- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- I-122-609/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00281-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- S.J.
- Atsakovas
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui S.J., atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Martinui Duobiniui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.J. patikslintą prašymą atsakovei Kuršių nerijos nacionalionio parko direkcijai dėl išmokos ir delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S.J. patikslintu prašymu (b.l. 82-84) prašo iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos jam priteisti 25584,16 Lt išmoką už atsakovės uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką bei 63,60 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką.
Prašyme nurodė, jog įsiteisėjusiu 2010 12 16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu buvo pakeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2010 09 14 įsakymo Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“ 3 punktas dalyje dėl atleidimo datos ir S.J. pripažintas atleistu iš tarnybos nuo 2010 09 14, pareiškėjui priteistas neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010 08 02 iki 2010 08 26 bei už 2010 09 13, viso 2309,35 Lt. Teigė, kad 2011 07 08 atsakovė į pareiškėjo sąskaitą pervedė 1259,93 Lt, tačiau visiškai teismo sprendimu priteistos sumos jam neišmokėjo ir liko skolinga 495,18 Lt. Mano, jog atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad nurodytą sumą pareiškėjas jai liko skolingas. Tvirtina, kad atsakovei nepilnai įvykdžius teismo sprendimo, pareiškėjui turi būti priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 07 08 iki patikslinto pareiškimo teismui pateikimo dienos- 2012 02 06.
Atsiliepimas
Atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atsiliepime į prašymą (b.l. 102-104) nurodyta, jog atsakovė su prašymo reikalavimais nesutinka. Mano, jog 2010 12 16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 12 16 sprendimas yra tinkamai įvykdytas. Nurodė, jog 2010 08 20 pareiškėjui buvo išmokėtas 600 Lt avansas už 2010 metų rugpjūčio mėnesį. Priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 08 02 iki 2010 08 26, teismas neatsižvelgė į pareiškėjui jau išmokėtą avansą, todėl iš teismo sprendimu priteistos sumos pareiškėjui permokėta avansu išmokėta pinigų suma buvo išskaityta. Pažymėjo, jog teismo sprendimu buvo nustatyta pareiškėjo atleidimo iš tarnybos data- 2010 09 14, todėl laikotarpis nuo 2010 09 14 iki 2012 02 06 negali būti laikomas priverstine pravaikšta. Nurodė, jog pasibaigus darbo teisiniams santykiams, delspinigiai negali būti skaičiuojami, todėl mano, kad reikalavimas juos priteisti yra nepagrįstas.
Konstatuojama.
Pareiškėjas S.J., buvęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, atleistas iš minėtų pareigų 2010 09 14 Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus įsakymu Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“ nuo 2010 09 14, nagrinėjamoje byloje iškėlė administracinį ginčą atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl vidutinio darbo užmokečio už uždelstą atsiskaityti laiką ir delspinigių priteisimo. Pareiškėjas mano, jog vykdydama 2010 12 16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, atsakovė su juo visiškai neatsiskaitė, t.y. nesumokėjo 495,18 Lt , todėl jam turi būti priteista vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2011 07 08 iki 2012 02 06 bei 63,60 Lt delspinigių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 297 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką yra viena iš įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui; šios išmokos paskirtis- kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005). Šią praktiką kasacinis teismas plėtoja ir aiškindamas DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtį bei esmę, todėl nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). DK 297 straipsnyje nustatyta kompensacija- tai garantija darbuotojui (darbdavio materialinis suvaržymas ir pareiga mokėti tam tikrą darbuotojo turtinius praradimus atlyginančią išmoką, jei konstatuotas neteisėto atleidimo iš darbo faktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011). Priverstinė pravaikšta yra laikas, per kurį darbuotojas dėl darbdavio kaltės negalėjo dirbti. Atlyginimas (vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010).
Nustatyta, jog 2010 09 14 Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus įsakymu Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“ (b.l. 106,107) pareiškėjas buvo atleistas iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigų nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d..
2010 12 16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu (b.l. 10-18) 2010 09 14 Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos įsakymas Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“ buvo pakeistas, pareiškėjo atleidimo iš tarnybos data perkelta iš 2010 08 03 į 2010 09 14 ir iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareiškėjui S.J. priteistas neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010 08 02 iki 2010 08 26 bei už 2010 09 13.
Kadangi nustatyta, jog pareiškėjo atleidimas iš tarnybos nebuvo pripažintas neteisėtu, o pareiškėjo ir atsakovės tarnybos santykiai nutrūko 2010 09 14, laikotarpis nuo 2011 07 08 iki 2012 02 06 negali būti laikytinas priverstine pravaikšta, todėl reikalavimas pareiškėjui priteisti vidutinį darbo užmokestį laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su delspinigių už pavėluotai išmokamo darbo užmokesčio mokėjumu, todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio taikymo požiūriu delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato DK 207 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Pagal DK 207 straipsnio 1 dalį kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Šioje teisės normoje taip pat nustatytos delspinigių dydžio apskaičiavimo taisyklės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 10 08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A(662)-1078/2009) yra išaiškinę, jog DK 207 straipsnyje numatyti delspinigiai yra skaičiuojami tik tais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio darbo (tarnybos) teisiniai santykiai nėra nutrūkę.
Kadangi nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo ir atsakovės tarnybos santykiai yra nutrūkę, reikalavimas iš atsakovės priteisti delspinigius už pavėluotą sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą už laikotarpį nuo 2011 07 08 iki 2012 02 06 laikytinas nepagrįstu.
2010 12 16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu (b.l. 10-18) 2010 09 14 Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos įsakymas Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“ buvo pakeistas, pareiškėjo atleidimo iš tarnybos data perkelta iš 2010 08 03 į 2010 09 14 ir iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareiškėjui S.J. priteistas neišmokėtas 2309,35 Lt darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010 08 02 iki 2010 08 26 bei už 2010 09 13.
Byloje esantis mokėjimo nurodymas Nr. F10-223 (b.l. 24) patvirtina, jog 2011 07 08 atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija į pareiškėjo S.J. sąskaitą pervedė 1259,93 Lt . Grafoje „Mokėjimo paskirtis“ pažymėta, jog iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu priteistos 1755 Lt neišmokėto darbo užmokesčio sumos buvo išminusuotas 459,18 Lt įsiskolinimas, susidaręs dėl 2010 08 20 pareiškėjui išmokėto avanso.
Vadovaujantis DK 141 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai reglamentuojami DK 224 straipsnio nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu, be kita ko, siekiant grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį. Toks darbdavio nurodymas paprastai įforminamas įsakymu, kuriame nurodoma, už ką ir kokios sumos yra išskaitomos, darbuotojas su juo supažindinamas. Byloje nepateiktas darbdavio įsakymas ar kitas dokumentas, kuris patvirtintų atliktą išskaitą iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Byloje esantys įrodymai (b.l. 24,30,100) patvirtina, jog 600 Lt avanso, pareiškėjui išmokėto 2010 08 20, buvo išskaityta iš 2010 12 16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu priteistos 2309,35 Lt darbo užmokesčio sumos.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 97 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl teismo priteistų sumų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nustatyta, jog vietoj 2012 12 16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu priteistos 1755,11 Lt darbo užmokesčio sumos pareiškėjui išmokėta 1259,93 Lt darbo užmokesčio suma.
Iš 2010 12 16 teismo sprendimo turinio matyti, jog iš teismo sprendimu pareiškėjui priteistos darbo užmokesčio sumos nėra išskaitytas fizinių asmenų pajamų mokestis, kurį vykdydamas teismo sprendimą, privalo apskaičiuoti ir išskaityti darbdavys.
Manydamas, jog 2010 12 16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas, pareiškėjas savo, kaip išieškotojo, teises gali realizuoti Civilinio proceso kodekso nustatyta neįvykdytiems teismo sprendimams dėl teismo priteistų sumų vykdyti tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.