- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1215-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-1215-492/2007
38.; 44.2.4.1.; 73.2.6.1.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3030-96/2007 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti kreipėsi iš atsakovo 9 747,76 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Vyjuvis“ AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė transporto priemonę OPEL ZAFIRA transporto priemonių draudimu. 2004-003-09 Klaipėdoje, Taikos pr. ir Agluonos g. sankryžoje, eismo įvykio metu G. A. , vairuodamas Mercedes Benz 200 apgadino OPEL ZAFIRA, priklausančią uab „Vyjuvis“. G. A. buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku. Šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir ieškovas draudėjui išmokėjo 27 000 Lt dydžio draudimo išmoką. Paaiškėjus, kad transporto priemonė Mercedes Benz 200 apdrausta transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „NORD/LB draudimas“), ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovas atlygino 16 615,24 Lt dydžio nuostolius, remdamasis tuo, kad automobilio variklio blokas keistas nebuvo, o tik remontuojamas bei nuskaičiuodamas 5 proc. nusidėvėjimą originalioms detalėms. Ieškovas sutiko su atsakovo nuskaičiuotu 5 proc., t. y. 637 Lt nusidėvėjimu originalioms detalėms ir prašė priteisti likusį 9 747,76 Lt įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinį. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš to, kad atsakovas nesumokėjo už variklio bloko pakeitimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog variklio bloką buvo būtina keisti. Atsakovas mano, kad ieškovo darbuotojo pateiktos išvados nėra pakankamas įrodymas, todėl ieškinys netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 9 747,76 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 747,76 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2007-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 592,43 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, UAB „Vyjuvis“ automobilis OPEL ZAFIRA buvo apdraustas pagal transporto draudimo liudijimą Nr. 21039497 (l. 12). Šis įvykis ieškovo buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir draudėjui buvo išmokėta 27 000 Lt draudimo išmoka (l. 11). Išmokėtos draudimo išmokos dydis yra pagrįstas aktu, automobilio techninės apžiūros protokolais, kalkuliacija, nuotraukomis (l. 14, 16-22, 37-45). Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, aplinkybe, kad transporto priemonė Mercedes Benz 200 buvo apdrausta transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo UAB DK „PZU Lietuva“, padaryta išvada, kad ieškovui perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo. Atsakovas atlygino 16 615,24 Lt, ieškovas sumažino savo reikalavimus 637 Lt sumai, įskaitydamas į šią sumą 5 proc. nusidėvėjimą originalioms detalėms. Atsakovas nesutiko atlyginti 9 747,76 Lt. Prievolės turi būti vykdomos ekonomiškiausiu būdu. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio variklio blokas negali būti remontuojamas, o turi būti keičiamas, nes tik tokiu būdu automobilis bus atstatytas į pirminę būseną bei automobilio bloko remontas nėra patikimas ir saugus. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje ir ekspertas V. P. . Iki draudimo išmokos išmokėjimo automobilio remontas nebuvo atliktas ir draudimo išmoka išmokėta buvo pagal nustatytą sąmatą. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad automobilio variklio bloką galima buvo suremontuoti, neprašė paskirti ekspertizę, todėl išvados dėl variklio bloko remonto pagrįstos prielaidomis, o ne įrodymais. Teismas konstatavo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurioms esant, atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką, atitinkančią autoavarijos metu padarytos žalos dydį ir ieškovo išmokėtos pagrįstos draudimo išmokos dydį.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi rašytiniu įrodymu, kuris nebuvo išverstas į lietuvių kalba – UAB „Visoda“ 2004-06-16 automobilio OPEL ZAFIRA remonto sąmata. Nenustatydamas termino ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. minėto įrodymo vertimui pateikti, teismas pažeidė CPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso kalbos taisyklę. Kadangi šis dokumentas buvo pagrindinis įrodymas, kuriame yra nurodyta žalos dydis, toks teismo pažeidimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismas nepagrįstai sprendimą grindė CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, numatančia subrogacijos teisės įgyvendinimą. Kadangi atsakovas autoįvykio metu buvo apdraudęs automobilį valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, tai šalių santykiai turėjo būti grindžiami taisyklėmis, reglamentuojančiomis kelių eismo įvykio metu nukentėjusiojo trečiojo asmens ir transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko santykius, t.y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Pagal šias taisykles žalos dydį privalo nustatyti atsakingas draudikas, vadovaudamasis padarytą žalą įrodančiais dokumentais bei aplinkybėmis. UAB „Visoda“ remonto sąmata neįrodo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydžio. Po to, kai ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, atlikus automobilio remontą paaiškėjo, jog automobilio variklio blokas nebuvo pakeistas, o tik suremontuotas. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą už pakeistą variklio bloką nepagrįstas, nes šis tokių remonto išlaidų nepatyrė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškovo prašomos sumos dydį. Teismas pažeidė bylos teismingumo taisykles, nes atsižvelgiant į atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, byla teisminga Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apelianto argumentai dėl bylos teismingumo ir proceso kalbos pažeidimų yra formalaus pobūdžio, nekeičiantys bylos esmės, todėl jais vadovaujantis nėra pagrindo keisti teismo sprendimą. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo atsižvelgdamas į automobilio techninės apžiūros dokumentus bei įmonės eksperto pateiktą išvadą. Ieškovas nėra įpareigotas tikrinti kaip išmokėtas lėšas panaudojo žalą patyręs asmuo. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio blokas buvo suremontuotas, o ne pakeistas. Mano, jog patirtą žalą įrodė į bylą pateiktais dokumentais, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą.
Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2004-03-09 Klaipėdoje, eismo įvykio metu G. A. , vairuodamas MB 200 apgadino OPEL ZAFIRA, priklausančią UAB „Vyjuvis“. 2004-05-28 Klaipėdos m. VPK dėl eismo įvykio kaltu pripažino G. A. . AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis 2004-06-18 sprendimu dėl draudimo išmokos Nr. 68846, išmokėjo UAB „Vyjuvis“ 27 000 Lt dydžio draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ CK 6.1015 straipsnio pagrindu kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ prašydamas atlyginti patirtus nuostolius, tačiau pastaroji atlygino tik dalį žalos. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 9 747,76 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 16 615,24 Lt žalos, dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Apeliantas ginčija ieškovo išmokėtą 9 747,76 Lt sumą nurodydamas, kad ši išmokėta nepagrįstai, nes sugadinto automobilio variklio blokas nebuvo keistas, tik suremontuotas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ir atsakovo ginčą, be pagrindo netaikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau Įstatymas) ir Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos išmokėjimo taisyklių (toliau taisyklės), todėl neatsižvelgė į tai, kad ieškovas realiai patirtos žalos nepagrindė jokiais dokumentais ar kitais įrodymais, o atsakovas, vadovaudamasis Įstatymu ir Taisyklėmis, turėjo teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį atlyginimo. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių taikė Įstatymo ir Taisyklių nuostatas, tai matyti iš teismo sprendimo motyvų bei turinio. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. AB „Lietuvos draudimas“ priimdamas sprendimą išmokėti nukentėjusiajam asmeniui konkretaus dydžio žalą, vadovavosi automobilio techninės apžiūros dokumentais, Turto žalų skyriaus vyresniojo inžinieriaus eksperto V. P. pateikta išvada. Sprendimą, jog negalimas apgadinto automobilio variklio bloko remontas, ekspertas V. P. priėmė remdamasis „Audatex“ nuostolių įvertinimo programos parodymais. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu (l. 58) ekspertas parodė, kad „...„Audatex“ programa yra nuostolių įvertinimo sistema, kuri renka duomenis iš automobilių gamintojų ir nustato kiek reikia laiko pagal šią pakeisti detales. Atsižvelgiant į automobilio detalės sugadinimą yra nustatoma ar detalę reikia keisti nauja detale, ar ją galimą pataisyti...Automobilių gamintojai nurodė, kad variklio blokas turi gedimą ir jį reikia keisti“. Apeliantas neginčijo šios programos naudojimo teisėtumo, parodymų teisingumo bei eksperto padarytos išvados, todėl pripažintina, kad ieškovas, vadovaudamasis savo eksperto išvadomis, pagrįstai nusprendė atlyginti nukentėjusiajam asmeniui žalą už variklio bloko keitimą. UAB DK „PZU Lietuva“ ginčija faktinę aplinkybę, ar variklio blokas buvo realiai pakeistas, ar remontuotas. Apeliantas, nurodydamas, kad variklio blokas nebuvo keistas, o tik suremontuotas, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius jo teiginius (CPK 178 straipsnis). Apelianto argumentas, kad buvo ekonomiškai netikslinga keisti variklio bloką, todėl Taisyklių 15 p. pagrindo draudikas neatlygina visų tokių remonto išlaidų yra atmestinas, nes kaip minėta aukščiau, pastarasis neginčijo nuostolių įvertinimo pagal programą „Audatex“ teisingumo. Laikytina, kad AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai nusprendė išmokėti 9 747,76 Lt draudimo išmoką už variklio bloko keitimą, atsakovas neįrodė, kad šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ turi teisę mažinti padarytos žalos atlyginimą Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso kalbos taisykles (CPK 11 straipsnio 1 dalis), t.y. priimdamas sprendimą vadovavosi rašytiniu įrodymu turinčių ypatingą reikšmę byloje, kuris nebuvo išverstas į lietuvių kalba – UAB „Visoda“ 2004-06-16 automobilio OPEL ZAFIRA remonto sąmata – ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atmestinas, nes nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovas pateikė UAB „Visoda“ 2004-06-16 automobilio OPEL ZAFIRA remonto sąmatos vertimą į lietuvių kalbą. Nors dokumentas ir nebuvo išverstas į lietuvių kalbą bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tačiau iš teismo sprendimo turinio bei šalių argumentų matyti, kad dokumento turinys ir įrodomoji jo reikšmė buvo suprasti teisingai. Pirmosios instancijos teisme buvo ginčijamasi ne dėl viso dokumento turinio, o tik dėl vienos sąskaitos eilutės, nurodančio sumą už variklio bloko keitimą. Nėra pagrindo pripažinti, kad dėl šio dokumento buvo neteisingai suprasta bylos esmė, priimtas neteisingas teismo sprendimas, todėl nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl nagrinėjamos bylos teismingumo pirmosios instancijos teismui. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai byla išnagrinėjama pažeidžiant rūšinio ir išimtinio teismingumo taisykles. Byloje pažeistos teritorinio teismingumo taisyklės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde) nurodė adresą Eigulių g. 21, Vilnius. Šiuo adresu yra vienas iš apelianto padalinių. Toks pažeidimas neturėjo įtakos galutiniam teismo sprendimui, nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų interesų, todėl vadovaujantis vien šiuo pagrindu, negalima panaikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo (CPK 328 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu ieškovui iš atsakovo priteistina 826,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Civilinio Kodekso, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos išmokėjimo taisyklių nuostatas, išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertino pateiktus šalių įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 826,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.