Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą –M. K., gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – M. K.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių nutraukimo M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo M. K.. Teikime nurodyta, kad M. K. pagal 2024 m. sausio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį nuo 2024 m. sausio 16 d yra stebimas ir gydomas priverstinai ambulatoriškai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Diagnozė: Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1). Iš med. dokumentacijos žinoma, kad asmuo augo vaiku globos namuose, vėlavo ankstyvoji psichomotorinė raida. Stebėti sunkumai akademinėje veikloje, pagal spec. programą pabaigė 5 klases, tačiau neišmoko rašyti, skaityti, skaičiuoti, sunkiai ir neaiškia kalba, daugiau naudoja gestus. Nuo vaikystės stebimas gydytojų psichiatrų, diagnozuotas įgimtas protinis atsilikimas. Daug kartų pablogėjus psichikos būklei, vyraujant ažitacijai, autogresijai, agresyviam elgesiui kitų atžvilgiui, yra gydytas psichiatrijos ligoninėse, skirtas gydymas neuroleptikais bei jų deriniais, augmentuojant normotimikais, benzodiazepinais, tačiau medikamentinio gydymo fone būklė išlieka nestabili. Pacientas atsisakydavo vartoti vaistus, daug kartų kviesta policija. Pacientas kelis paskutinius metus yra apgyvendintas Vilijampolės socialinės globos namuose „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. spalio 16-29 dienomis pacientui atlikta teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, kurios išvada F71.1 Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Pacientas 2019 m. birželio 19 d. - 2020 m. gruodžio 17 d. buvo gydytas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis, pirmą kartą (grasino nužudyti kitą soc. globos namų gyventoją, šaliku smaugė med. personalo darbuotoją). Po stacionarinio gydymo gyveno Vilijampolės socialinės globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, kur sunkiai adaptavosi, stebėtas agresyvus, impulsyvus, neprognozuojamas elgesys, tad buvo kreiptasi į teismą dėl PMPP pakeitimo. Pacientas 2021 m. liepos 28 d. stacionarizuotas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, remiantis 2021 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria pacientui pakeista PMPP - iš priverstinio ambulatorinio gydymo į priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pacientui nustatytas 35% darbingumo lygis ir spec. poreikiai neterminuotai. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, pacientas išrašytas iš ligoninės į „(duomenys neskelbtini)“ socialinės globos namus.

Priverstinio ambulatorinio gydymo metu pacientui buvo teikiamos gydytojo - psichiatro, socialinio darbuotojo, slaugytojo konsultacijos. Priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu, (6 mėn.) paciento būklė buvo stabili. Pacientas gyd. psichiatro lankytas namuose. Soc. globos namų „(duomenys neskelbtini)“ personalas užtikrino medikamentų vartojimą, pacientas nurodymus vykdė. Psichikos būsena: orientacija aplinkoje nenustatoma dėl riboto verbalinio kontakto. Afekto raiška stokojanti brandos, neadekvati, kintanti. Mąstymas konkretus, mažo produktyvumo. Dėmesio koncentracija silpna, impulsų kontrolė silpna. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių ir ketinimų konsultacijos metu nekonstatuota. Būklei nekritiškas, ryškus intelekto deficitas. Gydymas: tab. Tiapridi 100 mg p/o ryte ir vakare, tab. Zuclopenthkoli 20 mg p/o ryte, 10 mg p/o per pietus ir vakare, tab. Trihexyphenidyfi 2 mg p/o ryte ir per pietus, tab. Ac. valproici et Na valproati 500 mg p/o ryte, per pietus ir vakare.

Įvertinus paciento būklę (išlieka ribotas verbalinis kontaktas, afekto raiška stokojanti brandos, neadekvati, kintanti, silpna dėmesio koncentracija, silpna impulsų kontrolė, ryškus intelekto deficitas, tačiau pusę metų nestebėta agresyvaus elgesio, režimo laikymąsi užtikrina socialinės globos namų „(duomenys neskelbtini)“ personalas), rekomenduojama nutraukti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, gydytoja psichiatrė K. S., teikimą palaikė, paaiškino, jog ji pasirašė išvadą. Pati asmeniškai prižiūri M. K. ir su juo bendrauja, lanko kas mėnesį. Bendravimas apsunkintas dėl vidutinio protinio atsilikimo. Pusę metų, kol taikė jam priverstinį ambulatorinį gydymą, jo elgesys tapo ramesnis, tačiau jam yra sutrikusi impulsų kontrolė ir jis tikriausiai niekada nebus ramus, bet jis yra globos namuose, priežiūroje, taikant struktūruotą priežiūrą impulsų kontrolė dažniausiai sulaikoma, jis suvaldomas nuo savo veiksmų. Nesant priverčiamosios medicinos priemonės, pacientui atsisakius gydymo, jo negalėtų prižiūrėti. Vaistų vartojimą užtikrina seselės, tačiau jeigu jis atsisakytų vartoti vaistus ir nebūtų taikoma priverčiamoji medicinos priemonės, jie nieko negalėtų padaryti. Iki 2024 m. spalio 4 d. nusiskundimų jo elgesiu nebuvo. Jeigu būtų buvę nusiskundimų, nebūtų su juo susitvarkę, ji būtų parašiusi kitokią išvadą. Kadangi medikamentai veikė, rekomendavo nutraukti priverčiamąją med. priemonę. Medikamentai reguliuojami nebuvo, jie skirti pagal tai, kas buvo nustatyta Rokiškyje. Jie vartojami per burną. Pagal poreikį, jei būtų agresijos protrūkis, yra leidžiami vaistai. Jeigu būklės pablogėjimas būtų kartojęsis per pusę metų, tokiu atveju neprašytų nutraukti jam med. priemonės, bet per tą pusę metų jo būklė buvo stabili, jis mokėsi, todėl dėl vieno socialinės darbuotojos paminėto atvejo pateikta išvada nebūtų keičiama. Asmuo niekada nebus kitoks, globos namai užtikrina jo priežiūrą, jeigu reikia, ji taip pat yra iškviečiama. Jo priežiūra nutraukus med. priemones nesikeis. Teisiškai, jeigu jis nevartotų medikamentų, jie galėtų jį priversti, kadangi tai priverstinis gydymas. Jeigu nebūtų priverstinės priemonės, kilus poreikiui, spręstų klausimą per teismą dėl stacionaraus gydymo. Jis vaistų vartojimo fone užpuolė darbuotoją. Žiūrint fiziologiškai, medikamentai kartais asmeniui neveikia, kadangi jo smegenys nėra pilnai išsivysčiusios ir, matyt, 2024 m. spalio 4 d. jie nesuveikė. O jis pats visada vaistus vartoja, niekada neatsisako.

Socialinės globos centro atstovė, socialinė darbuotoja L. M., teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji M. K. teikia socialines paslaugas. Jis turi intelekto sutrikimą, psichikos sutrikimą, jo elgesys neprognozuojamas. Medikamentai paskirti keturis kartus per dieną, jam slaugytoja juos duoda. Jis medikamentus vartoja geranoriškai. Esant paūmėjimui, jam yra skirti leidžiami vaistai. Kai jis pasisako, kai sutinka, jam būna suleidžiami vaistai, nes priversti išgerti vaistų jie negali, kadangi jie yra tik socialinės globos centras, o ne gydymo įstaiga. Jie užtikrina vaistų vartojimą, kai reikia, įkalbinėja juos nors ir kelias valandas. O jeigu paūmėja ir atsisako, kviečiama greitoji medicinos pagalba ir asmenį išveža į gydymo įstaigą. Po grįžimo iš Rokiškio ligoninės nebuvo jokių incidentų, bet dabar buvo incidentas ir jis yra į stacionarą išvežtas. Jeigu grįžęs kažką vėl sužalos, vėl bus rašomi pareiškimai į policiją. Taikoma ar netaikoma ta priverčiamoji medicinos priemonė, tai nekeičia jo elgesio, jis yra linkęs į agresyvumą. Jam elgesio ir emocijų sutrikimas, jo impulsų kontrolė labai silpna, kažkokiam laikotarpiui tampa ramu, bet po to jam dirgikliai atsiranda be jokios priežasties. Asmuo nuo 2024 m. spalio 4 d. stacionare. Jeigu teismas nutrauks priverstinį gydymą, asmuo vis tiek gaus medicinines paslaugas, o apie psichinę būklę jie irgi gydytoją informuotų. Tai realiai nieko nekeistų, nes ir dabar pasireiškė agresijos priepuolis, tikriausiai ir toliau gerai nebus. Mano, kad M. K. yra socialiai pavojingas. Šiuo metu tvarkoma per savivaldybę jo gyvenimas socialinės globos namuose, kadangi jam yra reikalingos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Jam pagal išvadą reikalinga ir sutvarkoma. Jis gali atsisakyti gyventi globos namuose, nes jis veiksmus asmuo. Bet medikamentų per prievartą niekada negali jam duoti, fizinių intervencijų negali daryti. Jokių suvaržymų negali būti.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti, kadangi žmogus išlieka agresyvus. 2020 metais ir 2024 m. spalio 4 d. po išvados surašymo buvo agresyvumo atvejis, sausį jis grįžo iš stacionaro, dabar vėl paguldytas. Žmogus nepasikeis, bet medikai turi turėti teisę per prievartą naudoti vaistus. Asmeniui reikalingas atidesnis stebėjimas. Nemato pagrindo nutraukti priemonių taikymo.

Asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – M. K., gynėjas advokatas Ričardas Lilas siūlė teikimą atmesti. Paaiškino, kad problema šiai dienai nėra išspręsta. Nutraukimas medicininio pobūdžio priemonių taikymo nieko nekeičia. Per pusę metų nereikėjo intervencijos ar kviesti policijos, kad būtų vaistai suvartoti, bet kyla abejonės ar nutraukus priemonių taikymą, tos intervencijos nereikės, kadangi žmogus nėra adekvatus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje ir BK 98 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, nustatytus baudžiamajame įstatyme, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi du kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, yra asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo, teismo posėdyje dalyvavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, gydytojos psichiatrės K. S. bei socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, socialinės darbuotojos L. M. paaiškinimų nustatyta, kad M. K. diagnozė: Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1). Priverstinio ambulatorinio gydymo metu M. K. būklė buvo stabili, jis vartojo vaistus, vykdė nurodymus, jo elgesys tapo ramesnis, agresyvaus elgesio nestebėta, nusiskundimų dėl jo veiksmų nebuvo. Tačiau, iš atstovių paaiškinimų teismo posėdyje taip pat nustatyta, kad M. K. impulsų kontrolė yra sutrikusi, jis turi elgesio ir emocijų sutrikimą, kažkuriam laikotarpiui gali būti ramus, bet po to jam be jokios priežasties atsiranda dirgikliai, asmens elgesys yra neprognozuojamas.

M. K. nuo 2024 m. spalio 4 d. yra stacionare, kadangi užpuolė socialinės globos centro, kuriame šiuo metu jis yra prižiūrimas, darbuotoją. Socialinė darbuotoja L. M. teismo posėdyje nurodė, kad jos manymu M. K. yra socialiai pavojingas. Nors šiuo atveju priverčiamąją med. priemonę nutraukti siūloma todėl, kad asmens elgesys per pusę metų jam taikomo priverstinio gydymo buvo stabilus ir taip pat atsižvelgiant į tai, kad ar jam bus paskirta priverčiamoji med. priemonė, ar ne, jis vis tiek bus prižiūrimas, tačiau UAB (duomenys neskelbtini)“ atstovė, gydytoja psichiatrė K. S. pažymėjo, kad jeigu asmeniui yra taikoma priverčiamoji med. priemonė, galima taikyti priverstinį medikamentų vartojimą, kas nebūtų galima, jeigu asmeniui tokia priemonė nebūtų taikoma ir jis medikamentus vartoti atsisakytų. Ji, kaip gydytoja psichiatrė, be priverstinio gydymo taip pat negalėtų jo prižiūrėti, jei asmuo pats to nenorėtų. Pažymėtina, kad M. K. nustatytas ryškus intelekto deficitas, jis savo būklei nekritiškas, kas leidžia abejoti, ar nutraukus priverstinį gydymą, M. K. savanoriškai jį testų.

Todėl įvertinus tai, kad M. K. nėra kritiškas savo ligos atžvilgiu, jo elgesys yra neprognozuojamas, pasireiškia agresijos protrūkiai, taip pat įvertinus tai, kad jis vos prieš kelias savaites dėl socialinės globos namų darbuotojo užpuolimo buvo išvežtas gydyti į stacionarą, ypatingai vertinant tai jo šiuo atveju padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, dėl kurios jam skirta priverčiamoji med. priemonę, kontekste – vartotas fizinis smurtas prieš kitą socialinės globos namų auklėtinį, kurios metu kelis kartus asmeniui spirta iš kojos, smūgiuota akmeniu į veidą, taip asmenį sužalojant, darytina išvada, kad asmuo vis dar yra pavojingas, todėl priverstinis jo gydymas turi būti tęsiamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą atmesti.

Pratęsti M. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pateikti teismui išvadą dėl M. K. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.