Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-05 · Administracinė byla Nr. I-4355-168/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-05Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
I-4355-168/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03687-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4355-168/2014Proceso Nr. 3-61-3-03687-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. K. 2013-09-18 kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-08-23 sprendimą Nr. (6.5)1-5682 ir išnagrinėti ginčą iš esmės: panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyriaus 2013-07-30 sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti V. K. neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį (17 840,86 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad teisę į valstybinio socialinio draudimo pensiją (toliau – ir senatvės pensija) įgijo 2008-02-28. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi, jai senatvės pensija buvo sumažinta du kartus, t. y. kaip ir visiems senatvės pensininkams bei kaip asmeniui, turinčiam draudžiamųjų pajamų. Pareiškėja sumažintą pensiją gavo iki 2011-12-31. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu, kuriuo pensijų sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Pažymi, kad ir po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, pareiškėjai priklausanti senatvės pensijos dalis nebuvo išmokėta, jokių teisės aktų, reglamentuojančių neišmokėtų pensijų grąžinimo tvarką, nepriimta, todėl ji 2013-07-14 kreipėsi į VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyrių, kuris jos prašymo netenkino, o tuomet, pareiškėja kreipėsi į VSDFV, kuri atsisakė nagrinėti jos prašymą, praleidus terminą kreiptis dėl senatvės pensijos išmokėjimo. Pareiškėja nesutinka su VSDFV sprendime išdėstyta pozicija, kad ji kreipėsi į VSDFV praleidusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas, redakcija galiojusi iki 2012-12-31) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir teigė, kad jokio sprendimo dėl senatvės pensijos perskaičiavimo ji nėra gavusi, niekas jos neinformavo. Pareiškėjos nuomone, negalima teigti, jog ji žinojo apie sprendimą, jo datą, numerį, priėmusią instituciją, sprendimo turinį bei nuo fakto, kad buvo priimtas kažkoks sprendimas, su kuriuo ji nebuvo susipažinusi, skaičiuoti Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą kreiptis dėl pensijos išmokėjimo. Be to, nurodė, kad neteisingai VSDFV skaičiuoja trejų metų terminą nuo mėnesio, kurį pirmą kartą buvo išmokėta sumažinta senatvės pensija ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Pažymi, kad 2010 m. sausio mėnesį, kai jai buvo išmokėta mažesnės pensija, ji nesuvokė, kad yra pažeistos jos teisės. Be to, apie savo teisės pažeidimą sužinojo po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir būtent nuo šio termino turi būti skaičiuojamas trejų metų terminas. Pareiškėja kiekvieną mėnesį sužinodavo apie jai mokamą sumažintą senatvės pensiją, todėl vertinant, jog ji praleido terminą, už 2010 m. sausio–liepos mėnesius ji galimai prarado teisę prisiteisti neišmokėtą pensijos dalį. Teigia, kad VSDFV turi ginčą išnagrinėti iš esmės, todėl jos sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Alytaus atsiliepime (b. l. 74–79) prašė V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jei jos reikalavimas priteisti neišmokėtą pensijos dalį būtų patenkintas, prašė priteistą sumą išmokėti dalimis.

Atsiliepime nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Druskininkų skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas – perskaičiuotas pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. Pažymėjo, kad pareiškėja į VSDFV kreipėsi 2013-08-20, t. y. praleidusi Pensijų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2012-12-31) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovo nuomone, jo veiksmai dėl pensijos perskaičiavimo V. K. atžvilgiu yra galutiniai ir įvykdyti visiškai. Be to, atkreipė dėmesį, kad VSDFV Alytaus skyriaus 2013-07-30 raštas Nr. (4.8)R1-16813 nelaikytinas sprendimu. Jame pareiškėjai buvo paaiškintas senatvės perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 metais teisinis pagrindas bei pateikti duomenys apie perskaičiuotos senatvės pensijos dydį. Sutiko, kad pareiškėja nurodė teisingą neišmokėtos pensijos dydį (17 840,86 Lt). Nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytu termino skaičiavimu ir nurodė, kad jai senatvės pensija buvo mokama atsižvelgiant į jos praėjusio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį nuo 2010 m. sausio mėnesio, o ne perskaičiuojama, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad sprendimai buvo priimti kiekvieną mėnesį. Pažymi, kad Lietuvos teisėje galioja teisėtumo prezumpcija. Konstatavo, kad teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas minėto įstatymo galiojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-13, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo. Pareiškėjai nuo 2012-01-01 senatvės pensija apskaičiuojama netaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėja į VSDFV kreipėsi praleidusi 3 metų terminą, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą, todėl VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą. Konstatavo, kad pareiškėja terminą skundui dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų paduoti praleido išimtinai nuo jos valios priklausiusių aplinkybių.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 58–61).

VSDFV nurodė, kad pareiškėjai pirmoji sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Taigi, ji apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, todėl kreipdamasi į VSDFV 2013-08-12 prašymu, ji praleido Pensijų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2012-12-31) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. VSDFV 2013-08-23 sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-08-12 prašymą ir nurodė, kad iki 2013-09-09 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja, nepateikdama jokių įrodymų, 2013-09-08 kreipėsi į VSDFV, kuri 2013-09-18 sprendimu Nr. (6.5)I-6162 nusprendė neatnaujinti termino ir nenagrinėti jos 2013-08-12 prašymo. Nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytu termino skaičiavimu ir paaiškino, kad VSDFV Alytaus skyriaus veiksmai nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo nesikeitė, t. y. senatvės pensija, atsižvelgiant į pareiškėjos praėjusio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, jai buvo mokama nuo 2010 m. sausio mėnesio, o ne perskaičiuojama ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimai buvo priimami kiekvieną mėnesį. Pažymi, kad ginčo inicijavimas negali būti siejamas nei su Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo data, nei su kreipimusi į VSDFV teritorinį skyrių. Terminas skundui paduoti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo. Kadangi pareiškėja, 2013-08-12 kreipdamasi į VSDFV, praleido iki 2012-12-31 galiojusis redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šį terminą praleido dėl ne nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, VSDFV 2013-08-23 sprendimu Nr. (6.5)I-5682 ir 2013-09-18 sprendimu Nr. (6.5)I-6162 pagrįstai atsisakė nagrinėti jos 2013-08-12 prašymą. VSDFV konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Alytaus skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei neišmokėtos senatvės pensijos dalies, neišmokėtos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K. ir pareiškėja, įvertinę tai, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis prieštaraujančiomis Konstitucijai bei atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, 2013-07-14 kreipėsi į VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyrių su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos sumas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 80–81).

VSDFV Alytaus skyrius 2013-07-30 rašte Nr. (4.8)R1-16813, atsakydamas į pareiškėjo 2013-07-14 prašymą, informavo, kokie teisės aktai reglamentuoja senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą. Nurodė, kad pareiškėjai paskirtos pensijos dydis 2010–2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 mokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikino įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Be to, paaiškino, kad remiantis Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, pensininkams raštu prašant, privalu pateikti duomenis, esančius jų pensijų bylose, pensijų mokėjimo žiniaraščiuose ar kituose dokumentuose, taigi ir išduoti pažymas apie jiems paskirtų ir išmokėtų pensijų dydžius. Atlikti hipotetinius skaičiavimus, kokia pensijos suma būtų asmeniui išmokėta, jei nebūtų priimtas ir įsigaliojęs Laikinasis įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius teisės aktų neįpareigotas, tokie skaičiavimai daromi tik tais atvejais kai to reikalauja teismas. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą apskaičiuoti ir išmokėti 2010–2011 metais negautos pensijos dalies sumą neturi teisinio pagrindo. Pateikė informaciją apie pareiškėjai apskaičiuotas, perskaičiuotas ir išmokėtas sumas, taikant Laikinąjį įstatymą (b. l. 82–83).

V. K., nesutikdama su šiuo sprendimu, 2013-08-12 prašymu (gautas 2013-08-20) kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti Alytaus skyriaus 2013-07-30 sprendimą Nr.(4.8) R1-16813, kuriuo buvo atsisakyta apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą pensijos dalį bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jai 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 62–63).

VSDFV 2013-08-23 raštu Nr. (6.5)I-5682, atsakydama į pareiškėjos 2013-08-20 gautą prašymą, įvertinusi tai, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, jog, kreipdamasi į VSDFV su 2013-08-12 prašymu išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. VSDFV, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (Žin., 2008, Nr. 37-1359; 2011 Nr. 79-3888; toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-08-12 prašymą ir nurodė, kad jei iki 2013-09-09 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. VSDFV Alytaus skyrius 2013-07-30 rašte Nr. (4.8)R1-16813 nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjai mokėjo pensiją 2010–2011 metais, pateikė duomenis apie jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir išmokėtos pensijos dalies dydžius. Nurodė, kad šiuo informacinio pobūdžio raštu pareiškėjai pateikta išsami, teisinga informacija, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo (b. l. 64–65).

Pareiškėja 2013-09-08 prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir išnagrinėti jį iš esmės bei priimti atitinkamą sprendimą (b. l. 66–67).

VSDFV 2013-09-18 sprendime Nr. (69.5)I-6162, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-09-08 prašymą, nusprendė, kad jos argumentai, jog apie savo teisės pažeidimą V. K. sužinojo Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimą, kuriuo jos atžvilgiu taikytos Laikinojo įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, ir kad 3 metų terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, nesudaro pagrindo teigti, kad terminą ji praleido nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Be to, rašte nurodyti argumentai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (administracinės bylos Nr.A765-174/2012, Nr.A602 -167/2013, Nr. A 552- 432/2013, Nr.A552-519/2013). VSDFV, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, neatnaujino termino ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2013-08-12 prašymo (b. l. 68).

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Pareiškėja su prašymu išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką 2013-07-14 kreipėsi į VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyrių, t. y. skundą padavė ne įgaliotam ginčą nagrinėti subjektui – VSDFV, o teritoriniam skyriui, su kurio veiksmais nesutinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas, inter alia, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 32 punkte. Atsižvelgdama į minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad VSDFV teritorinis skyrius, gavęs pareiškėjos 2013-02-22 prašymą, vadovaudamasis, inter alia, gero administravimo principu, iš jo kylančiais reikalavimais veikti atidžiai ir rūpestingai, įstatymuose esant aiškiai nustatytam teisiniam reguliavimui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetencijos, turėjo imtis veiksmų ir nurodytą prašymo dalį – dėl pensijų dalies išmokėjimo – perduoti ginčus dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų nagrinėti įgaliotai institucijai, t. y. VSDFV. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ne tik dėl informacijos pateikimo, tačiau ir dėl savo paties veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 2 punktą, vienas iš ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų yra tai, kad jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Šiuo atveju pareiškėja V. K. su prašymu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyrių, kuris išnagrinėjęs jos 2013-07-14 prašymą, 2013-07-30 raštu Nr. (4.8)R1-16813 atsakė ne tik dėl informacijos suteikimo, bet ir dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo taikymo. VSDFV Alytaus skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymo pobūdį, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, jį pagal kompetenciją turėjo persiųsti nagrinėti VSDFV. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad VSDFV Alytaus skyrius, priimdamas 2013-07-30 sprendimą, kuriuo atsisakė išmokėti pareiškėjai pensijos dalį, neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl sprendimas naikintinas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Be to, pareiškėja prašo panaikinti ir VSDFV 2013-08-23 sprendimą Nr. (6.5)I-5682, kuriuo VSDFV nusprendė, kad pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, ir, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti jos prašymą. Taip pat nurodė, kad VSDFV Alytaus skyrius 2013-07-30 rašte Nr. (4.8)R1-16813 nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjai mokėjo pensiją 2010–2011 metais, pateikė duomenis apie jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir išmokėtos pensijos dalies dydžius. Nurodė, kad šiuo informacinio pobūdžio raštu pareiškėjai pateikta išsami, teisinga informacija, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo (b. l. 64–65).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas šį sprendimą, 2014-01-15 nutartyje administracinėje byloje AS525-143/2014, padarė išvadą, kad VSDFV pareiškėjos skundas dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013-07-30 sprendimo buvo išnagrinėtas iš esmės ir priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra (b. l. 50–56). Atsižvelgtina, kad nors VSDFV 2013-09-18 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-6162, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-08-12 prašymą, tačiau tai negali pakeisti ginčo vertinimo esmės, t. y. tai, kad pareiškėjos 2013-08-12 prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės.

Nagrinėjamai bylai aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prašymu išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį išreiškiamas nesutikimas su atitinkamais VSDFV teritorinio skyriaus veiksmais, t. y. siekiama inicijuoti ginčą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų). Kadangi tiek Pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką, skundai dėl pensijų dalies išmokėjimo turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o ne VSDFV teritoriniam skyriui. Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė ir tai, kad tokį prašymą gavęs VSDFV teritorinis skyrius, vadovaudamasis, inter alia, gero administravimo principu, iš jo kylančiais reikalavimais veikti atidžiai ir rūpestingai, įstatymuose esant aiškiai nustatytam teisiniam reguliavimui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetencijos, turėjo imtis veiksmų ir prašymo dalį dėl pensijų dalies išmokėjimo perduoti ginčus dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų nagrinėti įgaliotai institucijai, t. y. VSDFV.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja su prašymu išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį kreipėsi ne į VSDFV, o į VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyrių ne tik dėl informacijos pateikimo, tačiau ir dėl jo paties veiksmų. Minėtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama iš esmės analogišką situaciją, konstatavo, kad pareiškėjos prašymas, kuriuo ji kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių, laikytinas kreipimusi į VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme. Ši nuostata taikytina ir šioje byloje.

Pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Pareiškėja į VSDFV teritorinį skyrių kreipėsi 2013-07-14, o pirmąją sumažintą senatvės pensiją už 2010 m. sausio mėnesį gavo 2010 m. sausio mėnesį, tai patvirtino skunde, Taigi, trejų metų terminas, per kurį pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo pažeistas teises, turėjo kreiptis su skundu į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, pradedamas skaičiuoti nuo 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėjos 2013-07-14 prašymas laikytinas kreipimusi į VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme. Kadangi, įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartį, bei tai, kad VSDFV ginčijamame sprendime nors ir konstatavo, jog pareiškėja padavė skundą praleidusi terminą, tačiau išreiškė ir savo poziciją dėl pareiškėjos keliamo ginčo, darytina išvada, kad VSDFV išnagrinėjo pareiškėjos prašymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad tokiu atveju kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės teisme nėra. Kitoks nagrinėjamoje situacijoje nustatytų aplinkybių vertinimas, t. y. kad, nepaisant aiškiai išreikštos ginčus ikiteismine tvarka įgaliotos nagrinėti institucijos teisinės pozicijos ginčijamu klausimu (dėl ginčo esmės), asmuo vis tiek būtų įpareigotas iš naujo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka – nebūtų suderinamas su iš Konstitucijos kylančiais teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo imperatyvais, nuo kurių neatsiejami taip pat ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai keliami veiksmingumo bei operatyvumo reikalavimai.

Įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas VSDFV sprendimas naikinamas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes VSDFV netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-01-15 nutartyje administracinėje byloje, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-28 nutarties panaikinimo, nurodė, kad spręstinas klausimas dėl bylos perdavimo Kauno apygardos administraciniam teismui. Įvertinus šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pagal pareiškėjos atskiruosius skundus priimtą 2013-11-30 nutartį (b. l. 23–26) ir 2014-01-15 nutartį (b. l. 50–56), tą aplinkybę, kad bylinėjimosi procesas užsitęsė, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą bei asmens pasitikėjimą teise ir tai, kad teismas privalo pareiškėjos pažeistas teises ginti realiai ir veiksmingai, pareiškėjos ginčą nagrinėja iš esmės. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje vienu iš atsakovų yra VSDFV, t. y. toks ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 – 17 840,86 Lt.

Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija Nr. XI-537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 8 straipsnis nuo 2012-07-13 neteko galios (2012-06-30 įstatymas Nr. XI-2195 Žin., 2012, Nr. 82-4274).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą (paskelbtas 2012-09-21), kuriame, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) bei asmenų lygiateisiškumo principu, darytina išvada, kad pareiškėjai išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti išmokėti neišmokėtą pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, taikymo. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 nurodė, kad nėra teisinių argumentų teigti, kad asmuo turi susilaikyti nuo kreipimosi į teismą, kol nebus įtvirtintas atitinkamas teisinis reglamentavimas, todėl VSDFV ir teritorinio skyriaus teiginiai, kad dėl nenustatyto kompensavimo mechanizmo nebuvo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja prašo priteisti 17 840,86 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Kaip matyti iš VSDFV Alytaus skyriaus pateiktų duomenų (b. l. 83), pareiškėjos prašoma išmokėti senatvės pensijos dalis susidarė 2010 m. sausio–2011 m. gruodžio mėnesiais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Jai šiuo laikotarpiu neišmokėta 17840,46 Lt ((1023,83x10+1095,67x12+1132,79x2)-(307,15x10+328,70x5+376,25+396,63+328,7x5+339,84

x2)) dydžio senatvės pensijos dalis, kurios dydžio šalys neginčijo.

Be to, VSDFV Alytaus skyrius prašo priteisus neišmokėtą pensijos dalį šią sumą išmokėti dalimis.

ABTĮ 85-1 straipsnis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.

Pažymėtina, kad teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Be to, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pateiktus išaiškinimus. Kadangi šios teismo sprendimo dalies įvykdymas reikalauja papildomų lėšų, taip pat įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, sprendimo vykdymas atidėtinas. Atsižvelgus į tai, kad teisminis procesas tęsiasi ilgą laiką, pareiškėja dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pensijos dalies negavo ilgą laiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendimo įvykdymas atidėtinas iki 2015-07-01.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos V. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2013-07-30 sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-08-23 sprendimą Nr. (6.5)I-5682.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių išmokėti V. K. 17 840,86 Lt (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt litų 86 ct) negautą senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 įskaitytinai, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. Šios sprendimo dalies įvykdymą atidėti iki 2015 m. liepos 1 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėErnestas SpruogisNijolė Sušinskienė