- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-381
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus (pirm.), Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- Ž. B., T. P., E. M.
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Teisėjas A.Jaliniauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.5.;1.2.7.4.; 2.1.6.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
2005 m. rugsėjo 15 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 150 str. 4 d. (perkvalifikavus veiką iš 1961 m. BK 118 str. 4 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams bei taikytos 12 mėnesių auklėjamojo pobūdžio priemonės - BK 87 str. numatyti elgesio apribojimai: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, nesilankyti kavinėse bei restoranuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti T. P. ir E. M., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B. nuteistas už tai, kad kartu su E. M. 2002 m. lapkričio 16 d., laikotarpyje tarp 17 val. ir 19 val., Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, prie šalia pagrindinės mokyklos esančio vandens bokšto, padėjo nepilnamečiui T. P. tenkinti lytinę aistrą su mažamete N. K. , gim. (duomenys neskelbtini), oraliniu būdu, prieš jos valią, t.y. T. P. panaudojo fizinį smurtą – pastūmė, sudavė į šoną ir grasindamas peiliu sužaloti N. K., reikalavo, kad N. K. gera valia turėtų su juo lytinius santykius. Jai atsisakius tai daryti, jis parvertė ją ant žemės, atsisėdo ant krūtinės, atimdamas galimybę jai priešintis. E. M. laikant N. K. rankas, o Ž. B. laikant nukentėjusiosios galvą bei užspaudus pirštais jai nosį, kad ši prasižiotų, T. P. kišo N. K. į burną savo lytinį organą, turėdamas tikslą atlikti lytinį aktą į burną.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. B. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad nuosprendžio motyvai prieštaringi. Jis nuo pat pirmos apklausos ir dabar tvirtina neatlikęs jokių nusikalstamų veiksmų N. K. atžvilgiu. Jo parodymai visą laiką buvo nuoseklūs, nesikeitė, ir jis negali būti nuteistas už tai, ko nepadarė. Teismas netikėjo jo parodymais ir vertino juos kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios N. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams, E. M. tyrimo metu duotiems parodymams, kuriais teismas tiki ir jais vadovaujasi. Tačiau E. M. teisme patvirtino, kad apeliantas N. K. atžvilgiu nieko nedarė, o ikiteisminio tyrimo metu jis taip kalbėjo, nes norėjo, kad būtų paleistas į laisvę. T. P. irgi visą laiką tvirtino, kad Ž. B. nieko nedarė. Teismas nurodo, kad nukentėjusiosios parodymais neabejoja ir jais vadovaujasi, kadangi jie iš esmės atitinka tyrimo metu duotiems parodymams, yra nuoseklūs, neprieštarauja E. M. tyrimo metu duotiems parodymams ir Ž. B. parodymams teisme. Tai, kad jos parodymai neprieštarauja apelianto parodymams, Ž. B. laiko nonsensu ir atkreipia dėmesį į tai, kad N. K. pareiškimą dėl išžaginimo rašė tik T. P. ir E. M. atžvilgiu, nieko neužsimindama apie Ž. B. Apeliantas stebisi, kad teismas nukentėjusiosios parodymus laiko nuosekliais, kai jie iš esmės skiriasi. Nurodo, kad teisme ji tvirtino neskaičiusi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes jai buvo ,,dzin“ kas parašyta. Teisme ji patvirtino visiems sakiusi, kad T. P. bandė įkišti jai į burną varpą, tačiau ji neišsižiojo, todėl T. P. to nesugebėjo padaryti ir savo lytinį organą tik laikė jai prie burnos. Tai tik patvirtina apelianto parodymus, kad jis nieko jai nedarė, nes, jei žmogui būtų laikomos rankos, užspausta nosis, tai automatiškai žmogus išsižiotų, nes jam pritrūktų oro. Ž. B. teigia, kad teismas, nepašalinęs šių prieštaravimų, nepagrįstai teigia nukentėjusiosios parodymus esant nuoseklius. Dar apeliantas teigia, kad kaltinime buvo nurodyta, kad jis pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška padėtimi dėl jos mažametystės, tačiau teismas nuosprendyje apie tai nieko nepasisakė. Be to, N. K. teisme tvirtino, kad apie jos amžių sklido kalbos, jog jai 18 metų. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje nurodyta, jog daiktinius įrodymus videokasetę ir audiokasetę grąžinti E. M. įstatyminiam atstovui A. M. , kai šie daiktai yra apelianto tėvo G. P.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. B., jo gynėja ir atstovas pagal įstatymą prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kauno apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo, už kurį nuteistas apeliantas, padarymo aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Nors apeliantas neigia padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltė – padėjus T. P. tenkinti lytinę aistrą su mažamete N. K., įrodyta nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios N. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Nukentėjusioji N. K. dėl Ž. B. dalyvavimo nusikaltimo padaryme davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Jos parodymuose esminių prieštaravimų nėra, o nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad T. P. bandant atlikti su ja prievartinius veiksmus, apeliantas ranka užspaudė jos nosį ir bandė ją išžiodinti, šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1 b.l. 141) bei akistatos su nuteistaisiais metu (t.2 b.l. 16 - 18). Be to, nukentėjusiosios parodymus apie nuteistojo Ž. B. jos atžvilgiu atliktus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nuteistasis E. M. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b.l. 172-175). Todėl nėra pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiosios parodymais.
Taip pat nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad neva įvykio metu jam nebuvo žinomas nukentėjusiosios amžius. Byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusiosios amžių jis žinojo. Apeliantas apklaustas kaltinamuoju ( t. 2 b.l. 69 ) nurodė, kad 2002 m. vasarą nukentėjusiosios teta minėjo, kad N. K. yra 13 metų. Teisme apeliantas taip pat patvirtino, jog jis girdėjo, kad nukentėjusiajai yra apie 14 metų (t.3 b.l. 171).
Apeliantas savo skunde pažymi, kad nuosprendyje nurodyta teismo išvada, kad nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja jo parodymams teisme, yra visiškas nonsensas. Kolegija, atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje nurodyti nukentėjusiosios parodymai yra ne tik apie apelianto, bet ir apie kitų nuteistųjų – T. P. ir E. M. , atliktus veiksmus. Gi, apeliantas teisme davė parodymus apie T. P. veiksmus atliktus nukentėjusiosios atžvilgiu, kurie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams.
Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusioji N. K. pareiškimą dėl išžaginimo rašė tik T. P. ir E. M. atžvilgiu, nieko neužsimindama apie jį. Tačiau nukentėjusioji teisme paaiškino, kodėl ji pirminiame savo pareiškime neminėjo apelianto pavardės (t. 3 b. l. 173), šie nukentėjusiosios parodymai nėra paneigti.
Kolegijos nuomone, Ž. B. yra nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika pagal BK 24 str. 6 d. ir 150 str. 4 d. kvalifikuota teisingai, bausmė jam paskirta nepažeidžiant BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Tačiau kolegija sutinka su apelianto nurodyta pastaba, kad nuosprendyje nepagrįstai daiktiniai įrodymai – videokasetė ir audiokasetė grąžinti nuteistojo E. M. įstatyminiam atstovui A. M. . Iš bylos medžiagos matyti, kad videokasetė ir audiokasetė priklauso apelianto įstatyminiam atstovui G. P. , todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti:
Videokasetę ir audiokasetę grąžinti nuteistojo Ž. B. įstatyminiam atstovui G. P.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.