Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-17 · Administracinė byla Nr. AS-143-706-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-17
Bylos Nr.
AS-143-706-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143 – 706/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui R. Š., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistei V. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) 2010 m. rugsėjo 14 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) priimti sprendimą pagal jo 2010 m. rugpjūčio 30 d. prašymą Nr. ATP-1538; 3) priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), Tarnybos solidariai 30 000 Lt moralinės žalos atlyginimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius į registrą neįveda duomenų apie draudžiamąsias pajamas. 2010 m. rugpjūčio 30 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Jame nurodė, jog reikalinga paruošti procesinį dokumentą apginant pažeistas teises į draudžiamąsias pajamas, atstovauti byloje, apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Su prašymu pateikė metinę gyventojo turto deklaraciją bei pažymą, kuri patvirtina, kad draudžiamųjų pajamų duomenys yra neįvesti. Tarnyba iki šiol sprendimo nepriėmė. Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti skyriaus vedėją, V. M. 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštu nurodė kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, teigė, kad Tarnybai trūksta informacijos, neaiški prašymo esmė. Pareiškėjo nuomone, raštas yra neobjektyvus, jo reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti. Tarnyba piktnaudžiauja savo padėtimi ir neužtikrina jo teisių gauti tinkamą ir kvalifikuotą antrinę teisinę pagalbą įgyvendinimo. Asmenims, turintiems teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ją turi užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministerija ir šiuo atveju Tarnyba, tačiau sukurta sistema neveikia. Dėl to, kad negali gauti antrinės teisinės pagalbos, patiria moralinę žalą, kurią vertina 30 000 Lt. Be to, nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki. Daug lėšų išleidžia gydymuisi, gauna socialinę pagalbą, kitų finansinių lėšų neturi. Materialinę padėtį patvirtina metinė gyventojo turto deklaracija.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus ir sumokėti 100 Lt žyminį mokestį iki 2010 m. rugsėjo 30 d. (imtinai) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 1 d., 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau ši konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos gali būti realiai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu toks kreipimasis (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24, 17, 38, 39 straipsniuose numatytų reikalavimų. Pažymėjo, jog ABTĮ 23 straipsnyje reglamentuota skundo (prašymo) forma ir turinys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodyta: 1) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė); 2) institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė; 3) trečiojo suinteresuoto asmens pavadinimas, buveinė; 4) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; 5) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; 6) pareiškėjo reikalavimas; 7) pridedamų dokumentų sąrašas, 8) skundo surašymo vieta ir data. Visi šie duomenys turi būti nurodyti skunde. Administracinės bylos šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (ABTĮ 48 str. 1 d.). Bylos proceso šalimis, pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, yra: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs asmuo); atsakovas (institucija, kurios aktas ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes galėtų sukelti priimtas sprendimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ir tai nepagrindė įrodymais. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Skundu reiškiamas reikalavimas turi būti aiškus ir konkretus. Atsakovu privalo būti proceso šalis, į kurią nukreiptas skundo reikalavimas. Neaišku, kokį konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir kurio atsakovo skundžia pareiškėjas, nenurodyta jo įvykdymo (priėmimo) data. Pareiškėjas privalo apsispręsti, iš ko kildina ginčą, ir tinkamai suformuluoti reikalavimus, dėl kurių teismas galėtų priimti sprendimą, numatytą ABTĮ 88 straipsnyje. Skunde turi būti nurodyta, kokio atsakovo ir kokie veiksmai ar administraciniai aktai yra skundžiami, iš ko kildina žalos atsiradimą, nes tik pareiškėjui nurodžius tokias aplinkybes, teismas galės apsispręsti dėl bylos teismingumo (ABTĮ 17 str.). Iš skundo negalima nustatyti, ar praleisti įstatymo nustatyti terminai kreiptis į teismą, kadangi reikalavimai skunde pareikšti netinkamai, neaišku, iš ko pareiškėjas kildina ginčą (ABTĮ 33 str.). ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie skundo turi būti pridedami priedai: skundžiamas aktas, atitinkamas ginčų komisijos ar institucijos sprendimas, dokumentai ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (nepateiktas pareiškimas Tarnybai, įrodymai dėl žalos atsiradimo bei apie turtinę padėtį ir kt.). ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad skunde taip pat turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tai patvirtinantys įrodymai. Rašytiniai įrodymai turi būti pateikti originalūs arba nuorašai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (ABTĮ 24 str. 1 d., 57 str., Civilinio proceso kodekso 114 str.). Įrodymus pateikia šalys bei kiti proceso dalyviai, teismas savo iniciatyva išreikalauja tuos įrodymus, kurių negali gauti šalys, kai jos pateikia įrodymus apie tai (ABTĮ 57 str. 4 d.). Skundo priėmimo klausimui išspręsti reikalinga, kad būtų pridėti tinkamai įforminti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 38 straipsnis numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 39 str. 1 d.). Pareiškėjo paduodamas skundas (reikalavimas dėl įpareigojimo priimti sprendimą) nepriskirtinas neapmokestinamų skundų (prašymų), numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, kategorijai. ABTĮ 41 straipsnis, reglamentuojantis atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, numato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal fizinio asmens prašymą. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Pareiškėjas nurodė, kad materialinė padėtis sunki, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Gautų pajamų deklaracija neatitinka duomenų, gautų iš SODROS. Pareiškėjui siūlytina sumokėti įstatymo numatyto dydžio žyminį mokestį arba pateikti jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, nes byloje esantys duomenys yra prieštaringi. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas įpareigotinas pašalinti šioje nutartyje nurodytus trūkumus: pateikti teismui patikslintą skundą, suformuluojant aiškų ir konkretų reikalavimą, nurodant, iš ko kildina savo reikalavimus, tinkamai nurodant šalis bei kas jas atstovauja, aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, pateikti tinkamai įformintus įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, ir sumokėti 100 Lt žyminį mokestį.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d., 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau ši konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos gali būti realiai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu toks kreipimasis (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23, 24, 17, 38, 39 straipsniuose numatytų reikalavimų, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus bei sumokėti 100 Lt žyminį mokestį iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti patikslintą skundą, atitinkantį įstatymų reikalavimus, numatytus ABTĮ 23, 24, 17, 38, 39 straipsniuose. Pareiškėjas privalėjo teismo nustatytu terminu pateikti patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ 23 straipsnyje reglamentuotą skundo (prašymo) formą ir turinį, nurodant šalis bei jų duomenis, adresus, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą, nurodyti, kada sužinojo apie savo pažeistas teises ir kokias, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, sumokėti 100 Lt žyminį mokestį. Pareiškėjas nustatytu terminu trūkumų nepašalino, todėl skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundas atitinka bent minimalius reikalavimus ir priimtinas nagrinėti. Nutarties dėl trūkumų pašalinimo negavo, todėl teismas priėmė nutartį remdamasis klaidingomis aplinkybėmis. Teismas privalėjo spręsti prašymą dėl žyminio mokesčio atleidimo, vadovaudamasis pateiktais įrodymais. Teismas šio klausimo nenagrinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, konstatavęs, kad šis per Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., nepašalino šioje nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Iš bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo pareiškėjas gavo 2010 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 12).

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo (b. l. 2–3) matyti, kad jis (skundo dalis), kiek susijęs su Tarnyba, atitinka minimalius įstatymo keliamus reikalavimus: nurodytos proceso šalys (ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis teismui suteikia teisę jas patikslinti nustatyta tvarka); skundžiamas Tarnybos neveikimas – sprendimo pagal pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1538) iš esmės nepriėmimas, išreikštas 2010 m. rugpjūčio 31 d., dėl kurio pareiškėjas patyrė moralinę žalą; pareikšti reikalavimai – įpareigoti priimti sprendimą ir priteisti moralinės žalos atlyginimą, aplinkybės, kuriomis grindžiami šie reikalavimai (Tarnybai padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir dokumentus, Tarnybos reikalavimai nepagrįsti, piktnaudžiauja savo teisėmis, neužtikrina jo teisių gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, jis patyrė stresą, nepatogumų, išgyvenimų, turėjusių įtakos jo sveikatai), iš esmės yra pakankamai aiškūs, kad teismas galėtų spręsti skundo priėmimo klausimą; prie skundo pridėtas Tarnybos 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. (1.7.)-SR-3120 ,,Dėl prašymo nenagrinėjimo ir papildomos informacijos pateikimo“ (b. l. 4); pareikštas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties ir pateikti turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai (b. l. 5–6, 7, 8). Taigi pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nepagrįstai nurodė pareiškėjo skundo (skundo dalies), kiek jis susijęs su Tarnyba, trūkumus.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo taip pat matyti, kad jis (skundo dalis), kiek susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Teisingumo ministerija, neatitinka įstatymo – ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto – keliamų reikalavimų. Pareiškėjas skundžia ne konkretų šių institucijų neveikimą, atliktą tam tikru metu, o abstraktų neveikimą, apskritai neužtikrinant teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Toks abstraktus nurodymas pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pagrįstai pripažintas šios skundo dalies trūkumu, kurio pareiškėjas nepašalino.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 5 d. nutarties dalimi nepagrįstai nutarė laikyti nepaduota pareiškėjo skundo dalį, susijusią su Tarnyba, tačiau kita šios nutarties dalis – laikyti nepaduota pareiškėjo skundo dalį, susijusią su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Teisingumo ministerija, yra pagrįsta.

Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties dalį laikyti nepaduota ir grąžinti pareiškėjui J. S. skundo dalį, susijusią su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasArtūras Drigotas