Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Renatai Radvi­la­vi­čiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiajai I. B., kaltina­majam A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r., teistas:

1) Lazdijų rajono apylinkės teismo 1979 m. sausio 12 d. pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., pagal 25¹ str. lygtinai priverstinai įdarbinant, Jonavos rajono teismo 1979 m. rugsėjo 26 d. nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą, teis­tu­mas išnykęs;

2) Lazdijų rajono apylinkės teismo 1980 m. sausio 28 d. pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., bausmes subendrinus pagal 43 str. su 1979 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliko 1982 m. lapkričio 27 d., teistumas išny­kęs;

3) Druskininkų miesto teismo 1990 m. balandžio 25 d. pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliko 1993 m. balandžio 13 d., teistumas išnykęs;

4) Lazdijų rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 15 d. pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., bausmę atliko 1994 m. rugpjūčio 12 d., teistumas iš­nykęs;

5) Druskininkų miesto apylinkės teismo 1995 m. balandžio 10 d. pagal 1961 m. Baudžiamojo ko­dek­so 246 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, to paties teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. Baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams be teisės vairuoti atėmimo, pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl am­nestijos“ 4 str. neatlikta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 mėn. 1 d., teis­tu­mas išnykęs;

6) Lazdijų rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 19 d. pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 234 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, to paties teismo 2000 m. sausio 12 d. nutartimi baus­mė sutrumpinta iki 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 23 d. nutartimi pagal 54² str. paleistas lygtinai 3 mėn. 24 d. laisvės atėmimo baus­mės, teistumas išnykęs,

7) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 23 d. pagal 2000 m. Baudžiamojo kodekso 151 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nutartimi pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str., 159 str. paleistas lygtinai 11 mėn. 23 d. laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs, ir

8) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 29 d. pagal 2000 m. Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., pagal 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmes subendrinus su neatlikta 2004 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. paleistas lygtinai 5 mėn. 19 d. laisvės atėmimo bausmės, teistumas iš­ny­kęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2010 m. rugsėjo 10 d. apie 13 val. Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kai­me, iš J. S. gyvenamojo na­mo slaptai pagrobė svetimą, I. B. priklau­san­tį nedidelės vertės turtą – 80 litų ir 200 Lt vertės mo­bi­lio­jo ryšio telefoną Nokia 6101, tuo pada­ry­da­mas nukentėjusiajai 280 Lt turtinę žalą, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 178 str. 4 d.

Kaltinamasis kaltu vi­siš­kai prisipažino. Parodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. apie 13 val. atėjo pas savo draugę J. S.. Namo duris rado užrakintas, niekas neatidarė. Ieškodamas J. S. per pravirą rūsio langą įlindo į namo vidų. Namuose J. S. nerado. Pastebėjo ant stalo 80 litų ir telefoną Nokia ir pasiėmė juos. Vėliau telefoną ir pinigus per D. N. perdavė I. B..

Nuken­tė­jusioji I. B. pa­rodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. kartu su savo anyta J. S. grįžusios į namus pastebėjo, kad pavogtas jos telefonas Nokia 6101 ir 80 litų. 2010 m. rugsėjo 16 d. D. N. perdavė jai nuo A. K. telefoną ir 80 Lt.

Liudytoja J. S. pa­rodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. prieš pietus pas ją atėjo A. K.. Kadangi buvo su juo apsipykusi, į namus neįsileido. Vėliau kartu su sūnumi ir marčia I. B. išvažiavo grybauti. Grįžusios į namus pastebėjo, kad pavogtas marčios telefonas ir 80 litų. Po kelių dienų D. N. perdavė marčiai nuo A. K. telefoną ir pinigus.

Liudytojas R. B. pa­rodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. kartu su motina ir žmona iš gry­bavimo grįžo į namus. Žmona pastebėjo, kad pavogtas telefonas ir 80 litų. Vėliau D. N. per­da­vė žmonai nuo A. K. telefoną ir 80 Lt.

Liudytoja D. N. pa­rodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pas ją atėjo A. K. ir paprašė I. B. perduoti telefoną Nokia ir 80 litų, kuriuos buvo paėmęs iš jų namų.

Liudytoja R. K., policijos tyrėja, pa­rodė, kad 2010 m. lapkričio 2 d. pateikė įtarimą A. K.. Jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą. Nurodė, kad į J. S. namus įsibrovė per rūsio langą, norėdamas pavogti pinigų.

Iš įvykio vietos apžiūros pro­to­ko­lo (b. l. 3-8) matyti, kad J. S. priklausančiame gy­ve­namajame name yra 1,20x0,60 m dydžio rūsio langas.

Iš daiktų pateikimo protokolo (b. l. 10) matyti, kad I. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6101, kuris buvo apžiūrėtas (b. l. 11-13) ir grąžintas savininkei (b. l. 15, 16).

Kaltinamojo pa­rodymai apie nusikals­ta­mos veikos padarymo aplinkybes atitinka nuken­tė­ju­sio­sios ir liudytojų nu­ro­dytas aplinkybes bei įvy­kio vietos apžiūros pro­to­ko­le, daiktų apžiūros protokole už­fik­suotus duomenis. Todėl teismas spren­džia, kad kaltinamojo kaltė padarius svetimo turto vagystę yra įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo pateiktas įtarimas pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., tai yra, kad svetimo turto vagystę jis padarė įsibrovęs į patalpą – J. S. gy­ve­na­mą­jį namą. Toks kaltinimas buvo pagrįstas remiantis kaltinamojo parodymais, kad į gyvenamąjį namą įlindo per rūsio langą, siekdamas pavogti pinigų. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pa­aiš­kino, kad atėjo į J. S. namus norėdamas su ja pasikalbėti, susitaikyti, nes buvo susi­py­kęs. J. S. patvirtino, kad tą pačią dieną prieš įvykį A. K. buvo atėjęs pasikalbėti, tačiau ji neįsileidusi. A. K. nurodė, kad vėliau atėjus durų niekas neatidarė, pagalvojo, kad J. S. vėl nenori jo įsileisti. Tuomet pro pravirą rūsio langą įlindo į vidų. Neradęs namo viduje J. S. pamatė ant stalo jos telefoną ir 80 litų, ir šiuos daiktus pasiėmė. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų J. S., R. B. parodymų matyti, kad J. S. namuose A. K. yra pa­kan­ka­mai ilgą laiką gyvenęs, turėjo namų raktus, tai yra nebuvo visai svetimas žmogus tuose namuose. Įvykio metu namo viduje A. K. daugiau nieko neieškojo ir nepavogė, tik atsitiktinai rastus atvirai padėtus daiktus. Iš namo išėjo per balkono duris, neslėpė savo buvimo name ir vagystės pėdsakų – pali­ko atviras duris. Kitų įrodymų, kad kaltinamasis patekdamas į patalpą turėjo išankstinę tyčią pavogti sve­timą turtą, išskyrus patį patekimo į gyvenamąjį namą būdą – per atidarytą rūsio langą, ir gana prieš­taringus jo parodymus apie šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu, nėra, todėl kilus abejonių dėl šios kaltinamojo tyčios buvimo jos vertinamos kaltinamojo naudai ir ši nusikaltimą kvalifikuojanti aplin­ky­bė iš kaltinimo šalinama.

Kaltinamasis pavogė nedidelės vertės – neviršijančios 3 minimalių gyvenimo lygių dydžio (Bau­džiamojo kodekso 190 str.) svetimą tur­tą, todėl jo veiksmai teisingai kvali­fi­kuo­ti­ni pagal Bau­džiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (Bau­džia­mojo kodekso 12 str.). A. K. nu­sikalto ir buvo teisiamas daug kartų (b. l. 39-43, 44-46), tačiau šią nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus. Buvo baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną ga­lio­jan­čią nuobaudą (b. l. 47-49), nedirba (b. l. 53), registruotas darbo biržoje (b. l. 54), cha­rak­te­rizuojamas neigiamai (b. l. 51). Todėl teismas spren­džia, kad kaltinamasis yra lin­kęs nu­sižengti. A. K. atsa­ko­mybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino pa­da­ręs baudžiamojo įsta­ty­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi, savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (Bau­džia­mojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkinančių ap­lin­kybių nėra. Pagrobto turto vertė nedidelė. Teismas spren­džia, kad baus­mės tikslams pa­siekti – sulaikyti kal­ti­na­mąjį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei užtikrinti teisingumo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (Bau­džia­mojo kodekso 41 str. 2 d.) jam pa­kanka skir­ti sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės ap­ribojimą (Baudžiamojo ko­dekso 48 str.). Skiriant laisvės apribojimą jam nusta­ty­tini įpareigojimai, su­ma­ži­nan­tys galimybę dalyvauti nusikalstamoje veikoje, skatinantys įvertinti savo nusikalstamus veiks­mus – bū­ti namuose nakties metu ir neatlygintinai dirbti (Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes teismas spren­džia, kad A. K. skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nus­ta­ty­ti­nas mažesnis už inkri­mi­nuo­to baudžiamojo nusižengimo sank­ci­joje numatytą vi­dur­­kį (Baudžiamojo ko­dekso 54 str., 61 str.).

Kadangi kaltinamajam A. K. skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, jam pas­kir­toji kar­do­mo­ji prie­mo­nė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ko­dek­so 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Res­pu­bli­kos Bau­džiamo­jo kodekso 178 str. 4 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpa­rei­gojant jį: 1) per visą laisvės apribojimo lai­kotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., 2) per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatly­gi­na­mai iš­dirbti 120 valandų sveikatos prie­žiū­ros, globos ir rūpybos įstaigose ar ne­valstybinėse orga­ni­za­cijose, kurios rūpinasi neįga­liai­siais, nuse­nu­siais ar kitais pagalbos reikalin­gais žmonėmis.

Kardomąją priemonę A. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teis­mui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.