Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. atstovui advokatui V. V., nedalyvaujant kaltinamajam A. N., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., gim. 1972-02-08, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Kauno r. sav., Garliavos sen., Jonučių II k., Stumbro g. 13, teistas Vokietijoje 2012-02-21 už neteisėtą pagalbą kitiems asmenims, susijusią su narkotinių arba psichotropinių medžiagų vartojimu arba neteisėtu kurstymu jas vartoti laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., uždraudžiant dirbti su nepilnamečiais asmenimis arba vykdyti su jais susijusią veiklą, su teise eiti pareigas valstybės tarnyboje arba būti paskirtam į tokias pareigas praradimu arba laikinu tokios teisės sustabdymu, įsiteisėjo 2013-06-05 (b l. l76-77),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. N. 2013 m. sausio 5 d., apie 21.23 val., internetiniame naujienų portale „delfi.lt” patalpino nukentėjusiojo A. S. straipsnio „Pamylėjau leitenantą, o po to politvadovą, vis aukštyn ir vis aukštyn - iki avinų valdovo“, publikuoto 2013 m. sausio 4 d. internetiniame portale “delfi.lt” adresu http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/asakalas-pamylejau-leitenanta-o-po-to-politvadova-vis-aukstyn-ir-vis-aukstyn-iki-avinu-valdovo.d?id=60357073&com =l, komentatoriaus „urodas jis“ komentarą turiniu „senas nuopi sa. grabe jis jau per puse, bet ant vaiku dar stovi“, tuo užgauliai pažemino bei įžeidė nukentėjusįjį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Pareikštas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 6000 litų (1737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Byla nagrinėjama LR BPK 246 str. tvarka.

Kaltinamasis A. N. teisiamajame posėdyje nedalyvauja, apie teisiamąjį posėdį jam buvo žinoma, gautas kaltinamojo pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog darbo reikalais yra išvykęs į Vokietiją, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 44-45). Kaltinamasis su pateiktais kaltinimais kategoriškai nesutinka, prašo jo komentarus traktuoti kaip komentarus straipsnio komentatoriui (b. l. 39).

Nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas V. V. parodė, kad kaltinamasis paaiškinimo, jog minėtą komentarą rašė jis, tačiau jį parašė reaguodamas į prieš tai parašytus komentarus. Nors kaltinamasis nurodė neva komentaras adresuotas kitiems komentatoriams, tačiau tai yra anonimiški komentarai. Kaltinamojo komentare išsakyti žodžiai yra orientuoti į nukentėjusįjį. Komentaras parašytas būtent dėl nukentėjusiojo straipsnio, tai negali būti susiję su jokiu kitu straipsniu ir kitu komentatoriumi. Teiginiai „bet ant vaikų dar stovi“ – tai kaip pedofilijos įtvirtinimas, „senas nuopi sa“ – akivaizdžiai užgaulūs ir įžeidžiantys. Tokie išsireiškimai pažeidė nukentėjusiojo A. S. reputaciją, gerą vardą, sumenkino jį visuomenės akyse. Prašo priteisti 1737,72 Eur neturtinės žalos ir proceso išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal A. S. pareiškimą, išaiškinant nukentėjusiajam galimybę dėl šmeižimo ir įžeidimo kreiptis su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 23-27).

Liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad A. N. pripažino parašęs komentarą. Apgailestauja dėl to, įžeisti nenorėjo ir to nesiekė (b. l. 78-79).

2013-04-02 Delfi, UAB raštu Nr. 57 nustatyta, kad komentare „urodas jis“ yra tokio turinio žodžiai“ senas nuopi sa. grabe jis jau per pusę, bet ant vaiku dar stovi“ (b. l. 90).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. N. internetiniame portale patalpinęs komentarą turiniu „senas nuopi sa .grabe jis jau per puse, bet ant vaikų dar stovi“, užgauliai pažemino bei įžeidė nukentėjusįjį A. S. ir A. N. veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Pagal LR BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas, viešai apkaltindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Tiek Konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų -apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma - baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų - asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, bet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad šmeižimas ir įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai, todėl teismai privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą ar yra įžeidžiančio pobūdžio, bet ir kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitikti tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją, t.y. ar asmens veiksmų tikslas buvo apšmeižti ar įžeisti kitą asmenį. Tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, duomenų, kad būtų baustas administracine tarka, byloje nėra, jo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, jam skirtina bausmė – bauda.

Pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys dėl 1737,72 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (LR CK 6.250 str.).

Žala priteistina atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis yra žinomas viešas asmuo, politikas ir po tokių kaltinamojo teiginių patyrė pažeminimą, sukrėtimą, buvo sumenkinta jo reputacija tiek kaip asmens, tiek kaip politiko.

Iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos – 832,29 Eur už advokato pagalbą (b. l. 28-29, 54-59). (LR BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303str., 304 str., 305, 308, 309 str., 115 str.

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d. ir nuteisti jį 5 MGL, t. y. 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 3 ct) dydžio bauda.

Įpareigoti baudą sumokėti per du mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Priteisti iš A. N. 1737,72 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 72 ct) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. neturtinei žalai atlyginti .

Priteisti iš A. N. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. - 832,29 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du litus 29 ct) už suteiktą advokato pagalbą.

Kardomosios priemonės A. N. neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.