Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

5) Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė 10 MGL dydžio baudos bausmė;

9) Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje, 310 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda;

11) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė ir 10 MGL dydžio bauda;

12) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 MGL (380 Eur) dydžio bauda ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesį keičiančioje programoje;

13) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 11 mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL (380 Eur) dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, dirbti ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Š. 2022 m. lapkričio d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvu M. Š. metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė jam į veidą, tokiu būdu sukaldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

2. R. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad prisipažįsta kaltę dėl inkriminuojamos veikos. 2022 m. lapkričio 4 d. vakare jis buvo savo namuose, kai apie 19.30 val. jam paskambino mama ir paprašė, kad jis ją priimtų pas save kelias dienas pagyventi, kadangi namuose neblaivus tėvas yra agresyvus ir ji bijo su juo būti. Jis išsikvietė pavėžėjimo paslaugas teikiantį automobilį ir su juo atvyko iki tėvų namų namuose (duomenys neskelbtini). Užėjęs į namus pamatė savo mamą tik su apatiniais drabužiais, todėl jos pasiteiravo, kodėl ji dar neapsirengusi. Mama atsakė, kad tėvas suplėšė jos drabužius, todėl jis nuėjo į kitą kambarį, kur buvo tėvas M. Š., išsiaiškinti situacijos. Užėjus į kambarį tėvas sėdėjo ant lovos ir gėrė alų. Jis išreiškė nepasitenkinimą tėvui dėl jo elgesio su mama, bet tėvas atsakė: „ką tu čia man pidaras aiškini“. Jis susinervino ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė tėvui į veidą, po ko išėjo iš tėvų namų ir nuėjo iki laukiančio taksi automobilio, kuriame jau sėdėjo mama, ir jie išvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Būnant namuose (duomenys neskelbtini) atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jis įtariamas sumušęs savo tėvą. Dėl to jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Jo konflikto su tėvu niekas nematė, nes tuo metu kambaryje buvo tik dviese. Dėl to, kad sudavė tėvui labai gailisi. Šiuo metu jo santykiai su tėvu yra geri, abu susitaikė. Tėvas jam jokių pretenzijų nereiškia (b. l. 127–130, 136–138).

3. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Ukmergės r. PK) vyresniojo tyrėjo Igoriaus Vasilevskio 2022 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 4 d. apie 20.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metų neblaivus, nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, R. Š. vieną kartą iš kojos trenkė savo neblaiviam, nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, tėvui M. Š. į veidą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nukentėjęs asmuo M. Š., asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, R. Š. (b. l. 1–2);

3.2. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022 m. lapkričio 5 d. Ukmergės r. PK pradėtas ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-42034-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes 2022 m. lapkričio 4 d. apie 20.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metų neblaivus, R. Š., jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, vieną kartą iš kojos trenkė savo neblaiviam, nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, tėvui M. Š. į veidą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 5–8).

3.3. BIRT žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 4 d. 20.49 val. paskambinęs M. Š. pranešė, kad jo namuose (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus R. Š. vieną kartą koja spyrė į veido sritį, iškeikė necenzūriniais žodžiais, jam sukeltas fizinis skausmas. Į iškvietimą reagavo Ukmergės r. PK pareigūnai. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams namo duris atidarė M. Š., kuris paaiškino, kad išgertuvių metu sūnus R. Š. vieną kartą koją spyrė jam į veido sritį. Po konflikto R. Š. iš įvykio vietos pasišalino nežinoma kryptimi, galimai į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Filmuota „Body“ kameromis Nr. 4008, Nr. 4009 ir Nr. 4010 (b. l. 12–16);

3.4. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti skambučio Bendrajam pagalbos centrui perklausos rezultatai. Skambučio pradžia 2022 m. lapkričio 4 d. 20.43 val., pokalbio metu M. Š. nurodo, kad susipyko su žmona, atvyko sūnus, sūnus jam sudavė ir sužalojo lūpą, sūnus kartu su savo motina (pranešėjo žmona) išvyko į (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–20);

3.5. 2022 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–28);

3.6. Ukmergės r. PK vyriausiosios patrulės Agnės Morozovos 2022 m. lapkričio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 4 d. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo patikrinta pranešėjo M. Š. pateikta informacija dėl jo atžvilgiu padaryto smurto. Ant smurtą patyrusio M. Š. veido matyti žaizda. M. Š. paaiškino, kad sūnus iš kojos vieną kartą spyrė į veidą ir prakirto lūpą (b. l. 29–30);

3.7. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0445 rodmenys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 4 d. 21.51 val. M. Š. nustatytas 2,17 promilės neblaivumas (b. l. 31);

3.8. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0445 patikra atlikta 2022 m. birželio 1 d. ir ji galioja iki 2022 m. gruodžio 1 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (b. l. 32);

3.9. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad yra informuotas, kad prieš savo artimus giminaičius turi teisę neteikti jokių parodymų, todėl atsisako duoti parodymus prieš savo sūnų R. Š., taip pat atsisako pasakoti visas aplinkybes, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje prieš jį. Greitosios medicininės pagalbos jam nereikia, pas medicinos ekspertus nesikreips, pretenzijų niekam neturi (b. l. 35–37);

3.10. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu M. Š. pripažintas nuketėjusiuoju (b. l. 38–40);

3.11. asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiojo M. Š. apžiūros rezultatai, jo viršutinėje lūpoje iš vidaus yra nedidelė žaizda (b. l. 48–54);

3.12. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja J. J. nurodė kad R. Š. yra jos bei M. Š. sūnus, kuris su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Su M. Š. ji nesusituokusi, bet kartu gyvena jau daugiau kaip trisdešimt metų. Gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius, ji sutiko duoti parodymus. 2022 m. lapkričio 4 d. sugyventinis dienos metu dirbo, gavęs pinigų nupirko alkoholio, kurį kartu vakare namuose gėrė. Namuose buvo tik dviese. Begerdami jie žodis po žodžio susipyko ir ji, siekdama išvengti didesnio konflikto, sugalvojo kuriam laikui išvažiuoti iš namų. Sugyventinis jos atžvilgiu smurto nevartojo, konfliktas buvo tik žodinis. Ji paskambino sūnui ir paprašė, kad jis atvažiuotų jos paimti pas save. Sūnus atvažiavo maždaug po pusvalandžio, buvo jau po 20 val. Kai jis tik užėjo į namus, ji nuėjo į kambarį rengtis. Sūnus nuėjo prie tėvo, bet kas ten vyko ji nematė. Girdėjo tik kaip sūnus sakė „nu ką čia tėvai išdarinėji?“. M. Š. dar kažką piktai šūkavo, bet prie sūnaus ji į tai nekreipė dėmesio. Kai tik apsirengė, ji kartu su sūnumi iš karto išvažiavo taksi automobiliu, prie vyro nebuvo priėjusi. Netrukus po to, kai jie atvyko į sūnaus namus, atvažiavo policijos pareigūnai ir sūnų išsivežė. Ji klausė kas atsitiko, tai buvo paaiškinta, kad buvo iškvietimas. Į namus sūnus grįžo kitą dieną ir sakė, kad buvo išvežtas dėl tėvo. Ji pati į namus iš (duomenys neskelbtini) grįžo autobusu 2022 m. lapkričio 6 d. ryte. Klausė M. Š., kodėl jis kvietė policiją, tai jis pasakė: „dėl to, kad tu išvažiavai“. Ant M. Š. veido jokių sužalojimų tikrai nesimatė, nepastebėjo, kad lūpa būt patinusi (b. l. 58–59);

3.13. Ukmergės r. PK vyriausiojo patrulio Jono Jusevičiaus 2022 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 4 d. 22.04 val., patruliavimo metu (duomenys neskelbtini) m. kartu su Ukmergės r. PK vyriausiuoju patruliu Tomu Vainalavičiumi, kai iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena R. Š. t. y. asmuo įtariamas nusikaltimo padarymu. Atvykus nurodytu adresu bute buvo rastas įtariamasis R. Š., kuris 22.25 val. buvo sulaikytas, jam buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, jis buvo pristatytas į Širvintų r. PK. Filmuota „Body“ kamera Nr.7010 ir Nr. 7020 (b. l. 60);

3.14. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0435 rodmenys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 4 d. 22.40 val. R. Š. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 61);

3.15. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0435 patikra atlikta 2022 m. gegužės 23 d. ir ji galioja iki 2022 m. lapkričio 23 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku R. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą, t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė M. Š. į veidą, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui (tėvui) fizinį skausmą veido srityje. R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. tėvui M. Š.. Suduodamas į veidą ranka jis suvokė, jog sutrikdys kito asmens sveikatą ir to norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 18 (aštuoniolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Š. pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 139–142, 143).

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš tėvą, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltininkui, taip pat kaltininko asmenybę: nevedęs, nes sudaręs santuokos gyvena su sugyventine ir augina mažametį vaiką, nedirbantis (b. l. 96–97), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 98), baustas administracine tvarka (b. l. 85–95), teistas (b. l. 63–75, 76–81), paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 84). Nagrinėjamu atveju, 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį savo broliui į kairę ausį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 76–81), tai rodo, kad kaltinamasis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

7. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Pareiškime dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakyme prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad kaltinamasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, arba girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti neužtenka nustatyti vien asmens apsvaigimo faktą, būtina nustatyti ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jei alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti teisės pažeidimą, tuomet neblaivumas negali būti vertinamas kaip šio asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors nagrinėjamu atveju alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 61), teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl girtumas (apsvaigimas nuo alkoholio) nepripažintina, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

9. Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad nėra kitų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visgi, spręsdamas klausimą ar yra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas pažymi, kad byloje nustačius, jog naują tyčinį nusikaltimą R. Š. padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), todėl pripažintina, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.

10. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jos trukmę parenkant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

11. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais kaltinamasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nesant duomenų, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui, todėl neskirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

12. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 4 d. 22.25 val. (b. l. 99–102) iki 2022 m. lapkričio 5 d. 12.44 val. (b. l. 114–116), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, vertinant, kad kaltinamasis atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

13. Nors prokuroras prašo R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį: kaltininkas niekur nedirba, yra registruotas kaip darbo ieškantis asmuo, bet to, nėra duomenų apie jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) sumokėjimą, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam neskirtina.

14. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra ne pirmas kartas, kuomet R. Š. smurtauja savo šeimos narių atžvilgiu, todėl, siekiant daryti teigiamą elgesį kaltinamajam, R. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

15. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur būna nukentėjusysis M. Š. (b. l. 110–113), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

16. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Bylinėjimosi proceso išlaidų byloje nėra.

17. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. diskas su skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, paliktinas byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 64¹ straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laikotarpį dirbti (pradėti dirbti), o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. skirti galutinę bausmę – 12 (dvylika) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 12 (mėnesių) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laikotarpį dirbti (pradėti dirbti), o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 4 d. 22.25 val. iki 2022 m. lapkričio 5 d. 12.44 val., vertinant, kad R. Š. atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesilankyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur būna nukentėjusysis M. Š.) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diską su skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu – palikti byloje.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti prokurorui, kaltinamajam ir nukentėjusiajam.