Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. S., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 220 str. 1 d., 184 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

kaltinamasis M. S., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“(įmonės kodas duomenys neskelbtini, reg. duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio nuostatas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą bei vykdydamas kasininko pareigas, nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą taip, kad ši būtų tvarkoma apgaulingai, nes siekdamas pasisavinti bendrovės pinigus ir išvengti mokesčių, veikdamas per bendrovės buhalteres J. Š., dirbusią nuo 2006-01-16 iki 2007-01-19, ir E. P., dirbusią nuo 2007-02-01 iki 2007-12-12, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie įvykusias finansines operacijas – pagal sudarytas sutartis su klientais, paimtus sutartyje numatyto dydžio avansus bei pajamas už langų montavimą, imituodamas, kad šie pinigai įnešti į kasą, pinigus į kasą priimdavo pagal kasos pajamų orderį, nepasirašytą finansininko, be serijos ir numerių, neįtraukdavo šių kasos operacijų dėl avansinių mokėjimų į kasos knygą – ir taip buhalterinėje apskaitoje nefiksavo pardavimo pajamų už prekes ir paslaugas (langų montavimą ir apdailą) 108715 Lt, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, jie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo bei kasos operacijų atlikimo patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas; 10 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą; 16 punkto reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, taip apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi ir atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą bei vykdydamas kasininko pareigas, tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „duomenys neskelbtini“turtą, patikėtą ir buvusį jo žinioje, nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 organizuodamas apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas per bendrovės buhalteres J. Š., dirbusią nuo 2006-01-16 iki 2007-01-19, ir E. P., dirbusią nuo 2007-02-01 iki 2007-12-12, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie įvykusias finansines operacijas – pagal sudarytas sutartis su klientais, paimtus sutartyje numatyto dydžio avansus bei pajamas už langų montavimą, imituodamas, kad šie pinigai įnešti į kasą, pinigus į kasą priimdavo pagal kasos pajamų orderį, nepasirašytą finansininko, be serijos ir numerių, neįtraukdavo šių kasos operacijų dėl avansinių mokėjimų į kasos knygą – ir taip buhalterinėje apskaitoje nefiksuodamas pardavimo pajamų už prekes ir paslaugas (langų montavimą ir apdailą) 108715 Lt, šį jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – pinigus – panaudodamas savo reikmėms, pasisavino, padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“108715 Lt materialinę žalą.

Taip pat jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi ir atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, tyčia, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 organizuodamas apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei vykdydamas kasininko pareigas, veikdamas per bendrovės buhalteres J. Š., dirbusią nuo 2006-01-16 iki 2007-01-19, ir E. P., dirbusią nuo 2007-02-01 iki 2007-12-12, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie įvykusias finansines operacijas, buhalterinėje apskaitoje nefiksavo pardavimo pajamų už prekes ir paslaugas (langų montavimą ir apdailą) 108715 Lt ir nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą ir taip apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 33285 Lt mokesčių: pridėtinės vertės mokesčio 19570 Lt; pelno mokesčio 10651 Lt; socialinio mokesčio – 2944 Lt, turto mokesčio – 120 Lt.

Kaltinamasis M. S. kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai ir parodė, kad Buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo aplaidžiai, neigia iššvaistęs ir pasisavinęs įmonės turtą. Teigia, kad nepateikė buhalterėms duomenų apie įvykusias finansines operacijas, buhalterinėje apskaitoje nefiksavo pardavimo pajamų už prekes ir paslaugas 108715 Lt ir nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą ir taip apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 33285 Lt mokesčių: pridėtinės vertės, pelno, socialinio bei turto mokesčių. Be to, neneigia, kad pelno deklaracijose nedeklaravo gautų pajamų, pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo 19570 Lt pardavimo PVM ir taip įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. S. prisipažinimo jo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina šie bylos faktiniai duomenys.

Nukentėjusysis K. B. parodė, kad 2007-07-24 UAB „duomenys neskelbtini“sumokėjo 3238 Lt už 5 langus, savo ir tėvo. Aiškina, kad langus turėjo įdėti per du mėnesius, tačiau jų neįdėjo, pinigų negrąžino. Prašo priteisti 3238 Lt.

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. tyrimui pateikė 2007-07-24 data UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytus kasos pajamų orderius 1700 ir 1238 Lt (t. 3, b. l. 16,17,18). Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad ši suma iš viso neįtraukta į buhalterinę apskaitą (2010-05-21 patikrinimo aktas Nr.(3.10)-PA6.3-12 3, 4 lapai).

Nukentėjusioji D. A. parodė, kad norėjo įsistatyti vieną langą ir 2007-08-03 sudarė sutartį su M. S., tačiau šis lango neįdėjo, pinigų, sumokėtų pagal išperkamosios nuomos sutartį, – 1440 Lt – negrąžino, prašo priteisti 1440 Lt.

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. A. tyrimui pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ 2007-08-01 data išrašyto kasos pajamų orderio kvito 131 Lt kopiją bei lizingo dokumentų kopijas (t. 3, b. l. 100–104). Pažymėtina, kad jos sumokėta suma neįtraukta į buhalterinę apskaitą (2010-05-21 patikrinimo aktas Nr.(3.10)-PA6.3-12 3,4 lapai).

Nukentėjusysis K. V. parodė, jog sumokėjo M. S. avansu 200 Lt, šis jam išdavė kasos pajamų orderį, bet jo neišsaugojo, lango bendrovė neįdėjo, pinigų negrąžino, be to, jis atsisako civilinio ieškinio. Pažymėtina, kad sąskaita neįforminta (2013-02-12 specialisto išvada Nr./5-4/17).

Nukentėjusioji L. M. Z. parodė, jog 2007 m. dėl 4 langų tarėsi su M. S., jam sumokėjo 1500 Lt avansą, šis išrašė jai kasos pajamų orderį, tačiau langų neatvežė, pinigų negrąžino, prašo priteisti 1500 Lt.

Nukentėjusysis V. P. parodė, jog 2006 m. sumokėjo dėl trijų langų įdėjimo 100 Lt avansą, kai įdėjo, sumokėjo 1100 Lt, papildomai dar šarvuotas duris už 850 Lt dėjosi, po to sudarė sutartį dėl trijų langų, sumokėjo M. S. 1600 Lt avansą, tačiau langų neįdėjo, pinigų negrąžino. Prašo priteisti 1600 Lt.

Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji K. B., D. A., K. V., M. Z., V. P. su UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi M. S. sudarė sutartis dėl langų įdėjimo, tačiau kaltinamojo vadovaujama bendrovė langų neįdėjo bei pinigų negrąžino.

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. tyrimui pateikė PVS gaminių sąmatą, sutartį, garantinį lapą, tris kasos pajamų orderių kvitus (t. 3, b. l. 126–133).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. L. tyrimui pateikė 3 kasos pajamų orderių kvitus (t. 3, b. l. 140–143).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. J. tyrimui pateikė šešis kasos pajamų orderių kvitus, du garantinius lapus, dvi sutartis, dvi PVC gaminių sąmatas (t. 3, b. l. 168–187).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. R. tyrimui pateikė sutartį ir kasos pajamų orderio kvitą 1300 Lt (t. 3, b. l. 187–189).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. K. tyrimui pateikė tris kasos pajamų orderių kvitus (t. 3, b. l. 191–194).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. R. tyrimui pateikė keturis kasos pajamų orderių kvitus (t. 3, b. l. 196–200).

Iš viso sumokėjo 2563 Lt. Buvo išrašytas šios sumos kasos orderis (t. 4, b. l. 8).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. tyrimui pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ kasos pajamų orderį 2563 Lt (t. 4, b. l. 9–10).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. P. tyrimui pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ du kasos pajamų orderių kvitus, išrašytus 1000 ir 1179 Lt (t. 4, b. l. 12–14).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. L. tyrimui pateikė sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“, dvi PVC gaminių sąmatas, du kasos pajamų orderių kvitus, išrašytus 600 ir 2530,97 Lt (t. 4, b. l. 21–26).

Liudytojas R. J. parodė, kad apie 2 metus UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamai M. S., nuomojo administracines patalpas. Aiškina, kad nuomojamose patalpose buvo kompiuteris, lentyna su pavyzdžiais, baldai, dokumentai. Teigia, kad jis jokių gaminių iš UAB „duomenys neskelbtini“ patalpų neėmė ir nevežė. Nurodo, kad M. S. jam yra skolingas už elektrą ir kitas paslaugas.

Liudytoja J. Š. parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo buhaltere apie metus laiko. Buhalterinę apskaitą tvarkydavo savo namuose pagal M. S. pateikiamus apskaitos dokumentus. Visas deklaracijas ir ataskaitas sudarydavo ir teikdavo elektroniniu būdu. Teigia, kad apskaitoje viską užpajamuodavo pagal M. S. pateiktus dokumentus. Nurodo, jog grynuosius pinigus tvarkė M. S..

Liudytoja E. P. parodė, kad nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 metų pabaigos dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ buhaltere. Aiškina, kad ji tvarkė buhalterinę apskaitą, jai priklausė apskaitos dokumentų tvarkymas. Nurodo, kad kasos pajamų orderius išrašydavo direktorius ir kasininkas M. S.. Užpildytus kasos pajamų orderius jai pateikdavo M. S., o ji tik sudarydavo kasos registrą. Be to, kaltinamasis tvarkė ir grynuosius pinigus. Bendrovės veikla buvo plastikinių durų ir šarvuotų durų prekyba.

Liudytojas V. K. parodė, kad automobilį „Ford Transit“ galėjo parduoti M. S., tačiau sumos tiksliai nepamena. Parduodant automobilį M. S. atidavė registracijos liudijimą, išduotą jo vardu. Nurodo, kad dokumentai dėl pardavimo ir automobilio perregistravimo pirkėjo vardu nebuvo surašyti.

Liudytojas A. P. parodė, kad nuo 2008-02-18 dirba UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriumi. 2008-02-26 atlikus bendrovės inventorizaciją buvo nustatytas 36189,39 Lt grynųjų pinigų trūkumas bei neperduotos atsargos už 14506 Lt. Be to, nurodo, kad bendrai M. S. padarė bendrovei žalos už 142778,35 Lt. Aiškina, kad M. S. iš kasos paėmė pinigus, tačiau kur juos padėjo, nepaaiškino.

Liudytojas R. P. parodė, kad tikrai buvo išnuomojęs M. S. darbo įrankius, buvo sudarytos tarp jų nuomos sutartys.

Iš 2008-05-23 Telšių apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. (3.20)-PA13.5-11 matyti, kad atlikus bankrutuojančios UAB „duomenys neskelbtini“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 nustatyta, kad bendrovė neįtraukė į apskaitą ir nedeklaravo 108563 Lt pardavimo pajamų, dėl to nesumokėjo PVM ir pelno mokesčio. Tuo UAB „duomenys neskelbtini“ pažeidė 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 3 ir 14 str. bei 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. nuostatas. Taip pat, neįtraukdama visų faktiškai gautų pajamų, t. y. avansų bei kitų iš fizinių asmenų grynaisiais pinigais gautų sumų, bendrovė pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-576 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. bei 16 str. 1 d. nuostatas.

Įvertinant mokestinio tyrimo metu nustatytus faktus ir padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus darytina išvada, kad iš dalies nėra galima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 (t. 1, b. l. 15–32).

Iš 2010-02-10 specialisto išvados dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-9/38 matyti, kad papildomai nustatyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 buhalterinėje apskaitoje neįtraukė į apskaitą ir nedeklaravo 16673,94 Lt pardavimo pajamų. Nuo jų neskaičiavo mokėtino 3001,31 Lt pardavimo PVM, tuo pažeisdama 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-576 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. bei 16 str. 1 d. ir 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. ir 19 str. 1 d. nuostatas bei nevykdė LR Vyriausybės 2008-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo bei kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3, 10, 16 p. reikalavimų. Be to, UAB „duomenys neskelbtini“ minėtu laikotarpiu neįtraukė į apskaitą, nedeklaravo 146,96 Lt socialinio mokesčio.

Taip pat nustatyta, kad nutarties iškelti UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną bendrovės direktorius ir kasininkas M. S. turėjo 42910,38 Lt grynųjų bendrovės pinigų ir bankroto administratoriui liko neperdavęs 37910,38 Lt piniginių lėšų. Taip pat M. S. neperdavė bendrovės turto už 190954,32 Lt, iš jų:

1) ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto už 3949 Lt;

2) atsargų už 23858 Lt;

3) grynųjų pinigų 163147,32 Lt.

Kadangi dokumentinio tyrimo metu pateikta medžiaga tik apie iš dalies klientų gautas ir neįtrauktas į apskaitą pajamas, o bendrovės direktorius M. S. nepateikė jokių dokumentų, kur panaudojo bendrovės turtą, kurio vertė 190954,32 Lt, todėl iš dalies nėra galima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 (t. 4, b. l. 43–51).

2013-02-12 specialisto išvadoje Nr.5-4/17 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu 2008-06-13 surašytame patikrinimo akte Nr.()-PA5.5-27-08-22 ir 2008-07-16 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(3,11)-PA7.3-5, 2010-05-21 patikrinimo akte Nr.(3.10)-PA6.3-12, kuris patvirtintas 2010-06-28 sprendimu Nr.(3.11)-PA7.3-4 (toliau – Mokestinių patikrinimų aktai), išdėstyta, kad mokestiniai patikrinimai atlikti analizuojant ir sisteminant veiklos duomenis, atliekant priešpriešinius patikrinimus, išanalizavus gaminių sąmatas, pardavimų sutartis (sudarytos sutarčių lentelės ir pateiktos kaip priedai Nr.17 ir 18 prie 2008-05-23 patikrinimo akto), PVM sąskaitų faktūrų duomenis už 2006, 2007 metus, nustatyta, kad pagal 2006–2007 metais sudarytas sutartis su fiziniais asmenimis numatyta, kad užsakovas sumoka vykdytojui – UAB „duomenys neskelbtini“– konkrečią avanso sumą. 2006 metais iš 156 sudarytų sutarčių su fiziniais asmenimis sumokėjimas avansu numatytas 154 sutartyse, tačiau bendrovės kasoje užpajamuotos avansu gautos sumos tik pagal 37 sudarytas sutartis – dar pagal 117 sutarčių iš klientų paimti avansiniai pinigai į kasą neįnešti; 2007 metais iš 87 sutarčių avansas numatytas 66 sutartyse, užpajamuotos bendrovės kasoje tik pagal 22 sutartis gautos sumos, dar pagal 44 sutartis gauti avansai į kasą neįnešti. Išvada, kuri padaryta sulyginus asmenų paaiškinimų, patikrintų liudytojų apklausų metu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, pateiktus apmokėjimų dokumentus su bendrovės kasoje įtrauktais į apskaitą duomenimis, kad UAB „duomenys neskelbtini“direktorius organizavo buhalterinę apskaitą apgaulingai – išrašydavo kasos pajamų orderių kvitus be serijų, numerių, pats pasirašydavo už vyr. buhalterį ir kasininką, paimdavo pinigus, tačiau šių pinigų gavimo įmonės kasoje neįtraukė į apskaitą (į kasą realiai neįnešė). Mokestinių patikrinimų aktuose užfiksuota, kad užbaigus darbus: langų montavimą, apdailą ir klientui sumokėjus likusią sumą (be avanso), bendrovė išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje fiksuodavo tik galutinę sumokėtą sumą be anksčiau sumokėto avanso.

Iš 2013-02-12 specialisto išvados Nr. 5-4/17 matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sudariusi sutartis su klientais, paimdavo sutartyje numatyto dydžio avansą, tačiau pinigų gavimo neįtraukdavo į apskaitą bendrovės kasoje. Užbaigus darbus: langų montavimą, apdailą ir klientui sumokėjus likusią sumą (be avanso), bendrovė išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje fiksuodavo tik galutinę sumokėtą sumą be anksčiau gauto avanso. Fizinių asmenų pateiktuose paaiškinimuose bei liudytojo apklausos protokoluose UAB „duomenys neskelbtini“ klientai – fiziniai asmenys – parodė, kad jiems sudarius su bendrove sutartis ir sumokėjus avansą buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, kurių kvitus jie pateikė. Pateiktuose kasos pajamų orderių kvituose nebuvo nurodyta serija ir numeris.

Apibendrinant Telšių AVMI mokestinio patikrinimo metu ir FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu bei įvertinus tyrimo metu nustatytus neatitikimus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 UAB „duomenys neskelbtini“ neįtraukė į apskaitą ir nedeklaravo faktiškai gautų 108715 Lt (108563 + 16674 – 16522) pajamų už prekes ir paslaugas (langų montavimą ir apdailą).

Tyrimo metu, įvertinus liudytojų pateiktus UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytus dokumentus bei vadovaujantis liudytojų duotais parodymais, nustatyta, kad bendrovė savo apskaitoje neįtraukė į apskaitą ir nedeklaravo 108715 Lt pardavimo pajamų. Šiais veiksmais UAB „duomenys neskelbtini“ nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574

6 str. 2 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad į apskaitą privaloma Įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius Įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, Įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 str. l d. reikalavimų, kurie nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio Įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

12 str. 4 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio Įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Dėl neįtrauktų į buhalterinę apskaitą ir nedeklaruotų 108715 Lt pardavimo pajamų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19.

Bendrovė, neįtraukdama į apskaitą gautų pajamų grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų, nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo bei kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“

3 p. reikalavimų, kurie nurodo, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas;

10 p. reikalavimų, kurie nurodo, kad į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris Įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui.

16 p. reikalavimų, kurie nurodo, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 iš vykdytos langų bei durų pardavimo bei jų montavimo veiklos įtraukė į apskaitą ir deklaravo 108715 Lt (73591+35124) mažiau apmokestinamųjų pajamų pagal atskirus, 2006 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje UAB „duomenys neskelbtini“ mokesčių administratoriui deklaravo 2540 Lt veiklos nuostolį. Pagal 2006 metų pateiktą Pelno (nuostolio) ataskaitą bendrovė uždirbo 325636 Lt pardavimo pajamų, pardavimo savikaina sudarė 329952 Lt, neleidžiami atskaitymai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sudarė 1776 Lt. Tyrimo metu 2006 m. pardavimo pajamos padidintos 73591 Lt ir leidžiami atskaitymai 44 Lt (Baudžiamoji byla II tomas 151- 152 psl.). Apskaičiuotas 2006 metų apmokestinamasis pelnas –71007 Lt (325636+73591- 329952+1776-44) ir pelno mokestis – 10651 Lt (71007 x 15%).

Mėnesiai Neįtrauktų į apskaitą pajamų suma, Lt 2006 m. 2007 m. sausis - 6580 vasaris 1600 2359 kovas 8000 2500 balandis 2000 475 gegužė 5000 8330 birželis 18255 3231 liepa 4204 2300 rugpjūtis 14598 7540 rugsėjis 4920 850 spalis 2000 - lapkritis 9845 959 gruodis 3169 - IŠ VISO 73591 35124

2007 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje UAB „duomenys neskelbtini“ deklaravo 48863 Lt veiklos nuostolį. Pagal 2007 metų Pelno (nuostolio) ataskaitą, bendrovė uždirbo 234325 Lt pardavimo pajamų, pardavimo savikaina sudarė 283817 Lt, neleidžiami atskaitymai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sudarė 629 Lt. Tyrimo metu 2007 m. pardavimo pajamos bendrovei padidintos 35124 Lt, pardavimo savikaina – 76 Lt (Baudžiamoji byla II tomas 151-152 psl.).

Apskaičiuotas 2007 metų veiklos nuostolis – 13815 Lt (234325+35124-283817+629-76).

UAB „duomenys neskelbtini“ tiriamuoju laikotarpiu mokesčių administratoriui pateikdama pelno mokesčio deklaracijas ir nedeklaruodama 2006 metų 73591 Lt pardavimo pajamų, 2007 metų 35124 Lt pardavimo pajamų bei nuo gautų pajamų neskaičiuodama pelno mokesčio, nevykdė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) Nr. IX-675

4 str. 1 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje;

Mėnesiai 2006 m. 2007 m. Ne- įtrauktos į apskaitą pajamos, Lt Apskaičiuotas PVM, Lt Neįtrauktos į apskaitą pajamos, Lt Apskaičiuotas PVM, Lt sausis - - 6580 1184 vasaris 1600 288 2359 425 kovas 8000 1440 2500 450 balandis 2000 360 475 86 gegužė 5000 900 8330 1499 birželis 18255 3286 3231 582 liepa 4204 757 2300 414 rugpjūtis 14598 2628 7540 1357 rugsėjis 4920 886 850 153 spalis 2000 360 - - lapkritis 9845 1772 959 173 gruodis 3169 570 - - IŠ VISO 73591 13247 35124 6323

5 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, kurie nurodo, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis įstatymas nenustato ko kito.

Tyrimo metu nuo bendrovės apskaitoje neįtrauktų į apskaitą ir nedeklaruotų 108715 Lt (73591+35124) pardavimo pajamų papildomai apskaičiuota 19570 Lt (13247+6323) pardavimo PVM.

Tyrimo nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2006-01-16 iki 2006-12-31 iš vykdytos langų bei durų pardavimo ir jų montavimo veiklos neįtraukė į apskaitą ir nedeklaravo 108715 Lt pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo 19570 Lt pardavimo PVM.

UAB „duomenys neskelbtini“ neįtraukdama į buhalterinę apskaitą 108715 Lt uždirbtų pajamų, nuo jų nemokėdami 19570 Lt pardavimo PVM nevykdė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751

3 str. 1 d., reikalavimų, kurie nurodo, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

14 str. 2 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda Įvykus tam iš nurodytų Įvykių, kuris Įvyksta anksčiau:

kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą;

15 str. 1 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje — pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais;

19 str. 1 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad prekių tiekimui ir paslaugų teikimui taikomas standartinis PVM tarifas.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2006- 01-16 iki 2006-12-31 iš vykdytos langų bei durų pardavimo ir jų montavimo veiklos neįtraukė į apskaitą ir nedeklaravo 73591 Lt pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo socialinio mokesčio, todėl dokumentinio tyrimo metu bendrovei papildomai apskaičiuota už 2006 metus sumokėti į biudžetą 2943,64 Lt (73591 x 4%) socialinio mokesčio. Už 2007 m. metus šis mokestis neskaičiuojamas, nes už šiuos metus apskaičiuotas veiklos nuostolis – 5282,06 Lt.

UAB „duomenys neskelbtini“ 2006 m. neįtraukdama į buhalterinę apskaitą 73591 Lt uždirbtų pajamų, nuo jų nemokėdami 2943,64 Lt socialinio mokesčio nevykdė 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (toliau - LSMĮ) Nr. X-231

3 str., kuris nurodo, kad mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno;

4 str. 1 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas;

5 str. 1 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad apskaičiuojant mokestį už 2006 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį taikomas 4 procentų mokesčio tarifas;

6 str. reikalavimų, kurie nurodo, kad mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su mokesčio mokėtojui Pelno mokesčio įstatymo nustatytu pelno mokesčio mokestiniu laikotarpiu.

Iš viso tyrimo metu UAB „duomenys neskelbtini“ nuo neįtrauktų į apskaitą 108715 Lt apmokestinamųjų pajamų apskaičiuota papildomai sumokėti į valstybės biudžetą 33285 Lt įvairių mokesčių, tarp jų:

Pridėtinės vertės mokesčio – 19570 Lt;

Pelno mokesčio – 10651 Lt;

Socialinio mokesčio – 2944 Lt;

Turto mokesčio – 120 Lt.

Iš viso 33285 Lt.

Be to, nustatyta, kad nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną pagal bendrovės pateiktą 2008-02-08 balansą jos turtas buvo:

Nematerialusis turtas – 699 Lt;

Materialusis turtas – 3250 Lt;

Atsargos – 23858 Lt;

pirkėjų įsiskolinimas – 49536,10 Lt;

atskaitingo asmens skola – 16457,90 Lt;

pinigai ir jų ekvivalentai – 26452 Lt.

Iš viso 120253 Lt (Baudžiamoji byla, IV tomas, psl. 98). Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną 2008-02-08 pagal bendrovės kasos knygą dokumentinis pinigų likutis buvo 26452,48 Lt, pagal direktoriaus M. S. avansinę apyskaitą dokumentinis negrąžintų pinigų likutis – 16457,90 Lt, t. y. tokią sumą direktorius liko skolingas bendrovei kaip atskaitingas asmuo (Baudžiamoji byla, tomas I, psl. 33). Kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius vykdė ir bendrovės kasininko pareigas, todėl M. S. viso bankroto bylos įsiteisinimo dieną turėjo turėti 42910,38 Lt (26452,48+16457,90) grynųjų bendrovės pinigų (Baudžiamoji byla, t. IV, psl. 99–101).

Direktorius M. S. bankroto administratoriui pateikė 2008-02-26 kasos pajamų orderį Nr. BMA Nr. 0001, kuriame užfiksuotas 5000 Lt sumokėjimas į bendrovės kasą. Kasos likutis 2008-02-08 buvo 26452,48 Lt, M. S. sumažino nepanaudotą avansą iki 11457,90 Lt (16457,90-5000), bet padidino kasos likutį iki 31452,48 (26452,48+5000) ir bendras neperduotų pinigų likutis išliko tas pats, t. y. 42910,38 Lt (11457,90+31452,48). M. S. administratoriui liko neperdavęs 42910,38 Lt piniginių lėšų, iš jų: 31452,48 Lt sudaro kasos likutis ir 11457,90 Lt atskaitingo asmens M. S. gautos ir nepanaudotos piniginės lėšos (Baudžiamoji byla, IV tomas 99 psl.).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“, sudariusi sutartis su klientais, laikotarpiu nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 neįtraukė į apskaitą ir nedeklaravo faktiškai gautų 108715 Lt pajamų už prekes ir paslaugas (langų montavimą ir apdailą). Neįtrauktos į apskaitą pajamos buvo gautos klientams sumokant grynuosius pinigus bendrovės direktoriui M. S., kuris vykdė ir kasininko pareigas, todėl bendrovės kasoje taip pat šie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą, neįtraukti jie ir į atskaitingo asmens M. S. avansinę apyskaitą.

Tyrimo metu nebuvo pateiktas joks dokumentas, įrodantis bankrutuojančios bendrovės „duomenys neskelbtini“ turto perdavimą administratoriui A. P., todėl, įvertinus bendrovės pateikto balanso duomenis, nustatyta, kad administratoriui buvęs UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius M. S. neperdavė turto iš viso už 179432,38 Lt, iš jų:

ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto už 3949,00 Lt (699+3250);

atsargų už 23858,00 Lt;

iš jų: a) kasos likutis 31452,48 Lt;

b) atskaitingo asmens nepanaudotas likutis 11457,90 Lt;

c) mokesčių administratoriaus ir FNTT tyrimo metu nustatytos neapskaitytos lėšos 108715,00 Lt.

UAB „duomenys neskelbtini“ neperduodama bankroto administratoriui A. P. bendrovės turto už 179432,38 Lt nevykdė 2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216

10 str. 7 d. 1 p., kuris nurodo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą 1) įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, Įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe.

Taip pat nustatyta, kad nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, todėl bendrovės apskaita nėra tiksli ir informatyvi. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentus ir registrus bei tyrimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad bendrovė „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 buhalterinėje apskaitoje nefiksavo pardavimo pajamų už prekes ir paslaugas (langų montavimą ir apdailą) 108715 Lt, kurios yra susijusios su įmonės veikla, nuosavu kapitalu, turto ir įsipareigojimų dydžiu bei struktūra. Tuo UAB „duomenys neskelbtini“ nevykdė 2001-11- 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

6 str. 2 d., reikalavimų, kurie nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

12 str. l d. reikalavimų, kurie nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl buhalterinėje apskaitoje neįtrauktų į apskaitą ir nedeklaruotų 108715 Lt pardavimo pajamų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 ( t. 7, b. l. 51–66).

Apklausti šioje byloje liudytojai bei nukentėjusieji V. L., D. R., A. K., P. R., J. Ž., P. Š., S. K., R. K., J. J., A. B., J. K., D. V., V. L., J. P., A. K., K. S., G. J., G. R., S. K., A. R., L. R., A. P., V. L., A. K. ir kt. patvirtino sudarę sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl langų įdėjimo, mokėjo avansus, gaudavo (ne visi) kasos pajamų orderius (su numeriais ir be numerių), turimus pateikė prie paaiškinimų Mokesčių inspekcijai. Aiškino, kad tardavosi su M. S., mokėjo pinigus jam ar kitam įmonės darbuotojui, ant kasos pajamų orderių kaip kasininkas ir direktorius pasirašydavo M. S.. Apibendrinant liudytojų parodymus galima teigti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ar jo vadovaujamos įmonės darbuotojai, sudarę sutartis, paimdavo iš fizinių asmenų avansus, išrašydavo kasos pajamų orderius be serijos, numerių. Minėti liudytojai parodė, kad sumokėjo tiek, kiek sutarta, nemokėjo daugiau, tačiau jų nė vienas nematė, nežino, kaip gautus pinigus M. S. įtraukė į apskaitą buhalterinėje apskaitoje, kokią dalį pinigų parodė kaip pajamas, kokios dalies apskritai neparodė. Aplinkybės ir sumos, kiek neįtraukė į apskaitą M. S. gautų pajamų, yra nustatyti Mokestinių patikrinimų metu bei atliekant specialisto užduotį, kur nurodyta konkrečiai, kokiu būdu nustatyta, kad avansai ir pajamos už paslaugas neįtraukti į buhalterinę apskaitą, t. y. pagal UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktus dokumentus, pateiktas sudarytas sutartis, pagal žmonių pateiktus duomenis paaiškinimų bei liudytojų apklausų metu, jų pateiktus iš M. S. gautus dokumentus. Sumos yra konkrečiai suskaičiuotos, pateiktos lentelės, kur nurodyta konkrečiai, kokio asmens, ir kokios sumokėtos sumos neįtrauktos į apskaitą (lentelės, priedai prie Mokestinių patikrinimo aktų, apskaičiavimų suvestinė prie 2013-02-12 specialisto išvados Nr5-4/17). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis į apskaitą neįtraukdavo ir neparodydavo pajamų, gautų pagal sutartis avansu, įtraukdavo tik galutinę sumokėtą sumą (be avanso).

Kaltinamojo M. S. veika kvalifikuotina pagal BK 222 str. 1 d., nes jis organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, asmeniškai pats tinkamai netvarkė kasos, jos žurnalo ir su tuo susijusių dokumentų, imitavo pinigų įnešimą į kasą išrašydamas fiktyvius kasos pajamų orderių kvitus – taip pat nurodė elgtis ir įmonės darbuotojams, pinigus su kasos pajamų orderių kvitais be numerių, serijų dėdavo į stalčių ar tiesiogiai atiduodavo M. S.. Kaltinamasis M. S. nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nevykdė, būdamas ir kasininku, su kasos darbu susijusių teisė aktų reikalavimų, buhalterėms nepateikdavo visų buhalternių dokumentų, neįnešė į įmonės kasą gautų grynųjų pinigų, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19. Todėl teismas mano, jog tokią veiką vykdė suvokdamas, kad netinkamai organizuoja buhalterinę apskaitą, kad neįneša gautų pinigų į kasą ir norėjo, kad apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

Taip pat jo veika kvalifikuotina ir pagal BK 183 str. 2 d., nes būdamas įmonės direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, patikėtą ir buvusį jo žinioje, nuo 2006-01-16 iki 2008-02-19 organizuodamas apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas per bendrovės buhalteres J. Š. ir E. P., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie įvykusias finansines operacijas – pagal sudarytas sutartis su klientais, paimtus sutartyje numatyto dydžio avansus bei pajamas už langų montavimą, imituodamas, kad šie pinigai įnešti į kasą, pinigus į kasą priimdavo pagal kasos pajamų orderį, nepasirašytą finansininko, be serijos ir numerių, neįtraukdavo šių kasos operacijų dėl avansinių mokėjimų į kasos knygą – ir taip buhalterinėje apskaitoje nefiksuodamas pardavimo pajamų už prekes ir paslaugas (langų montavimą ir apdailą) 108715 Lt, šį jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – pinigus – panaudodamas savo reikmėms, pasisavino, padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“108715 Lt materialinę žalą.

Taigi UAB „duomenys neskelbtini“ pinigai, pajamos nėra kaltinamojo M. S. pinigai, nors pagal pareigas jis toje įmonėje buvo direktorius, kasininkas, bendrovės steigėjas, paimdamas pinigus, išrašydamas fiktyvius kasos pajamų orderių kvitus bei sąskaitose faktūrose nurodydamas mažesnes sumas nei realiai asmenys sumokėjo bendrai su avansu, neįnešdamas, o tik imituodamas pinigų įnešimą į kasą, juos nuo pat gavimo momento užvaldydavo, t. y. galėjo elgtis su jais savo nuožiūra, taip pasisavindavo. Pasisavino didelės vertės įmonės turto, daugiau nei 250 MGL, nes pasisavino 108715 Lt, padarydamas įmonei materialinę žalą.

Be to, kaltinamojo M. S. veika kvalifikuotina dar ir pagal BK 182 str. 2 d., nes jis organizuodamas apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, pasisavino 108715 Lt, pateikdamas valstybės įgaliotai institucijai deklaracijas, nurodė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą ir taip apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 33285 Lt mokesčių, t. y. pridėtinės vertės mokesčio – 19570 Lt; pelno mokesčio – 10651 Lt; socialinio mokesčio – 2944 Lt, turto mokesčio – 120 Lt.

Kaltinamojo M. S. parodymais, Pelno, PVM deklaracijomis, specialisto išvada bei kitais aptartais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis M. S. UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje iš vykdytos langų bei durų pardavimo bei jų montavimo veiklos, siekdamas išvengti mokesčių, deklaracijose nedeklaravo gautų pajamų ir PVM, taip į pateiktas deklaracijas įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai 2013-02-20 prokurorės prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodytomis aplinkybėmis.

Kaltinamojo M. S., liudytojo V. P. parodymais, specialisto išvada bei kitais aptartais šioje byloje duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis M. S., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“direktoriumi ir atsakingas už UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą bei laikotarpiu nuo 2006-01-16 iki 2007-02-19, įsiteisėjus 2008-02-08 Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai dėl UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylos iškėlimo, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai UAB „duomenys neskelbtini“ turtą iššvaistė 2013-02-20 prokurorės prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodytomis aplinkybėmis.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK yra grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011). BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Be to, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis (2004 m liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Taigi senatis, užkertanti kelią patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikaltimų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, nesvarbu, ar tai idealioji, ar realioji sutaptis, gali sueiti skirtingu laiku (Kasacinės nutartys 2K–692/2007; 2K–P–100 /2008; 2K–143/2008).

Pagal BK 95 straipsnio 4 ir 7 dalis (2004 m liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Taip pat pažymėtina tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino trukmė priklauso ir nuo nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo) ir sunkumo laipsnio (lengvas, apysunkis, sunkus ar labai sunkus). Kaltinamajam M. S. inkriminuoti BK 220 str. 1 d. bei 184 str. 1 d. numatyti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų. Dėl nesunkių nusikaltimų BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas) nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. M. S. inkriminuojamos pagal BK 220 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. nusikalstamos veikos, padarytos iki 2008-12-20 bei 2007-02-19 imtinai. Todėl dėl BK 220 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. numatytų veikų M. S. 2013-04-16 apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti priimtas, kadangi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nebekyla jokių baudžiamųjų teisinių santykių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad senaties termino suėjimas paaiškėjo tik nuosprendžio priėmimo metu, dėl kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. bylos dalis M. S. nutraukiama vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p. tuo pačiu procesiniu dokumentu nuosprendžiu, kuriuo sprendžiamas jo kaltės klausimas dėl visų kitų jam pateiktų kaltinimų.

Dėl kaltinamojo M. S. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam K. B. buvo padaryta 3238 Lt dydžio turtinė žala. Nurodytos žalos dydis yra įrodytas byloje surinktais dokumentais, todėl priteistinas.

Iš 2010-07-09 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo (t. 6, b. l. 84–85) matyti, kad M. Z., V. P. yra patvirtinti nepatenkintų kreditorių sąraše išnagrinėtoje UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto byloje. Todėl šių asmenų pareikšti civiliniai ieškiniai atmestini. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. S. šiems nukentėjusiems yra atlyginęs padarytas žalas.

K. V. nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė. Atsisakymas priimtinas, bylos dalis dėl šio ieškinio nutrauktina.

Iš pateikto rašto matyti, kad M. S. atlygino D. A. 1573,71 Lt už padarytą žalą. D. A. M. S. pretenzijų neturi. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajai yra atlyginta, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, ir kaltininko asmenybė, ir jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje, vadovaujantis BK Bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje kaltinamojo M. S. jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog visiškai prisipažino padaręs inkriminuotas veikas bei nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. S. padarė 1 apysunkį, 2 sunkius nusikaltimus, neteistas, yra vedęs, charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, turi šeimą bei augina dvi mažametes dukras, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus.

Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko, nuo tęstinės nusikalstamos veikos padarymo pabaigos dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, kurie prieštarauja teisinės valstybės principui, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Tokiu atveju pripažįstama, jog bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo turi būti apsvarstomi, atsižvelgiant į viešąjį interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo. Tai ne kartą yra konstatuota tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Einarsson v. Iceland, Nr. 22596/93, 1995 m. balandžio 5 d.; Beck v. Norway, Nr. 26390/95, 2001 m. birželio 21 d.; Wejrup v. Denmark, Nr. 49126/99, 2002 m. kovo 7 d., Tamás Kovács v. Hungary, Nr. 67660/01, 2004 m. rugsėjo 28 d.; Ohlen v. Denmark, Nr. 63214/00, 2005 m. vasario 24 d.; Bochev v. Bulgaria, Nr. 73481/01, 2008 m. lapkričio 23 d.), tiek Lietuvos A. T. jurisprudencijoje (2007 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009).

Taigi kaltinamajam M. S. yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes nusikaltimai padaryti pakankamai seniai, kaltinamsis nėra linkęs nusikalsti, atlygino iš dalies padarytą žalą nukentėjusiems. Kartu pažymėtina, kad žalos neatlygino tik nukentėjusiajam K. B..Teismas mano, jog šias nurodytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste galima laikyti išimtinėmis, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, byloje nėra duomenų, kad per paskutinius daugiau kaip 5 metus kaltinamasis M. S. būtų padaręs kokių nors naujų teisės pažeidimų. Kaltinamojo socialinė, šeiminė padėtis taip pat patvirtina, jog jis nėra toks pavojingas, kad jam reiktų taikyti sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Taigi teismas pripažįsta, jog BK 183 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl BK 41 str. 2 d. 1–5 punktuose nurodytai bausmės paskirčiai įgyvendinti už šiuos nusikaltimus jam tikslinga ir teisinga skirti turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Skirtinos baudos, mažesnės už baudos, veikų padarymo metu nustatytos už sunkius nusikaltimus, vidurkį (įvertinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą), pagrindu imant veikų padarymo metu nustatytą MGL dydį. Už apysunkį nusikaltimą taip pat skirtina sankcijoje numatytos bausmės baudos, parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį baudos dydį. Bausmės už 3 nusikalstamas veikas pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 182 str. 2 d. bendrintinos apėmimo būdu BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nes visi nusikaltimai buvo daromi vienu ir tuo pačiu laikotarpiu, turint vieną tikslą – pasisavinti bendrovės pinigus, išvengti mokesčių. Taigi šiuo konkrečiu atveju yra idealioji nusikaltimų sutaptis.

Iš kaltinamojo išieškotinos proceso išlaidos, nes liudytojams ir specialistėms buvo priskaičiuotos kelionės išlaidos (BPK 103 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 2 p., 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 Lt) bauda;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL (15600 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (13000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 120 MGL (15600 Lt) baudą.

Bylos dalį dėl kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. M. S. nutraukti, kadangi suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinius ieškinius – V. P. dėl 1600 Lt, M. Z. dėl 1500 Lt priteisimo iš M. S. – atmesti.

Priteisti iš M. S. K. B. 3238 Lt turtinei žalai atlyginti.

K. V. priimti atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 200 Lt priteisimo iš M. S. ir šią bylos dalį nutraukti.

Pradėtą procesą dėl D. A. pareikšto civilinio ieškinio M. S. nutraukti.

Priteisti iš M. S. 503,30 Lt valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.