Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui U. A., jo atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovei I. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl materialinio išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas U. A. papildomai paaiškino, kad nuo rugsėjo mėnesio jis mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje ir ketina įgyti automobilių mechaniko specialybę. (duomenys neskelbtini) švietimo centre jis brandos atestato negavo, nes neišlaikė lietuvių kalbos valstybinio egzamino, gavo pažymą, kad jis išklausė kursą. (duomenys neskelbtini) mokykloje turėtų mokėti 30 Eur stipendiją, bet jos jis greičiausiai negaus, nes nėra išlaikęs vieno egzamino, o stipendija mokama jei mokysis gerai. Jis sportuoja, lanko boksą, jo pajamos bus apie 180 Eur. Mokslas dieninis, 7-8 pamokos iki 16 val. Vasarą jis dirbo(duomenys neskelbtini). Iš gaunamų pajamų jis moka apie 40 Eur už komunalines paslaugas. Gyvena biologinio tėvo bute vienas. Tėvas miręs. Su mama jis nebendrauja, užaugo vaikų namuose. Papildomos išlaidos skiriamos sportui – boksui ir kikboksui. Yra pasiekęs sporte rezultatų ir ateityje ketina iš to gyventi. Jis dirbti ir gauti papildomų pajamų negalės, nes mokysis dieniniame skyriuje ir sportuos. Jam reikalingas klausos aparatas, kurio nekompensuoja. Mama iš gaunamų pajamų gal ir negali teikti jo prašomo dydžio išlaikymo, tačiau jai yra nustatytas 40 proc. darbingumas, todėl ji gali susirasti darbą, o jis dirbti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovo ir atsakovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas U. A. yra atsakovės I. A. sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų. Ieškovas iki 2018 m. vasaros mokėsi (duomenys neskelbtini) švietimo centre pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, tačiau ieškovo paaiškinimu brandos atestato jis negavo, nes neišlaikė lietuvių kalbos valstybinio egzamino, gavo tik pažymėjimą apie kurso išklausymą. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal automobilių mechaniko modulinę profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa (2018 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. 141; b. l. 61). Kaip nurodė ieškovas, šiuo metu jis faktiškai gyvena jo biologinio tėvo A. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jam tenka išlaikyti šį butą, mokėti komunalinius ir kitus mokesčius. Gyvena vienas, nes A. R. yra miręs, palikimo priėmimo faktas nenustatytas. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovas nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis ieškovas registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovo pajamos – 152 Eur mokama globos (rūpybos) išmoka (b. l. 14). VšĮ Jonavos PSPC pateiktais byloje duomenimis (b. l. 62) nustatyta, kad U. A. 2018 m. liepos 5 d. buvo diagnozuotas IV° prikurtimas kaire ausimi, 2018 m. liepos 11 d. jis buvo nukreiptas darbingumo lygiui nustatyti dėl prikurtimo, tačiau duomenų apie darbingumo lygio nustatymą byloje nėra. Ieškovo paaiškinimu, nedarbingumas jam nebuvo nustatytas.

U. A. gimimo liudijime jo tėvu įrašytas I. S. (b. l. 7), tačiau ieškovas savo biologiniu tėvu laiko kitą asmenį – A. R., kuris šiuo metu yra miręs. I. S. (I. S.) ieškovo gyvenime, jo auklėjime, išlaikyme, ugdyme visiškai nedalyvavo, Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1393-217/2008 I. S. buvo apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o ieškovui buvo nustatyta nuolatinė globa ir jis apgyvendintas Jonavos vaikų globos namuose. Ieškovas su I. S. jokių ryšių nepalaiko, juridinio tėvo buvimo vieta jam nežinoma.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1399-217/2008 ieškovas, būdamas nepilnamečiu, buvo atskirtas nuo motinos I. A., iš atsakovės priteistas materialinis išlaikymas vaikui mokant kas mėnesį po 100 Lt (28,96 Eur), kuris teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimu byloje Nr. 2-1381-559/2009, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir sveikatos būklę, buvo sumažintas iki 50 Lt. Kartu su ieškovu buvo atskirtas ir kitas atsakovės nepilnametis sūnus K. A..

VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba, jos pajamos – 219,09 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija, gaunama iš VSDF biudžeto, iš kurios 15 Eur išieškoma nepilnamečio vaiko K. A. išlaikymui. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Pažymėtina, kad 2008 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovas buvo atskirtas nuo motinos I. A. dėl pastarosios ligos, atsakovė sprendimo priėmimo momentu buvo registruota Jonavos psichikos sveikatos centro aktyvioje priežiūroje, buvo stacionariai gydyta Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, jai buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Teismo posėdyje atsakovė pateikė teismui Darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 Nr. 058336 kopiją (b. l. 65), iš kurios matyti, kad jos sveikatos būklė išliko nepakitusi, jai nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki senatvės pensinio amžiaus yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, anksčiau buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.

2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 (įsigaliojusiu 2013 m. liepos 9 d.) CK buvo papildytas 3.192¹ straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Akivaizdu, kad tėvai turi moralinių priedermių ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kaip ir vaikai turi moralinių priedermių tėvams. Tačiau anaiptol ne visų moralinių priedermių vykdymas gali būti užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant analogiškas teisines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Ieškovas paramos priteisimo būtinumą ir priteistinos paramos dydį sieja su ta faktine aplinkybe, kad jis, sulaukęs pilnametystės, nori mokytis pagal profesinio mokymo programą ir įgyti tam tikrą kvalifikaciją, dėl ko jis negali dirbti ir atitinkamai gauti pajamų, kurių pakaktų save išlaikyti. Tam jam reikalingos lėšos, o motina paramos neteikia. Minėtu nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Ieškovas, besimokydamas (duomenys neskelbtini) švietimo centre gimnazijos ketvirtoje klasėje, jo paaiškinimu, neišlaikė brandos egzaminų (lietuvių kalbos egzamino) ir neįgijo vidurinio išsilavinimo. Iš pateiktų mokomųjų dalykų pažymių (b. l. 60) matyti, kad ieškovo mokymosi vidurkis buvo 4,8, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas buvo pažangus moksleivis, t. y. kad didžiąją savo laiko dalį jis skyrė mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui ir pan. Be to, pateikęs dokumentus mokytis Jonavos politechnikos mokykloje, ieškovas ir šioje mokykloje neketina būti pažangiu mokiniu, nes kaip paaiškino teismo posėdyje, jis negaus mokslo stipendijos, kuri bus mokama tik pažangiems moksleiviams. Be to ieškovas savo ateitį sieja ne su norima įgyti profesija, o su sportu (lanko bokso sekciją), tačiau jokių duomenų apie savo pasiekimus sporte jis teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jokio turto neturi, kad nuo penkerių metų amžiaus jis yra likęs be abiejų tėvų globos ir šiuo metu jo neremia nė vienas iš tėvų ar kitų artimų giminaičių, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio jis mokysis pagal profesinio mokymo programą kartu siekdamas įgyti ir vidurinį išsilavinimą, kas riboja jo galimybes dirbti ir gauti atitinkamas pajamas, kad galėtų bent minimaliai save išlaikyti, o tinkamam mokymuisi reikia skirti daug laiko ir yra sunku derinti mokslą ir darbą, darytina išvada, kad ieškovui yra reikalinga tam tikra finansinė parama. Tačiau šiuo atveju sprendžiant paramos dydžio klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas nesiekia pažangių mokslo rezultatų ir, kad teismui nėra pateikti duomenys apie tai, koks bus ieškovo užimtumas profesinėje mokykloje, kokios mokymosi sąlygos ir ar jis neturės realią galimybę derinti mokslą su darbu bei gauti stipendiją.

Kaip jau buvo minėta, tokio pobūdžio byloje būtina nustatyti ir atsakovės galimybes teikti konkrečią paramą, nes ieškovo poreikių tenkinimas šiuo atveju nebegali būti vien tėvų atsakomybė. Iš tėvų gali būti reikalaujama tiek, kiek jie išsigali paramos teikti. Atsakovė I. A. su ieškiniu iš dalies sutinka, jos nuomone ji turėtų galimybę teikti ieškovui ne didesnę kaip 20 Eur dydžio paramą kas mėnesį, nes ji nedirba (darbingumas 40 proc.) ir dėl ligos pobūdžio neturi galimybės dirbti, o vienintelės jos pajamos – 219 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, be turi pareigą išlaikyti kitą nepilnametį sūnų.

Teismas su šiais atsakovės argumentais sutinka. Civilinėje byloje Nr. 2-1381-559/2009, kurioje 2009 m. birželio 15 d. sprendimu buvo sumažintas atsakovės teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis nuo 100 Lt (28,96 Eur) iki 50 Lt (14,48 Eur), teismas nustatė, kad I. A. turtinė padėtis po 2008 m. liepos 25 d. teismo sprendimo iš esmės pasikeitė, ji neteko darbo, jai buvo nustatytas 40 proc. darbingumas, be to skirtingai nuo kitų dalies darbingumo netekusių asmenų (su fizine negalia), ieškovei diagnozuota psichinė liga - paranoidinė šizofrenija, ir ši aplinkybė žymia dalimi riboja jos galimybes dirbti ateityje ir gauti atitinkamas pajamas. Atsakovė yra asmuo, kuriam reikalinga valstybės parama, kad galėtų bent minimaliai patenkinti savo socialines reikmes, todėl ir jos pareiga išlaikyti du vaikus (kurių vienas šiuo metu dar yra nepilnametis) šiuo atveju yra ribojama aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios ir gebėjimų. Ieškovė gyvena viena, ji turi pareigą išlaikyti savo gyvenamąjį būstą, kad vėliau jo neprarastų dėl susidariusios skolos, be to ligos gydymui reikalingi medikamentai, kuriuos ji turi įsigyti iš nedidelės valstybės skiriamos pensijos. Kitam savo nepilnamečiui sūnui atsakovė teikia kas mėnesį 15 Eur dydžio išlaikymą, kuris yra išskaitomas iš jos gaunamos 219,09 Eur pensijos (b. l. 51), t. y. atsakovės faktinės pajamos yra apie 204 Eur, todėl akivaizdu, kad teikti ieškovui jo prašomą 150 Eur dydžio išlaikymą ji objektyviai negali.

Pilnamečiam vaikui įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas, skirtingai nuo vidurinės mokyklos moksleivio, neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji. Kaip jau minėta, paramos būtinumo ir dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kokioje mokykloje ir kokiomis sąlygomis ieškovas mokysis. Šiuo atveju tokios sąlygos (galimybė gauti stipendiją ar galimybė dirbti ir pan.) teismui nėra žinomos, be to ieškovas neketina siekti pažangių mokslo rezultatų, kad gautų stipendiją, kuri bent iš dalies užtikrintų jam būtinas pragyvenimo sąlygas. Šiuo atveju ieškovas, būdamas pilnametis (veiksnus), neriboto darbingumo, visas pareigas teikti jam paramą perkelia savo neįgaliai motinai (atsakovei), pats nedėdamas pakankamų pastangų, kad galėtų užtikrinti sau pragyvenimą.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į atsakovės sutikimą, ieškinys, vadovaujantis CK 3.192¹ straipsniu, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės I. A. jos pilnamečiui sūnui U. A. išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 20,00 Eur kas mėnesį iki ieškovas mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai. Tokiu atveju abiejų šalių gaunamos pajamos bus iš esmės lygios. Atsižvelgiant į tai, kad pateikus ieškinį, teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo priteistas iš atsakovės laikinas materialinis išlaikymas, kuris turi būti mokamas iki teismo sprendimo priėmimo, parama priteistina nuo sprendimo priėmimo dienos - 2018 m. rugsėjo 3 d.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., iš viso 2250 Eur.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. CK 3.192¹ straipsnyje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Minėto CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintas CK 3.200 straipsnio taikymas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytu laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2018 m. balandžio 25d. ) atsakovė teikė išlaikymą (paramą) pilnamečiui sūnui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į priteisto išlaikymo bei priteisto laikino išlaikymo dydžius, yra tenkintinas iš dalies. Šiuo atveju iš atsakovės turėtų būti priteistas 300 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. (20 Eur × 15 mėnesių), tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės minėta teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo priteistas 50 Eur dydžio laikinas materialinis išlaikymas, kuris turėjo būti mokamas iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 4 mėnesius, laikino išlaikymo ir priteisto išlaikymo skirtumas (30 Eur/mėn., arba 120 Eur) yra išeliminuojamas iš 300 Eur įsiskolinimo sumos ir iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistinas 180 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1053-4698 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Minėtos tarnybos 2018 m. birželio 15 d. pažyma Nr. NTP-7-3777 nustatyta, kad ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 187,20 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas yra patenkintas iš dalies (13 proc.), iš atsakovės valstybei yra priteistina 24,34 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir jos sveikatos būklę, kitos bylinėjimosi išlaidos (mokėtinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos) iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad valstybei priteistos išlaidų dalies atlyginti teisinės pagalbos teikimo išlaidas, yra pakankama.

Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, į jos sveikatos būklę, bei į tai, kad šioje byloje atsakovė neturėjo atstovo, atsakovei yra išaiškinama, kad jei išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba jei priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovės turtinę padėtį, atsakovė turi teisę iki teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje įvykdymo pateikti teismui prašymą iš dalies atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 96 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. A. a. k. (duomenys neskelbtini) jos pilnamečiui sūnui U. A. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 20,00 Eur (dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki ieškovas U. A. mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.

Priteisti iš atsakovės I. A. a. k. (duomenys neskelbtini) jos pilnamečiui sūnui U. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2018 m. balandžio 25 d.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - priteisto iš atsakovės I. A. laikino materialinio išlaikymo pilnamečiui sūnui U. A., mokant po penkiasdešimt eurų- negalioja nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovės I. A. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,34 (dvidešimt keturis eurus 34 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1053-4698 ir 2018-06-15 pažymą Nr. NTP-7-3777 (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas: 5630).

Išaiškinti atsakovei, kad jei išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba jei priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovės turtinę padėtį, atsakovė turi teisę iki teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje įvykdymo pateikti teismui prašymą iš dalies atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.