Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. bei gynėjo advokato Stasio Lileikio skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties atmesti nuteistojo A. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2006-10-23 nuo 11.00 val. iki 11.30 val., (duomenys neskelbtini) VPK ENTS tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyrėjui T. J. apklausiant jį liudytoju ir surašant liudytojo apklausos protokolą apie aplinkybes, kurias jis nurodė 2006-09-27 savo pareiškime (duomenys neskelbtini) VPK, būdamas supažindintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 81 ir 83 straipsniuose numatytomis liudytojo teisėmis bei pareigomis, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas apie pateikiamų duomenų neteisingumą, davė melagingus parodymus, tai yra, siekdamas išvengti įsipareigojimų pagal 1995-02-14 „D. P. S.”, kuri buvo sudaryta tarp ŽB „B”, atstovaujamos AB „S. B.” direktoriaus pavaduotojo J. B. ir UAB „B. Ž.”, atstovaujamos A. Ž., ir kuria remiantis 2002-02-05 Klaipėdos apygardos teisme buvo patvirtinta taikos sutartis, teigė, jog 1995-02-14 „D. P. S.” niekada nebuvo pasirašęs, o jo parašas yra suklastotas.

2011-02-17 nuteistasis A. Ž. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Savo prašyme tvirtino, jog nuteistas nepagrįstai, nes 1995-02-14 dalyvavimo projekte sutarties tarp ŽB „B” ir UAB „B. Ž.” jis nepasirašė. Nurodė, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigiančios jo kaltę, kurios teismui nagrinėjant bylą nebuvo žinomos. A. Ž. pateikė privataus specialisto N. K. 2010-02-14 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. Ž. vardu parašytas parašas, kurio atvaizdas yra antrajame tyrimui pateikto dokumento „D. P. S. (duomenys neskelbtini), 1995 m. vasario 14 d.” puslapyje yra parašytas ne paties A. Ž., o kito asmens, prieš tai pasitreniravus”.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. kovo 18 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo A. Ž. prašymą. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad A. Ž. pateikta N. K. 2010-02-14 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka BPK 88 str., 90 str. reikalavimų, nes iš pateikto dokumento rusų kalba ir pridėto prie jo vertimo neaišku, kokia tai išvada - originalo kalba nurodyta, kad tai specialisto išvada, o vertime į lietuvių kalbą nurodyta, kad tai ekspertizės aktas. Be to, išvadoje nenurodytas specialisto išsilavinimas, specialybė ir kvalifikacija, naudoti tyrimo metodai bei techninės priemonės ir kt. Be to, A. Ž. parašą, esantį 1995-02- 14 sutartyje jau ištyrė ir BPK 90 str. reikalavimus atitinkančią specialisto išvadą dėl parašo autentiškumo baudžiamojoje byloje pateikė kvalifikuotas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas A. M., turintis galiojančią teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Šią specialisto išvadą teismas įvertino ir pripažino tinkamu įrodymu byloje. Duomenų, suteikiančių pagrindą suabejoti šia specialisto išvada, pats pareiškėjas taip pat nenurodė. A. Ž. pateiktas dokumentas negali nei patvirtinti, nei paneigti baudžiamojoje byloje esančios kvalifikuoto eksperto išvados ir teismų išvadų dėl A. Ž. kaltės.

Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, nagrinėjant baudžiamąją bylą NR. (duomenys neskelbtini), teismui nebuvo žinomos ir yra naujai paaiškėjusios, bei paneigia jo kaltę. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės ir apkaltinamąjį nuosprendį darančios neįmanomu.

Byloje yra ir kitų įrodymų, kuriuos vertinant visumoje su N. K. išvada, patvirtina esant naujai paaiškėjusią A. Ž. nekaltumo aplinkybę. Iš teismui pateikto VĮ R. C. išrašo matyti, kad UAB „B. Ž.“ steigimo sutartis buvo pasirašyta 1995 m. kovo 11 d., o pati bendrovė įregistruota 1995 m. kovo 21 d. A. Ž. objektyviai negalėjo pasirašyti 1995 m. vasario 14 d. sutarties kaip UAB „B. Ž.“ direktorius, nes ši bendrovė dar nebuvo įregistruota. Be to, iš 2007-04-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog yra didelė tikimybė, kad 1995-02-14 sutartyje UAB „B. Ž.“ antspaudas nėra tikras. Taip pat skunde nurodoma, kad ekspertizės aktu, buvo nustatyta, jog sutarties data (1995-02-14) buvo atspausdinta AB „S. B.“ priklausančia rašomąja mašinėle, o iš to darytina išvada, kad tai padarė šios bendrovės darbuotojai. Tokiu būdu, išdėstytų argumentų pagrindu gynėjas daro išvadą, jog pateikta specialisto N. K. išvada turi būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, duodanti pagrindą Generaliniam prokurorui BPK 446 straipsnio 3 dalies pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Gynėjas mano, kad nutarties pagrįstumas yra vertintinas ir kitu aspektu, t. y. tuo, kad teismas užuot vertinęs A. Ž. pateiktą įrodymą BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 446 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu – nustatinėjęs ar šis įrodymas priskirtinas prie naujai paaiškėjusių aplinkybių ir yra pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, iš naujo vertino nuteistojo kaltės įrodymus, kurie jau buvo įvertinti visų instancijų teismų. Nuteistojo manymu, ši teisės normų aiškinimo ir taikymo klaida iš esmės nulėmė nepagrįstos teismo nutarties priėmimą.

Gynėjo teigimu, nagrinėdamas A. Ž. skundą teismas neteisingai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuojamą teisę į teisingą teismą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Ž. bei jo gynėjas prašė jų skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo bei jo gynėjo skundai atmetami.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis dėl nuteistojo A. Ž. skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. kovo 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma apie kitokias aplinkybes, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla yra nutraukta, yra kaltas.

Nuteistasis A. Ž. savo skunde teigia, kad eksperto N. K. pateikta išvada, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, paneigianti jam pateiktus kaltinamus. Šis nuteistojo teiginys yra nepagrįstas, nes jam pateikta išvada yra surašyta asmens, neturinčio reikiamos kvalifikacijos tokias ekspertizes atlikti.

Gynėjo teiginys, kad N. K. pateikta išvada visiškai atitinka naujai paaiškėjusiai aplinkybei patvirtinti keliamus reikalavimus, nes šis specialistas rašysenos ir kitas ekspertizes atlieka Europos Sąjungos valstybėje narėje – Estijoje ir savo veiklą yra įregistravęs atitinkamoje valstybinėje institucijoje, yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad N. K. yra pakankamai kvalifikuotas, kad galėtų atlikti tokio pobūdžio ekspertizes. Iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau (1987 m. spalio 27 d.), jam buvo išduotas SSSR Vidaus reikalų ministerijos kvalifikacinės komisijos leidimas atlikti dokumentų, portreto, ir rašysenos ekspertizes. Paminėtas leidimas išduotas prieš 23 metus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis asmuo šiuo metu turi kompetetingų Estijos Respublikos institucijų išduotą jo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, suteikiantį teisę atlikinėti tokio pobūdžio ekspertizes. Savo išvadoje jis nurodo žinomai neteisingą ekspertinio darbo stažą (25 metus). Pagal ekspertizės atlikimo datą (2010 m. vasario 14 d.), nuo negaliojančio leidimo atlikinėti ekspertizes išdavimo yra praėję 22 metai 3 mėnesiai ir 18 dienų. Taigi jau šio dokumento įžanginėje dalyje jis pateikė klaidingą informaciją.

Asmuo, pateikęs paminėtą dokumentą, įvardijamą specialisto išvada taip pat nėra nuoseklus, nurodydamas savo statusą. Vienu atveju šioje išvadoje (originalo kalba), jis save laiko specialistu, kitu – ekspertu.

Pažymėtina ir tai, kad į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtraukti ekspertai parašo autentiškumo iš dokumentų kopijų visai netiria.

Gynėjas skunde ir nurodo, kad N. K. pagal BPK 84 straipsnio 3 dalį ir gali būti ekspertizės subjektu. Tačiau BPK 84 straipsnio 3 dalis numato, kad prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį. N. K. ekspertu nebuvo paskirtas. Jis sudarė privačią sutartį su A. Ž.. Ši sutartis neatitinka BPK 84 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Aukštesniojo teismo nuomone N. K. surašytas dokumentas, negali būti pripažintas nei ekspertizės aktu, nei specialisto išvada. Todėl šis dokumentas neturi juridinės galios ir BPK 444 straipsnio prasme negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, paneigiančia A. Ž. kaltę.

Gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad iš VĮ R. C. išrašo matyti, jog UAB „B. Ž.“ steigimo sutartis buvo pasirašyta 1995-03-11, o pati bendrovė įregistruota 1995-03-21, todėl A. Ž. negalėjo pasirašyti 1995-02-14 sutarties kaip UAB „B. Ž.“ direktorius, nes ši bendrovė dar nebuvo sukurta. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi padarė pagrįstą išvadą, kad A. Ž., pasirašydamas 2002-02-05 taikos sutartį, žinojo ir suprato, jog kalba eina ne apie 1995-03-12, o apie 1995-02-14 „D. P. S.“, ir sąmoningai tokią taikos sutartį pasirašė.

A. Ž. parašą, esantį 1995 m. vasario 14 d. sutartyje ištyrė ir BPK 90 straipsnio reikalavimus atitinkančią specialisto išvadą dėl parašo autentiškumo baudžiamojoje byloje pateikė kvalifikuotas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas A. M., turintis galiojančią teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Šią specialisto išvadą teismas įvertino ir pripažino tinkamu įrodymu byloje. Duomenų, suteikiančių pagrindą suabejoti šia specialisto išvada, pareiškėjas nenurodė, o A. Ž. pateiktas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) negali nei patvirtinti nei paneigti baudžiamojoje byloje esančios kvalifikuoto eksperto išvados ir teismo išvadų dėl A. Ž. kaltės, kurios padarytos teismui atsižvelgus į visus bylos įrodymus ir tinkamai įvertinus jų visumą.

Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, žemesnės instancijos teismas aptarė tik tuos įrodymus, kurie paminėti skunde ir juos vertino tik BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo aspektu. Šiuo požiūriu 1995 m. vasario 14 d. sutartį vertina ir pats nuteistojo gynėjas.

Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo manymu, kad N. K. pateiktas dokumentas, nepaneigia teismo surinktų įrodymų dėl A. Ž. kaltės.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei neesant aplinkybių atnaujinti procesui, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. Ž. bei jo gynėjo S. Lileikio skundus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.