Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui J. G. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir bylos šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 18 d. tarp V. P. ir atsakovo šioje byloje ūkininko J. G. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 5, pagal kurios 1.1 punktą vykdytojas įsipareigojo atlikti tvenkinio kasimo paslaugas ir kitus žemės lyginimo darbus pagal iš anksto su užsakovu suderintą datą: nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki....d. (data nenurodyta). Nors Sutarties 1.4. punkte nurodyta, kad užsakovas parenka, pažymi tvenkinio vietą, nurodo plotą, ilgį, plotį, gylį, kranto šlaito aukštį, kokiu atstumu nuo kranto paskleisti žemę, t. y. konkretūs kasamo tvenkinio parametrai, duomenys sutartyje nebuvo įrašyti. Sutarties 1.5 nurodyta, kad „Užsakovas prisiima visišką atsakomybę už 1.4 punkte pateiktą informaciją“. Sutartimi šalys sutarė, kad numatytos paslaugos įvertinamos 700 Lt su PVM už vieną arą. Už viso tvenkinio iškasimą ir žemių paskleidimą sumokama pagal iškastą kiekį (2.1 punktas). Sutarties 2.2 p. numatyta „atsiskaitymo tvarka: rankpinigiai 500 litų sumokami pasirašius sutartį, avansas pagal susitarimą prieš pradedant kasimo darbus, atlikus pusę darbų sumokama pusė sutartos sumos pagal susitarimą, pradėjus žemės lyginimo darbus sumokama visa likusi sutarta suma......litų“. Sutarties 4.3 p. nurodyta, kad „Bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliojantiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios“. Atsakovas pradėjo kasti tvenkinį 2013 m. lapkritį ir su pertraukomis faktiškai dirbo iki 2014 m. kovo mėnesio. 2014 m. balandžio 29 d. atsakovas išrašė V. P. PVM sąskaitą-faktūrą, serija DRA Nr. 022, 48999,80 Lt sumai už 70 arų tvenkinio kasimą ir pateikė ją apmokėti.

Tarp sutarties šalių kilus ginčui, atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš V. P. 8398,92 Eur (28999,80 Lt) už atliktus rangos darbus ir 246,93 Eur (852,60 Lt) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. V. P. pateikė priešieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo ūkininko J. G. 17087,47 Eur (58999,60 Lt) nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro ieškovo netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu atsakovo ūkininko J. G. ieškinį V. P. atmetė, o V. P. priešieškinį atsakovui ūkininkui J. G. tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ūkininko J. G. atsakovui V. P. 14403,45 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria V. P. priešieškinys ūkininkui J. G. tenkintas iš dalies, priteisiant iš ieškovo ūkininko J. G. atsakovui V. P. 14403,45 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas panaikino ir V. P. priešieškinį ūkininkui J. G. atmetė.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendime tarp V. P. ir atsakovo ūkininko J. G. sudarytą sutartį traktavo kaip rangos sutartį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartyje nurodė, kad minėta sutartis kvalifikuotina kaip sutartis dėl paslaugų suteikimo. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog pagal rangos sutartis yra susitariama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo, bei jo, kaip atskiro objekto perdavimo kitai šaliai. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog šalys susitarė dėl tvenkinio (kūdros) kaip objekto sukūrimo, kasamos žemės kiekio, daubos dydžio, gylio, kad jis būtų ne mažesnis negu 3 metrai. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovas ne tik neįsipareigojo perduoti atsakovui kokio nors darbo rezultatą, bet netgi nebuvo atsakingas už tai, kad atliekamų kasimo darbų vietoje atsiras vanduo, t. y. kad kūdros (ar iškastos dambos) gylis bus ne mažesnis nei 3 metrai. Būtent nuo šalių susitarimo sąlygų priklauso atsakomybės taikymo galimybės. Ieškovas jokio darbo rezultato atsakovui neperdavė. Kai nėra šalių įsipareigojimo atliekamais darbais sukurti konkretų darbo rezultatą ir įsipareigojimo tokio rezultato, kaip atskiro objekto perdavimo kitai šaliai, atliekamų darbų veiklos sutartys kvalifikuotinos kaip sutartys dėl paslaugų suteikimo, pagal kurias, nesant šalių įsipareigojimo dėl konkretaus rezultato, atsakomybė už rezultato nebuvimą netaikoma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas ūkininkas J. G. atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kadangi dėl kūdros kasimo, apmokėjimo, trūkumų šalinimo ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Nagrinėjamos bylos atveju pripažintina, kad ši byla ir Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėta byla nėra tokios pačios. Nors bylose dalyvauja tos pačios šalys, tačiau ieškinio dalykai skiriasi. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015 buvo sprendžiami klausimai dėl skolos už atliktus darbus ir dėl nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl sumokėtų pinigų grąžinimo. Taigi darytina išvada, kad šiose bylose nagrinėjami ieškiniai nėra tapatūs. Todėl nėra pagrindo nutraukti bylą aukščiau minėtu pagrindu, o konstatavus, kad ieškiniai netapatūs, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Kaip jau minėta, šalys buvo sudarę Paslaugų teikimo sutartį dėl tvenkinio kasimo paslaugų. Sutartyje šalys nebuvo sutarę dėl konkretaus darbo rezultato, tvenkinio gylio ir t.t. Paslaugų teikimo sutartyje šalys sutarė, kad numatytos paslaugos įvertinamos 700 Lt su PVM už vieną arą. Už viso tvenkinio iškasimą ir žemių paskleidimą sumokama pagal iškastą kiekį (2.1 punktas). Sutarties 2.2 p. numatyta „atsiskaitymo tvarka: rankpinigiai 500 litų sumokami pasirašius sutartį, avansas pagal susitarimą prieš pradedant kasimo darbus, atlikus pusę darbų sumokama pusė sutartos sumos pagal susitarimą, pradėjus žemės lyginimo darbus sumokama visa likusi sutarta suma......litų“. Byloje nėra ginčo ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovui už kasimo darbus buvo sumokėta 20000 Lt, kurie buvo sumokėti dalimis per aštuonis kartus. Įvertinus aukščiau minėtas Paslaugų teikimo sutarties sąlygas spręstina, kad pinigai buvo mokami atlikus kasimo darbus, t. y. pagal atliktų darbų kiekį, nes V. P. prižiūrėdavo atliekamus darbus. Taigi, atsakovui atlikus kasimo darbus, už juos buvo sumokėta ir šios lėšos laikytinos gautomis pagrįstai pagal Paslaugų teikimo sutartį.

Teismo vertinimu nepagrįstas yra ieškovo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas nepriteisdamas atsakovui visos sumos už kasimo darbus ir pasakydamas, kad tvenkinio kasimo vietoje buvo draudžiama kasti, todėl ūkininko J. G. reikalavimas priteisti skolą už kasimo darbus laikytinas nepagrįstu, konstatavo, jog ūkininkui J. G. už atliktus darbus visiškai nereikėjo mokėti ir šiuo pagrindu jis turėtų grąžinti gautas iš V. P. lėšas. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas sprendė tik dėl likusios nesumokėtos už kasimo darbus pinigų sumos ir su šia apeliacinio teismo išvada teismas sutinka. Tačiau iš VĮ „Registrų centras“ išrašo užsakovo (ieškovo) kasimui pasirinktoje vietoje 0,67 ha žemės sklypo dalį užima šaltiniuotas pelkynas. Nurodytoje teritorijoje pagal Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo aplinkosauginius reikalavimus draudžiama vykdyti kasimo darbus. Tačiau iš byloje esančio UAB „Senasis ežerėlis“ kūdros įrengimo įvertinimo matyti, kad kūdros plotas 0,8733 ha, taigi dalis kūdros buvo iškasta ir leistinoje vietoje (civ. byla Nr. 2-468-855/2015, t. 1, b.l. 62-63). Be to, teismo vertinimu, būtų neteisinga visą kaltę dėl tvenkinio kasimo neleistinoje vietoje perkelti atsakovui. Sklypo savininkas prieš užsakydamas tvenkinio kasimą turėjo pasirūpinti leidimu kasti tvenkinį, todėl dalis atsakomybės tenka ir sklypo savininkui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau kūdros kasimo vietoje buvo kasta kūdra ir ją reikėjo išgilinti, todėl atsakovas pagrįstai galėjo manyti, kad tvenkinį toje vietoje galima kasti, nes šioje vietoje tvenkinio kasimas galimas turint Aplinkos ministerijos leidimą.

Nors ieškovas teigia, kad jokie darbai jam nebuvo perduoti, visgi įvertinus į šią bylą pateiktus įrodymus ir įrodymus esančius Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje, darytina išvada, kad realiai tvenkinio kasimo paslaugos buvo suteiktos. Tai matyti iš UAB „Senasis Ežerėlis“ pateikto tvenkinio esančio V. P. priklausančiame žemės sklype įvertinimo, taip pat iš UAB „Geo planum“ 2014-05-29 ginčo tvenkinio Inžinierinio topografinio plano, UAB „GeoSieksnis“ 2014-09-29 žemės sklypo plano, įregistruoto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015. UAB „Senasis ežerėlis“ įvertinime nurodyta ir iš UAB „Geo planum“ inžinierinio - topografinio plano matyti, jog 2013 – 2014 m. ieškovo iškastos kūdros plotas yra 9363 m² (93,63 ha), o vandens veidrodžio plotas siekia 8240 m² (82,4 ha); kūdros vandens lygis topografinio ir barimetrinio plano darymo dieną siekė 174,65 m., kūdros šlaitų viršaus altitudė šiauriniame krante siekia 175,93 – 176,93 m, pietinis krantas žemesnis – 174,63 – 175,62 m. Kaip jau buvo minėta Paslaugų teikimo sutarties šalys dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo, konkretaus dydžio kūdros ar pageidaujamos kasamos daubos ploto, ilgio, pločio, gylio, krantų šlaito aukščio, kokiu atstumu nuo šlaito paskleisti žemę, susitarusios nebuvo. Sutartimi šalys tik sutarė, kad numatytos paslaugos įvertinamos 700 Lt su PVM už vieną arą. Nors UAB „Senasis Ežerėlis“ įvertinime daroma išvada, kad V. P. sklype 2013 – 2014 m. žiemą įrengtos kūdros kasimo darbai atlikti ne iki galo ir nesilaikant geros kūdrų kasimo praktikos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad kūdros kasimo paslaugos buvo suteiktos. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po kūdros kasimo buvo atlikti kūdros kadastriniai matavimai ir kūdra įregistruota VĮ „Registrų centras“ kaip vandens telkinys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pinigus gavo pagrįstai, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti ir pinigus grąžinti ieškovui, perėmusiam turtines ir neturtines reikalavimo teises ir pareigas pagal 2013 m. lapkričio 18 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 5. Priešingu atveju teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes atsakovas taip pat patyrė nuostolius, turėjo daug išlaidų ir jam dėl darbų trūkumų buvo nesumokėta daugiau kaip pusė sumos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 300 Eur už advokato teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo V. P. ieškinį atsakovui ūkininkui J. G. atmesti.

Priteisti atsakovo ūkininko J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur už advokato teisines paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.