Telšių apylinkės teismo teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 24 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sugyventinės I. A. kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip 4 kartus rankos delnu I. A. į kairę galvos pusę (kairę ausį) ir vieną kartą rankos kumščiu į kairę veido pusę (kairį paakį), paskui tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sugriebė jai už kairės rankos ir ją užlaužė, paskui paėmė už kairiojo riešo ir tyčia labai stipriai sukdamas jį laužė, po to nutvėrė už dešinės rankos rodomojo piršto ir tyčia jį laužė, paskui pastūmė ją ant lovos ir jai nugriuvus suėmęs abiem rankomis už kaklo ją smaugė bei po to tyčia ją išstūmė per kambario langą ir taip jai padarė kairės rankos dilbio nubrozdinimus, kairės blauzdos nubrozdinimus ir įdrėskimus, poodinę kraujosruvą paakio srityje, t. y. nežymiai sužalojo I. A.

A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad rugpjūčio 18 d. šventė jo gimtadienį. Pašventę, išsiskirstė, buvo kaimynų, I. A. Kaltinamasis nurodė, kad rugpjūčio 19 dieną, nuėjo pas V. A. į namus, tai buvo maždaug per pietus. Tada atvažiavo Z. A. su savo sūnumi D. A. ir pareiškė kaltinimus, kad jis sumušęs I. A. Pasak kaltinamojo, kai jie išvažiavo iš A. kiemo ir jis iš paskos nuėjo pas I. A. pažiūrėti kas vyksta. I. iš savo namo į kiemą išėjo girta, sudavė jam ne vieną kartą į veidą, tai matė Z. A. ir D. A. Tada, kaip nurodo kaltinamasis, jis pasišalino iš kiemo, iškvietė policiją. Policijai telefonu pasakė, kad I. A. sudavė jam į akį ir jis norėtų parašyti pareiškimą. Kaip nurodė kaltinamasis su I. A. kartu yra 10 metų, tačiau ji kiekvieną mėnesį save žaloja- kariasi, rankas pjaunasi, yra daktarų išrašai, policijos pareigūnai ne vieną kartą yra važiavę. Kaltinamojo vertinimu, I. nugriuvo ir taip atsirado kairės akies kraujosruva.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios sužalojimo faktas užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 20 d. asmens apžiūros protokole, fotolentelėje. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios I. A. kairės akies matoma kraujosruva, ant kairės rankos dilbio matomi nubrozdinimai, ant kairės kojos blauzdos matomi nubrozdinimai ir įdrėskimas, ant nukentėjusiosios kaklo srities jokių išorinių sužalojimų nepastebėta.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK pareigūnus iškvietė A. K. Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai nustatė, jog 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 5 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), A. K. smurtavo prieš savo sugyventinę I. A. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, A. K. iš įvykio vietos pasišalino, telefonu neatsiliepė, buvo išjungtas telefono numeris. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti šie smurtą patyrusio asmens, t. y. I. A., sužalojimai: kairės kojos įdrėskimas ir nubrozdinimas, kairės rankos dilbio ir žąsto nubrozdinimai, kairio paakio kraujosruva (mėlynė).

Liudytojai Z. A. nurodė, kad buvo gimtadienis, ir jie buvo dviese, nieko daugiau nebuvo ir naktį buvo smurtas prieš jos dukrą. Ryte, tarp 9 iki 10 val. jai paskambino sesuo L., pasakė, kad ateitų, nes dukra I. miegojo lauke ant žemės. Nuėjo, tikrai ji gulėjo lauke, o K. buvo namie užsirakinęs. Kaip nurodė liudytoja, ji pradėjo I. judinti, ji pakėlė galvą ir nuėjo į kambarį, o ji ėjo iš paskos, pažiūrėjo, kad jos akis buvo mėlyna. Tada parsivedė ją į savo namus. Dukra pasakojo, kad K. ją primušė, kad dėjo iš „kuloko“, kad spardė su kojomis.

D. A. nurodė, kad atsikėlė ryte, atėjo sesuo I. ir ji buvo sumušta, klausė kas buvo, o ji atsakė, kad K. primušė. Kaip nurodė liudytojas, K. buvo pas A. ir jie nuvažiavo ten, pasakė, kad susirinktų rūbus ir atiduotų raktus. Kaltinamajam nurodžius, kad neturi raktų nuo I. namų, tai, pasak liudytojo, jis pakeitė spyną. Vakare paskambino teta L. ir pasakė, kad K. policiją iškvietė. Ir tada jis su mama ir I. nuvažiavo, policija pradėjo klausinėti I. Pasak liudytojo, I. buvo mėlynių ant veido, ranka, kelėnas buvo mėlyni. Prieš įvykį seserį matė gal prieš dieną, ji nebuvo sumušta. I. teigė, kad K. ją sužalojo, pati nesusižalojo taip. I. anksčiau žalodavo save, bet labiau pešdavo sau plaukus, draskydavosi ant žemės, mėlynių ant veido nebūdavo.

Aplinkybę, kad ryte nukentėjusioji miegojo šalia namo prie lango patvirtino liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. S.

Teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina faktą, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Šie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išklausius juos jie susiveda į vieną bendrą visumą apie smurto faktą ir jį atlikusį asmenį. Nepaisant to, kad liudytojai yra artimi nukentėjusiosios giminaičiai mama ir brolis, tačiau jų parodymų turinį, kiek tai liečia patį smurto faktą ir aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Liudytojai negalėjo išsigalvoti fakto, kad nukentėjusioji jiems sakė, kad ją sumušė kaltinamasis, nes pirminės smurto aplinkybės ir subjektas užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Pats smurto faktas taip pat užfiksuotas ne tik policijos tarnybiniuose pranešimuose, bet ir nukentėjusiosios apžiūros protokole ir fotonuotraukose. Be to, ir pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybes žino jos mama.

Teismas vertindamas šiuos liudytojų parodymus kaip pakankamus dėl kaltinamojo kaltės pagrindimo įvertina ir nusikalstamos veikos pobūdį. Pagal veikos aplinkybes tiesiogiai mačiusių įvykį ir dalyvavusių jame apart kaltinamojo ir nukentėjusiosios nėra. Dėl to tokiu atveju visiškai kitą įrodomąją reikšmę įgyja netiesioginiai įrodymai, kurie šiuo atveju patvirtina įvykio aplinkybes.

Iš esmės aplinkybę, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. Nepaisant to, kad nukentėjusioji iš esmės nuoseklių parodymų apie veikos aplinkybes bei įvardijant konkretų asmenį, kuris prieš ją smurtavo, teisiamojo posėdžio metu nedavė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2023 m. vasario 20 d., ji atsisakė papasakoti visas įvykio aplinkybes, teigė bijanti kaltinamojo, kad jis jai nekerštautų. Be to, kaip argumentą nurodė, kad jie tolsta vienas nuo kito, o ji norinti palaikyti santykį su juo ir nepaisant to, kad šiuo metu jie nėra pora, bet savo santykį nori grąžinti į poros lygmenį. Pasak nukentėjusiosios, ji prisimena ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, bet nenori prisiminti ir nenori to pasakoti vėl. Ji nori eiti namo, nes bijo. Jeigu ji papasakos, tai bus labai žiauru. Kai buvo policijoje, sakė tiesą. Nukentėjusiosios atsisakymas duoti išsamius parodymus teisimojo posėdžio metu įvardijant to priežastis iš esmės suteikia teismui teisę vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus ir juose aiškiai nurodė įvykio aplinkybės ir įvardijo kaltinamąjį kaip naudojusį smurtą prieš ją. Vien tik tai, kad ji teisiamojo posėdžio metu išsamiu ir nuosekliu pasakojimu neatkartojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu dėl asmenybinių aspektų (socialinio pažeidžiamumo, baimių), kuriuos teismas pripažįsta svarbiais, neeliminuoja parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu teisingumo.

Taip pat specialisto išvada patvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybes. Šioje išvadoje nurodytą kad nukentėjusiajai I. A. nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva paakio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2022 m. rugpjūčio 19 d., tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Teisiamojo posėdžio metu, specialistė K. Š. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje diagnozuotas kairio peties ir žasto sumušimas, kaip sužalojimas nevertinamas, nes skausmas yra subjektyvi simptomatika. Kaip nurodė specialistė atliktuose radiologiniuose tyrimuose nebuvo kažkokių lūžių ar matomų pakitimų, tačiau vien tik tai, kad nebuvo matomų pakitimų, nereiškia, jog veiksmai nebuvo atlikti. Poodinė kraujosruva paakio srityje galėjo atsirasti ir atsitrenkimo metu, tačiau tuo atveju daiktas turėjo būti riboto paviršiaus, ne plokštuma ar didelis daiktas, pavyzdžiui stalo kampas. Specialistė nurodė, kad tokiu atveju, reikėtų žiūrėti į konkrečią situaciją kur galėjo trenktis, tai gali būti tiesioginis smūgis su kažkokiu daiktu, pavyzdžiui, kumščiu. Jeigu būtų grindinys ar žemė, tai būtų kaktos ar kitur nubrozdinimai, tačiau tokių pažeidimų aprašyme nebuvo.

Teismo vertinimu, šie specialistės paaiškinimai taip pat eliminuoja kaltinamojo iškeltą versiją, kad nukentėjusioji pati susižalojo. Be to, tokią aplinkybę eliminuoja ir liudytojo D. A. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad žalojimosi proceso metu nukentėjusioji labiau pešdavo sau plaukus, draskydavosi ant žemės, mėlynių ant veido nebuvo.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K. atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. savo sugyventinę I. A., todėl kaltinamojo veika atitinka Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą. Dėl to teismo manymu BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus vieną iš švelniausių bausmės rūšių - laisvės apribojimo bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia pripažintinas faktas, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus tai, kad kaltinamojo veiksmuose yra atsakomybę sunkinanti ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina bausmė, šiek tiek didesnė nei sankcijos vidurkis – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat siekiant, kad nuteistasis susimastytų dėl savo veiksmų ir išvengtų nusikalstamų veikų darymo ateityje, jis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą ir būdą konstatuoja, kad nėra tikslinga nustatyti kaltinamajam buvimo vietos ir laiko kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaltinamojo nusikalstamos veikos rizika gali būti eliminuota iki minimumo paskirtais įpareigojimais ir draudimais.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš kaltinamojo teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiosios atstovo – advokato dalyvavimą procese nepriteistinos, nors nukentėjusiajai advokatas paskirtas teismo iniciatyva įvertinus jos asmenybinius aspektus.

Taip pat atmestinas kaltinamojo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi už nedalyvavimą teismo posėdyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis taip ir nepateikė įrodymų, kurie pateisintų jo nedalyvavimą teismo posėdyje. Be to, kaimyno laidotuvės nėra svarbi priežastis neatvykti į posėdį iš anksto net nepranešus, kai gynybos buvo netgi raginamas tai padaryti ir informuotas apie galimas neatvykimo pasekmes.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Telšių apylinkės teismo 2023 d. nutartimi paskirtą 150 Eur baudą palikti nepakeistą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.