo elgtis apdairiai ir įsitikinti, kad jo sudaryta viešųjų pirkimų komisija priėmė teisingą sprendimą, todėl apelianto teiginys, kad jis negalėjo įvertinti pasirašomų pirkimų sutarčių turinio ir jų kvestionuoti, vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvų.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas nėra motyvuotas dėl to, kad nutarime tiesiog atkartotas Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo tekstas, vertinamas kritiškai. Remiantis teismų praktika, nutarime dėl apeliacinio skundo turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikėtų suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą, konstatuoja, kad nutarimas atitinka jam keliamus reikalavimus, yra motyvuotas, logiškas, aiškus ir pagrįstas aiškiomis išvadomis. Tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno argumento, nurodyto apeliaciniame skunde, remiantis teismų praktika, dar nesuponuoja nemotyvuotumo. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti tam tikri Viešųjų pirkimų nutarime nustatyti faktai nevertintini kaip pažodinis nutarimo atkartojimas.

Dėl Sutarties 1 ir Sutarties 2. nustatytų sąlygų teisėtumo ir atitikimo pirkimo dokumentams.

Remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d., sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad tam tikros pirkimo sąlygos, buvo pakeistos tiek pasirašant Sutartį 1, tiek pasirašant Sutartį 2. Sutarties 1 priedo Nr. 2 „Tvarkos aprašas“ 3.12 punktas buvo papildytas nuostata „pakeitimo metu skaitikliai privalo turėti EB tipo tvirtinimo ir galiojančius pirminės patikros ženklus“, nors Pirkimo 1 dokumentų priedo „Techninės sąlygos“ 2.4.27 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad „skaitikliai turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą“. Toks pats pakeitimas buvo padarytas ir pasirašant Sutartį 2. Sutarties 2 priedas Nr. 1 „Tvarkos aprašas“ 3.10 punktas buvo papildytas nuostata „pakeitimo metu skaitikliai privalo turėti EB tipo tvirtinimo ir galiojančius pirminės patikros ženklus“. Pažymėtina tai, kad iš 2011-10-17 Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorijos pateikto rašto (b.t. 1, b.l. 83) Viešųjų pirkimų tarnybai, matyti, kad pagal Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009-04-10 įsakymu Nr. V-25 „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 44-1736) patvirtintų taisyklių nuostatas, Lietuvos rinkai galima tiekti be apribojimų matavimo priemones, turinčias EB tipo patvirtinimą ir pirminę patikrą, atliktą Europos Bendrijos valstybėse, todėl tokioms matavimo priemonėms, tiekiamoms iš kitų Europos Bendrijos valstybių, nėra būtina, kad šios matavimo priemonės būtų įrašytos į Lietuvos Matavimo priemonių registrą. Todėl, viešojo pirkimo pirminiuose dokumentuose pateikta sąlyga, kad „skaitikliai turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą“, apribojo galimybę įmonėms, kurių skaitikliai turi tik „EB tipo tvirtinimo ir galiojančius pirminės patikros ženklus“, dalyvauti Pirkime 1 ir Pirkime 2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti pakeitimai buvo padaryti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą.

Pabrėžtina ir tai, kad pasirašant Sutartį 2, šios sutarties 7.7 ir 13.2 punktuose buvo nustatytos naujos sąlygos, kurios nebuvo nurodytos Pirkimo 2 dokumentuose, t.y. dėl šalių sutartinės atsakomybės taikymo (Sutarties 2 7.7 punktas) ir tai, jog bet kuriuo atveju, Sutarčiai 2 pasibaigus prieš terminą, užsakovas privalo kompensuoti rangovo investicijas į paslaugų tiekimui reikalingą įrangą (Sutarties 2 13.2 punktas). Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad teisinės pasekmės, susijusios su sutarties nutraukimu, nebuvo išsamiai aptartos pirkimo dokumentuose, todėl šalys turėjo teisę dėl jų derėtis, vertinamas kritiškai. Pirkimų dokumentų 17.11 punktas numatė, kad „Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. numatytais pagrindais, dėl trūkumų, įsipareigojimų vykdymo termino pažeidimo perkančioji organizacija turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti Sutartį. Apie sutarties nutraukimą Užsakovas raštu praneša Tiekėjui prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tiekėjas atlygina perkančiajai organizacijai nuostolius, turėtus dėl sutarties neįvykdymo bei nutraukimo“ (b.t. 1, b.l. 93). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminės pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad bet kokiu atveju Pirkimo 2 sutarčiai pasibaigus prieš terminą, Perkančioji organizacija privalės kompensuoti Tiekėjo investicijas į įrangą. Tokios sąlygos, kurios pabrėžtina, yra palankios išimtinai Tiekėjui, atsirado tik L. S. pasirašytoje Pirkimo 2 sutartyje.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. S. atstovės advokatės J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.