Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Vd. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vd. M. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. 2012 m. kovo 13 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), jai priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, asmeninio konflikto metu su savo sūnumi V. M. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į dešinę krūtinės ląstos pusę, taip padarydama V. M. kiauryminę durtinę pjautinę dešinės krūtinės ląstos pusės ir pilvo ertmės žaizdą su kepenų kairės skilties ir diafragmos sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip sunkiai sužalojo savo sūnų V. M..

Kaltinamoji Vd. M. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusysis V. M. yra jos sūnus, jų šeimos kartu gyvena viename name, (duomenys neskelbtini). 2012-03-13 nukentėjusysis į darbą neišėjo, namuose girtavo su tėvu. Nukentėjusiojo dukra, kuriai treji metai, paprašė iškepti bulvių. Pradėjus kepti bulves, nukentėjusysis ėmė jai priekaištauti, kad ne jos bulvės, kodėl ji jas ima. Nukentėjusysis V. M. buvo stipriai išgėręs ir pradėjo pulti ją ir stipriai pastūmė. Ji virto ant krosnies ir kėlėsi, ar nukentėjusysis vėl puolė ant jos, ar paslydo, ji pasakyti negali. Nukentėjusysis jai stovėjo iš dešinės pusės. Ji pajuto, kaip jos laikytas peilis praėjo nukentėjusiajam per drabužius. Nežino, kaip viskas įvyko, bet ji nenorėjo jam įdurti. Tada nukentėjusysis atsikėlė ir nuėjo į savo kambarį. Kraujo nebuvo. Jos marti pradėjo šaukti: „Kraujas“, ji suprato, kad padarė kažką negero, ir išsigandusi išbėgo į lauką. Tupėjo už krūmų, kol atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Peilį išmetė. Po to peilį rado.

Nukentėjusysis buvo labai girtas ir ką tik atsikėlęs iš miegų. Ji buvo ryte išgėrusi stiklinę alaus. Daugiau alkoholio tą dieną negėrė. Buvo blaivi, todėl nepripažįsta, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Su ligonių kasa sudarė sutartį, jog per penkis metus padengs civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji Vd. M. yra jo motina. 2012-03-13 ryte išėjo su tėvu į darbą, bet lijo, todėl į darbo vietą nebuvo vežami. Jis su tėvu girtavo namuose. Kaltinamoji su jais alkoholio negėrė. Girtaujama buvo visą dieną. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nuėjo miegoti. Atsimena, kad konfliktas tarp jo ir kaltinamosios kilo dėl bulvių. Jis kaltinamajai pradėjo priekaištauti. Atsimena, kad kaltinamąją pastūmė, tai padarė dėl savo girtumo. Jam atrodo, kad gal jis pats paslydo. Netiki, kad kaltinamoji galėjo jam durti peiliu. Iš pradžių jis nieko nepajuto. Tik po to pamatė, kad bėga kraujas. Ligoninėje išbuvo 5 dienas. Jo elgesys galėjo išprovokuoti kaltinamosios veiksmus. Kaltinamajai jokių pretenzijų neturi.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nematė, kaip 2012-03-13 namuose buvo sužalotas nukentėjusysis. Triukšmo negirdėjo. Į kambarį parėjo kraujuodamas V. M.. Jis atėjo į kambarį ir pasakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. V. M. pakėlė marškinėlius ir matėsi dūris. Tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamoji Vd. M. sakė, kad ginčas buvo dėl bulvių, kad nukentėjusysis pasakė, kad ji neskustų jo bulvių. Įvykio dieną kaltinamoji su nukentėjusiuoju ir savo vyru alkoholio nevartojo. Įvykio dieną kaltinamoji buvo normalios būsenos.

2012-03-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta kambaryje nuo elektros jungiklio raudonos spalvos dėmės nuoplova (13–17 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji Vd. M. patvirtino savo parodymus, parodydama kur ir kaip ji sužalojo savo sūnų V. M.. Parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas virtuvėje peilis, kuris pagal 2012-07-20 nutarimą, 2012-07-20 kvitą (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (91–94, 58, 59 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. padaryti šie sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės ir pilvo ertmės žaizda su kepenų kairės skilties ir diafragmos sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu, užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu paveikus krūtinės ląstą ir pilvą, tai galėjo būti ir tyrimui pateiktas peilis. Tam neprieštarauja apžiūrai pateikto peilio bei V. M. kūne rastų sužalojimų matmenys. Jėga buvo pakankama, kad būtų padaryti V. M. kūne rasti sužalojimai (36–37 b. l.).

Įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios Vd. M., nukentėjusiojo V. M., liudytojos E. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad 2012 m. kovo 13 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tarp kaltinamosios Vd. M. ir nukentėjusiojo V. M. kyla konfliktas, kurio metu kaltinamoji savo sūnui nukentėjusiajam V. M. tyčia vieną kartą peiliu dūrė į dešinę krūtinės ląstos pusę, taip padarydama V. M. kiauryminę durtinę pjautinę dešinės krūtinės ląstos pusės ir pilvo ertmės žaizdą su kepenų kairės skilties ir diafragmos sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip sunkiai sužalojo savo sūnų V. M..

Konfliktas kyla dėl nukentėjusiojo V. M. veiksmų, kuris, būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje nustatyta 3,47% (promilės) etilo alkoholio (44 b. l.), nevisiškai orientuodamasis aplinkoje, be jokios priežasties išprovokuoja konfliktą, stumdo kaltinamąją, kuri rankoje laiko buitinį virtuvinį peilį. Kaltinamoji Vd. M., būdama supykusi ir norėdama nuraminti nukentėjusįjį, rankoje laikytu peiliu duria jam. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų tyčia siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Jos tikslas – nuraminti nukentėjusįjį.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios Vd. M. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo V. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo V. M. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios Vd. M. veikos rezultatas.

Teismas sutinka su kaltinamosios Vd. M. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. M. sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji Vd. M., peiliu durdama nukentėjusiajam V. M., suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), kadangi sunkiai sutrikdyta sveikata buvo šeimos nariui, todėl kaltinamosios Vd. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

Pagal BK bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų, neesminių, aplinkybių neigia (kasacinė byla Nr. 2K-291/2011).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji Vd. M. nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju konfliktavo, nukentėjusysis, būdamas girtas, ją įžeidinėjo, pastūmė, nurodo, kaip peiliu dūrė nukentėjusiajam, parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė.

Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamosios Vd. M. prisipažinimu, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį.

Teismas, kaltinamosios Vd. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. M. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes nukentėjusysis, būdamas girtas, ją įžeidinėjo, stumdė, t. y. išprovokavo konfliktą.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Kaltinamoji Vd. M. nurodo, kad stiklinę alaus išgėrė ryte, o nusikalstama veika padaryta vakare – 19 valandą. Nukentėjusysis V. M. ir liudytoja E. K. parodė, kad kaltinamoji Vd. M. nusikalstamos veikos padarymo dieną alkoholinių gėrimų nevartojo. Medicininių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji įvykio dieną būtų vartojusi alkoholiniu gėrimus, nepateikta. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad Vd. M. nusikalstamą veiką būtų padariusi apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl iš ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajai Vd. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, daro išvadą, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamoji nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinės teisės pažeidimų nepadarė, padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, išprovokuotas netinkamo nukentėjusiojo elgesio, šių aplinkybių visuma, pripažįstama išimtine aplinkybe sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštas 5552,08 Lt civilinis ieškinys už nukentėjusiojo V. M. gydymą (63–64 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamoji Vd. M. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamosios Vd. M. veika.

Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto (65 b. l.) matyti, kad už V. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Respublikinei (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 5552,08 Lt, šias išlaidas apmokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa.

Su kaltinamosios Vd. M. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios Vd. M. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 5552,08 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už V. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamosios Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos V. M. gydymo išlaidos.

Daiktiniai įrodymai: peilis; 2012-03-14 įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta kambaryje nuo elektros jungiklio raudonos spalvos dėmės nuoplova, kuri pagal 2012-07-20 nutarimą, 2012-07-20 kvitą (duomenys neskelbtini) perduota saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą; prie 2012-03-21 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) esančius nuo peilio geležtės paimtus biologinius pėdsakus, kurie pagal 2012-07-20 nutarimą, 2012-07-20 kvitą (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. 2012-03-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiojo V. M. rūbai nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. M..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų: nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

Vd. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš Vd. M. Valstybinės ligonių kasos naudai 5552,08 (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du litus ir aštuonis centus) V. M. gydymo išlaidų atlyginimo.

Daiktinius įrodymus, perduotus saugoti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (59–60 b. l.) – peilį, 2012-03-14 įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą kambaryje nuo elektros jungiklio raudonos spalvos dėmės nuoplovą; prie 2012-03-21 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) esančius nuo peilio geležtės paimtus biologinius pėdsakus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. 2012-03-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus nukentėjusiojo V. M. rūbus – marškinėlius, bliuzoną, striukę, kelnes, apatines kelnaites, kojines – nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti V. M..

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.