- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- eI-1233-342/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00084-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- SĮ „Kretingos komunalininkas“
- Atsakovas
- D.L.
- Kategorijos
- 1.2.5Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
- 1.8.2Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
- 1.38pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
2016 m. kovo 17 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovui D.L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas SĮ „Kretingos komunalininkas“ kreipėsi prašymu į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 146,13 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2015-12-31. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriais nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Kretingos rajone buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, vienam asmeniui metams 21,14 Eur. Vietinės rinkliavos dydis atitinkamais sprendimais pakeistas nuo 2010-11-01 ir nustatytas 19,98 Eur metinis vietinės rinkliavos mokestis, nuo 2012-01-01 – 19,11 Eur, nuo 2013-05-01 – 20,56 Eur, o nuo 2015-01-01 – 29 Eur. Pažymi, jog atsakovui vietinės rinkliavos mokesti apskaičiuotas kaip gyventojui, deklaravusiam gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, jog atsakovas buvo informuotas apie tai, kad vietinė rinkliava bus skaičiuojama tol, kol nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys nebus pakeisti. Taip pat atsakovas buvo informuotas apie galimybę kreiptis į pareiškėją su prašymu perskaičiuoti vietinę rinkliavą už praėjusį laikotarpį išimties tvarka, tačiau pareiškėjas į vietinės rinkliavos administratorių dėl paminėtų klausimų nesikreipė. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 2) nesutinka su pareiškėjo prašymo reikalavimais. Nurodo, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2002-10-28 priklausė UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2014-07-30 – G.N. ir A.U. Pažymi, jog jis nuo 2008 metų gyvena (duomenys neskelbtini)ir už komunalinių atliekų surinkimą moka UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui. Nesutinka su prašymo reikalavimu, nes jam nebuvo suteiktos paslaugos, taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas ne kartą buvo informuotas apie tai, jog jis nurodytu adresu negyvena. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.
Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui ir atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovo argumentas, kad pareiškėjas reikalauja iš atsakovo susimokėti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, laikytinas nepagrįstu.
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (Nuostatų pakeitimai 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T2-372; 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-458; 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-122; 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-6; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-378) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje https://www.kretinga.lt). Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-163 „Dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo ir vietinės rinkliavos administravimo“ vietinę rinkliavą buvo pavesta administruoti SĮ „Kretingos komunalininkas“. Nuostatų 3.7 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 5 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-372 bei 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-378 redakcijose.
Nuostatų 17 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių Nuostatų priede. Nuostatų 18 punktas nustato, jog gyventojui, deklaravusiam gyvenamąją vietą Kretingos rajone einamasis mokestiniais metais iki einamojo mėnesio 15 dienos, vietinė rinkliava skaičiuojama nuo einamojo mėnesio pradžios <..>. Gyventojui, išvykusiam iš Kretingos rajono per mokestinius metus ir gavusiam iš Gyventojų registro tarnybos patvirtinimą apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą, vietinė rinkliava perskaičiuojama nuo išvykimo mėnesio 1 dienos. Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo kitą deklaruotą gyvenamąją vietą byloje nėra.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklausė iki 2004-05-11, vėliau jis priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu priklauso A.U. bei G.N. Nors atsakovas argumentuoja, kad minėti asmenys yra turto savininkai ir jiems kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą, tačiau pagal teisinį reglamentavimą matyti, kad vietinė rinkliava skaičiuojama Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems ir/ar deklaravusiems gyvenamąją vietą gyventojams. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas nustato išimtis, kada vietinė rinkliava gali būti neskaičiuojama (perskaičiuojama), t.y. gyventojui, išvykusiam iš Kretingos rajono per mokestinius metus ir gavusiam iš Gyventojų registro tarnybos arba seniūnijos, kurioje faktiškai gyveno iki išvykimo, patvirtinimą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, vietinė rinkliava perskaičiuojama – teikiamas prašymas dėl lengvatų teikimo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai nuolatinei komisijai. Pagal Nuostatų 26.2 punktą vietinė rinkliava netaikoma asmenims, išvykusiems į užsienį arba į kitą savivaldybę mokytis, stažuotis, dirbti, į komandiruotę ar kitais tikslais ne trumpiau kaip 30 kalendorinių dienų ir gyvenantiems ne Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje. Asmenys prašymus ir dokumentus dėl vietinės rinkliavos netaikymo pateikia seniūnijai, kurioje gyvena arba kurioje deklaruota gyvenamoji vieta (Nuostatų 27 punktas). Vietinė rinkliava netaikoma pagal seniūnijų seniūnų pateiktą faktinę padėtį patvirtinančią pažymą (Nuostatų 29 punktas). Pagal Nuostatų 37 punktą, išimtiniais atvejais sprendimą netaikyti rinkliavos Nuostatų 26.1 – 26.7 punktuose nurodytiems asmenims, pavėlavusiems einamaisiais metais iki gruodžio 15 d. pateikti prašymus, Komisijai pritarus, gali priimti tik savivaldybės Taryba. Nuostatų 48 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d., vėlesnėse Nuostatų redakcijose – 73 punktas) nurodyta, kad asmenys, nepateikę duomenų ar pateikę neteisingus duomenis vietinei rinkliavai apskaičiuoti, ir asmenys laiku nesumokantys vietinės rinkliavos, pažeidžia šiuos Nuostatus bei kitus atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir už tai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-233 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (pakeistu Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T2-373) patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų teikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato lengvatų gavėjus bei lengvatų teikimo sąlygas (Aprašo 1 punktas). Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d.) 2.2 punkte nustatyta, jog lengvata – vietinės rinkliavos mokėtojų atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo arba apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumažinimas. Aprašo 2.3 punkte nurodyta, jog lengvatos gavėjas – vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam pagal šį Aprašą teikiama lengvata. Pagal Aprašo 4 punktą, Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos mokėtojui lengvata gali būti suteikiama, nustatytam laikotarpiui jį atleidžiant nuo vietinės rinkliavos mokėjimo arba sumažinant vietinės rinkliavos dydį.
Pagal bylos duomenis atsakovas ne kartą buvo informuotas apie šią perskaičiavimo tvarką, jam buvo siūlyta kreiptis į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl pažymos išdavimo ir kreipimosi į minėtą komisiją, tačiau atsakovas šia tvarka nepasinaudojo. Teisinio vertinimo, kad atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas, nekeičia ir atsakovo nurodyti argumentai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir vietinę rinkliavą moką UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui bei jo pateikti įrodymai dėl konteinerio panaudos sutarties ir šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties (b.l. 3-4).
Nuostatų 48 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d., vėlesnėse Nuostatų redakcijose – 73 punktas) įtvirtina pareiga ne rinkliavos administratoriui, tačiau asmeniui, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį, pateikti teisingus duomenis vietinės rinkliavos apskaičiavimui. Nepateikus šių duomenų, rinkliavos administratorius apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį pagal turimus duomenis. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjui (rinkliavos administratoriui) nepateikė jokių duomenų (įrodymų), kad yra deklaravęs kitą gyvenamąją vietą (ne Kretingos rajone) bei į rinkliavos administratorių su prašymu bei prie jo pridėtais dokumentais nesikreipė dėl vietinės rinkliavos lengvatos (Nuostatų 31-32 punktai).
Atsakovas pagal Nuostatų 3.7 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo pranešimų atsakovui nustatyta, kad nuo 2009-08-01 iki 2015-12-31 atsakovas nesumokėjo 146,13 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatų 1.1 punktu, gyventojams daugiabučiuose namuose ir vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatuose nustatyta 73,00 Lt metinė vietinė rinkliava, kuri atitinkamais Tarybos sprendimais buvo keičiama.
Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2015-12-31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.
Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015).
Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2011-01-01. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-02-11. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-12-31, todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2015-12-31. Vadovaujantis 2016-02-10 pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.6.)V4-126 duomenimis už 2009-08-01 iki 2009-12-31 laikotarpį įsiskolinimo sumą sudaro 30,40 Lt, o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 – 72,30 Lt, viso 29,74 Eur vietinės rinkliavos ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2015-12-31 yra nesumokėjęs 116,39 Eur (146,13 – 29,74) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimai yra patenkinti iš dalies, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėjas nepateikė, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pareiškėjas gali teismui pateikti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti iš dalies.
Iš atsakovo D.L. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui SĮ „Kretingos komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 163934977) priteisti 116,39 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir 39 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-12-31.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.