Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas jo suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš A. K., Ž. V., S. S., V. R., D. P. ir kitų asmenų, nuo 2011 m. vasario 27 d. iki 2011 m. kovo 2 d., atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartuose, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t.y. iki 2011 m. kovo 2 d. Kauno mieste neteisėtai įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, atgabeno į Kybartų pataisos namus, pardavė ir kitaip platino narkotines ir psichotropines medžiagas, o taip pat, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, užvaldė narkotines ir psichotropines medžiagas.

Be to, M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas jo suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš L. M., A. K., K. S., V. P. ir kitų asmenų, padedant G. K. ir L. G., atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartuose, 2011 m. balandžio 27 d., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t.y. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, Kauno mieste neteisėtai įgijo ir atgabeno narkotines medžiagas į Kybartų pataisos namus.

M. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. M. pratęstas, nustačius suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkte, bei konstatavus, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaltinamojo M. M. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį, kaip nepagrįstą, priimtą pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies įtvirtintą teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

Gynėjo įsitikinimu, M. M. ir kitų kaltinamųjų baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl teismas turėjo apsvarstyti, ar nebūtų galima švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

Skunde gynėjas nurodo, kad, pratęsdamas M. M. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas akcentavo nusikalstamų veikų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą. Tuo tarpu ši aplinkybė turėtų būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 121 straipsnio 4 dalyje. Gynėjas nurodo, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo M. M. kurį laiką dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prisidėjo prie mažamečio sūnaus išlaikymo, rūpinosi sunkiai sergančiais tėvais, pats turi rimtų sveikatos problemų, šiuo metu galėtų būti įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų apie turimus ryšius užsienyje.

Gynėjo teigimu, suėmimo terminas M. M. nepagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tinkamai nenustačius BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytų aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad M. M. savo kaltės nepripažino, negali būti vertinama kaip trukdanti procesui aplinkybė. Be to, gynėjo teigimu nepagrįstai nurodyta, kad buvo daromas poveikis liudytojams, nors dauguma liudytojų atlieka bausmes pataisos namuose, todėl nėra jokių galimybių derinti pozicijas bei parodymus.

Skunde gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad būdamas laisvėje M. M. gali daryti naujus nusikaltimus. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau ne už labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Gynėjo manymu, tai, kad naujas nusikalstamas veikas M. M. kaltinamas padaręs pataisos įstaigoje, nesuteikia pagrindo manyti, kad nusikaltimų darymas buvo M. M. pragyvenimo šaltinis.

Be to, gynėjo įsitikinimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti ir taikant M. M. švelnesnę kardomąją priemonę, nei suėmimas. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas neargumentavo, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese bei kiti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. M. gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo M. M. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo nutartis, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. M. teisėta ir pagrįsta. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nepasikeitė ir neišnyko pagrindai ir sąlygos, kuriais remiantis M. M. skirta griežčiausia kardomoji priemonė bei pratęstas jos terminas.

Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kito kaltinamojo S. S. parodymai, liudytojų parodymai, garso bei vaizdo įrašai, telefoninių pokalbių išklotinės, kratų ir poėmių protokolai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados, kita bylos medžiaga. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. M. dar trims mėnesiams, nustatė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 straipsnio 4 dalyje) bei padarė išvadą, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Vadovaujantis teismų praktika, skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t.y. esant pagrįstam manymui kad kaltinamasis trukdys procesui, bylos duomenimis turi būti nustatyta, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad M. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, subūrė organizuotą grupę, nuolat naudojosi neteisėtai laikomu mobilaus ryšio telefonu, kuriuo organizuotos grupės nariams paskirstė jų vaidmenis ir užduotis, koordinavo jų veiklą duodamas įvairius nurodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad pradėjus tyrimą dėl inkriminuotų nusikaltimų, buvo bandoma daryti poveikį liudytojams, atliekantiems laisves atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose. Sprendžiama, kad apygardos teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje M. M. pats ar per kitus asmenis gali daryti poveikį liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems, derinti tarpusavyje parodymus ir tokiu būdu trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gynėjas skunde teigia, kad teismas padarydamas išvadą, jog M. M. galimai darys poveikį liudytojams, jos nepagrindė konkrečiais faktais. Šis teiginys tik iš dalies teisingas, teismas nutartyje neįvardino konkrečių poveikio liudytojams darymo faktų, tačiau, akivaizdu, jog teismas atsižvelgė ir į nustatytas byloje aplinkybes apie M. M. pastangas daryti poveikį pataisos namuose esantiems liudytojams bei jo vaidmenį organizuojant nusikalstamą veiką.

Suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, jei yra duomenų, kad asmuo darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. M. M. kaltinamas padaręs labai sunkų ir du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Be to, M. M. praeityje buvo teistas šešis kartus, būdamas laisvėje neturėjo pastovaus legalaus pajamų šaltinio, todėl pagrįsta yra teismo išvada, kad šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Gynėjas skunde, neigdamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą, nurodo, kad nors M. M. buvo praeityje teistas, tačiau jis nebuvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, bei dėl nusikaltimo, susijusio su psichotropinių ar narkotinių medžiagų disponavimu. Gynėjas be pagrindo pastarąją aplinkybę vertina kaltinamąjį M. M. teigiamai charakterizuojančia. Priešingai, tai, kad M. M. yra kaltinamas sunkesnių, nei praeityje buvo teisiamas, nusikaltimų padarymu rodo jo išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarymą bei polinkį daryti naujus, sunkesnius ir visuomenei pavojingesnius nusikaltimus, be to, pažymėtina ir tai, kad naujas nusikalstamas veikas M. M. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kaltinamojo gynėjas ginčija ir skundžiamoje nutartyje nurodytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir teigia, jog teismas formaliai aptarė šio suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimą, akcentavo tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Šis teiginys iš dalies teisingas. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą, namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinimu, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs(slėpsis) nuo teismo. Be to teismas pripažino, kad M. M. gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikant griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau padarė išvadą, jog jos pakanka manyti, kad būdamas laisvėje bei suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokia teismo išvada padaryta, iš tiesų, vertinant tik gresiančios bausmės griežtumą ir neaptariant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tačiau tai nėra įstatymo pažeidimas dėl kurio būtų pagrindas keisti teismo nuomonę dėl padarytų išvadų. Gynėjas atsižvelgdamas į BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, skunde nurodo, kad M. M. iki suėmimo tam tikrą laiką dirbo ir turėjo pajamas, nors nebuvo susituokęs, tačiau rūpinosi savo mažamečiu vaiku bei ligotais tėvais, pats turėjo problemų dėl savo sveikatos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti, ir mano, kad šios aplinkybės įrodo, jog M. M. neketina bėgti (slėptis) nuo teismo. Paminėtos gynėjo aplinkybės yra svarbios, tačiau nepaneigia teismo padarytos išvados ir pagrįsto manymo, kad M. M., vengdamas gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, bėgs (slėpsis) nuo teismo. .

Teisingai nustačius suėmimo termino tęsimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, Kauno apygardos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei galimo nuosprendžio įvykdymą, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant teisėtumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad būdamas laisvėje M. M. kurį laiką dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prisidėjo prie mažamečio sūnaus išlaikymo, rūpinosi sunkiai sergančiais tėvais, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirto suėmimo pakeitimą kita, švelnesne kardomąja priemone.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. gruodžio 12 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Kauno apygardos teisme, pradėtas teisminis bylos nagrinėjimas, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminų. Be to, teismas, siekdamas kaip įmanoma per trumpesnį laiką bylą išnagrinėti teisme, bylos nagrinėjimo eigą suplanavo, numatė eilę posėdžių, todėl bylos vilkinimo faktų nenustatyta.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. M. pratęstas pagrįstai, skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.