- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-18
- Bylos Nr.
- A-438-1933-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- L.A.N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.A.N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L.A.N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L.A.N. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. sausio 9 d. sprendimą Nr.(l5/4-1)-31-105 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Maroko Karalystės piliečiui L.A.N." (toliau - Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Devintosios valdybos 2004 m. gruodžio 21 d. nurodymas neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra rekomendacinio pobūdžio. Migracijos departamentas, akcentuodamas L.A.N. kriminalinę praeitį, nepagrįstai konstatavo, kad L.A.N. kelia grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovas, pareiškėjo teigimu, neįvertino kriminalinių nusikaltimų padarymo aplinkybių, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, neatsižvelgė į jo socialinius bei šeimos ryšius, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, objektyvaus pagrindo tikėti, jog jis ateityje nusikals, nėra. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 35 straipsnio l dalies l punkte nepateiktas aplinkybių, vertinamų kaip keliančių grėsmę viešajai tvarkai, sąrašas. Todėl negalima tvirtinti, jog asmuo, padaręs bet kokio pobūdžio nusikalstamą veiką, yra pavojingas visuomenei. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui laiduojamos teisės yra dispozityvaus pobūdžio. Negalėjimas šių teisių realizuoti nėra pagrindas leidimui neišduoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, jog priimdamas sprendimą atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes - į tai, kad pareiškėjas nuo 1999 m. gyvena Lietuvoje, turi nepilnametį sūnų, padarė tris nusikaltimus ir už tai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens laikinas izoliavimas nuo visuomenės nepaneigia užsieniečio gyvenimo šalyje grėsmės viešajai tvarkai fakto pasibaigus laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikui. Atsakovo atsiliepime taip pat buvo nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas tik vieneriems metams. Įvertinus aplinkybę, jog L.A.N. judėjimo laisvė apribota, jis trejus metus negalės pasinaudoti teise pasirinkti gyvenamąją vietą, gyvenamąją vietą keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į šalį leidimo galiojimo laikotarpiu.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė L.A.N. skundo netenkinti.
Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškino, jog pagal 1985 m. birželio 14 d. konvencijos "Dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo" 96 straipsnį, grėsmė viešajai tvarkai gali kilti, kai užsienietis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisves atėmimo bausme arba užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog teismo posėdžio metu susipažinus su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija (Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2006 m. balandžio 3 d. pažyma Nr.08-23-716s/06), darytina išvada, kad L.A.N. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia pavojų ir realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Nors pareiškėjas Lietuvoje yra glaudžiais ir tvirtais ryšiais susijęs su žmona I.O. – A.N. ir sūnumi K.A.N., tačiau siekiant užtikrinti šalies nacionalinį saugumą, pareiškėjui L.A.N. negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo praktika rodo, kad yra keliami griežti reikalavimai valstybės intervencijai į šeimos gyvenimą. Kišimasis į šeimos gyvenimą gali būti pateisinamas tik išimtinais atvejais bei esant rimtiems pagrindams - jog tai yra būtina demokratinėje visuomenėje. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei ir skirtą bausmę bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, atsakovo motyvai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Maroko Karalystės piliečiui L.A.N. yra proporcingi siekiamam tikslui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2006 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (15/4-1)-31-105 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Maroko Karalystės piliečiui L.A.N." yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, taip pat papildomai nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai bei visiškai nemotyvuodamas savo sprendimą grindė ir Policijos departamento sprendimu, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nors tokio savo sprendimo Policijos departamentas visiškai nepagrindė jokiais duomenimis ar rašytiniais įrodymais. Be to, įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties" vadovaujasi Migracijos departamentas, bet ne Policijos departamentas, todėl pastarosios institucijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi išduotas vadovaujantis įstatymu, kuris nėra priskiriamas šios įstaigos kompetencijai.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nesigilino į bylos esmę, todėl ją išnagrinėjo paviršutiniškai ir neobjektyviai. Pareiškėjo teigimu, jam visiškai nesuprantama, kokią įrodomąją galią ir reikšmę bei įtaką teismo išvadai, gali turėti Valstybės saugumo departamento Devintosios valdybos raštas 2004 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. (09-19-998RN), kuriame nurodoma, kad šiuo metu atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo, todėl nerekomenduojama jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, Valstybės saugumo departamento Devintoji valdyba, nenurodė dėl kokių konkrečiai priežasčių ir aplinkybių, ji nerekomenduoja pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje. Be to, kadangi tokia nemotyvuota išvada buvo duota 2004 m. gruodžio 21 d. ( beveik prieš pusantrų metų), pareiškėjo manymu, būtina išreikalauti iš Valstybės saugumo departamento Devintosios valdybos duomenis, ar jų duota išvada dėl naujų aplinkybių nėra pasikeitusi, bei pareikalauti ją motyvuoti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra jokio įstatymo, kurio pagrindu Valstybės saugumo departamentas galėtų duoti rekomendacijas Migracijos departamentui dėl leidimo išdavimo užsieniečiam laikinai gyventi šalyje, ir kad šios rekomendacijos būtų kaip privalomas pagrindas Migracijos departamentui, priimant minėtus sprendimus.
3. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Anot pareiškėjo, byloje nėra jokių faktinių duomenų, pagal kuriuos buvo galima konstatuoti, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios atsakovo skundžiamą sprendimą, bei jo atsikirtimus į pareiškėjo skundą. Galiausiai neatsižvelgdamas į pareiškėjo asmenybę bei šeimyninę padėtį teismas pažeidė teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais ir argumentais.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas taip pat prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuo argumentus:
1. 2004 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2004/114/EB „Dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų mokinių mainų neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų“preambulės 14 punkte teigiama, kad „valstybė narė gali atsisakyti priimti asmenį, jei, remdamasi faktais pagrįstu įvertinimu, ji mano, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis kelia potencialią grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Į viešosios tvarkos sąvoką gali įeiti teistumas už sunkų nusikaltimą. Šiuo atžvilgiu tretysis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sąvoka, taip pat apima atvejus, kai trečiosios šalies pilietis priklauso ar priklausė terorizmą remiančiam susivienijimui, remia ar rėmė tokį susivienijimą arba turi ar turėjo ekstremistinių siekių.
2. 2003 m. lapkričio 25 d. direktyvos 2003/109/EB „Dėl trečiųjų valstybių piliečių kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso“ preambulės 8 punkte nustatyta, kad „(...) ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą" bei šios direktyvos 6 straipsnyje numatyta, jog „Valstybės narės gali atsisakyti suteikti ilgalaikio gyventojo statusą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais. Priimdama atitinkamą sprendimą, valstybė narė apsvarsto suinteresuoto asmens viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo pažeidimo sunkumą ar rūšį, arba tokio asmens keliamą pavojų, taip pat deramai atsižvelgdama į jo buvimo trukmę ir ryšius su gyvenamąja šalimi".
3. 2003 m. rugsėjo 22 d. direktyvos 2003/86/EB „Dėl teisės į šeimos susijungimą“ preambulės 14 punkte nustatyta, kad „Šeimos susijungimo gali būti atsisakoma dėl deramai pagrįstų priežasčių. Ypač asmuo, kuris nori, kad jam būtų leistas šeimos susijungimas, neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiame kontekste tretysis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sąvoka taip pat apima atvejus, kai trečiųjų šalių pilietis priklauso terorizmą remiančiam susivienijimui, remia tokį susivienijimą ar turi ekstremistinių užmačių“.
4. 2001 m. gegužės 28 d. direktyvos 2001/40/EB „Dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo“ 3 straipsnyje teigiama, kad užsieniečiui išsiuntimas taikomas „kai sprendimas dėl trečiosios šalies piliečio išsiuntimo grindžiamas rimta ir esama grėsme viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui ir apsaugai dėl to, kad:
- sprendimą priimanti valstybė narė trečiosios šalies pilietį nuteisė už nusikaltimą, baudžiamą bent vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
- esama rimtų priežasčių tikėti, kad trečiosios šalies pilietis padarė sunkius baudžiamuosius nusikaltimus, arba esama svarių įrodymų, kad jis ketina tokius nusikaltimus daryti kurios nors valstybės narės teritorijoje."
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar paleisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už trijų nusikaltimų padarymą. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad pareiškėjas yra linkęs pažeisti viešosios tvarkos taisykles ir jo buvimas Lietuvoje gali grėsti šiai tvarkai.
Iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento teismui pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra susijęs su realia grėsme valstybės saugumui, žmonių sveikatai ir pan.
Tokiu būdu, egzistuoja įstatyminės prielaidos, leidžiančios neišduoti pareiškėjui leidimo gyventi Lietuvoje.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje turi šeimą – žmoną ir sūnų, t. y. Lietuvoje jis turi glaudžius ir tvirtus šeimyninius ryšius, kas taip pat sudarytų prielaidas jam įgyti teisę gyventi Lietuvoje.
Iš to, kas pasakyta matyti, kad byloje yra sprendžiamas konfliktas tarp dviejų teisės normomis saugomų gėrių – pareiškėjo teisės gyventi Lietuvoje kartu su šeima ir Lietuvos valstybės saugumo bei viešosios tvarkos.
Įvertinus pareiškėjo keliamos grėsmės pobūdį ir jo veiklą viešosios tvarkos atžvilgiu, darytina išvada, kad jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, dėl ko atsisakymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvoje su šeima.
Esant šioms aplinkybėms, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L.A.N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.