- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-665-380-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00419-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- V. S., ir A
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, atliekant bausmę atviroje kolonijoje. Iš V. S. ir A. D. solidariai priteista A. M. 11 500,00 Lt turtinės žalos, UAB (duomenys neskelbtini) 11 500,00 Lt turtinės žalos ir UAB (duomenys neskelbtini) 8584,95 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. D., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. (V. S.) nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 9 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su A. D., (duomenys neskelbtini), susitiko su A. M., prie jo parduodamos medienos ir prisistatęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kito asmens vardu, o A. D. prisistačius asmeniu, kuris bendradarbiauja su UAB (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu įgijus A. M. pasitikėjimą, susitarė nupirkti 129 m³ medienos. A. D. užsakius UAB (duomenys neskelbtini) medienos vežimo paslaugas ir pažadėjus paskutiniam vairuotojui sumokėti 66,55 Lt už vieno kubinio metro medienos pervežimą, t.y. iš viso 8584,95 Lt, 2010 m. birželio 11 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), pakrovė 128,55 m³ eglės rąstų medienos. Tą pačią dieną medieną pristatė į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, apie 23 valandą, A. D. UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovui A. N. pristačius V. S., kaip įmonės finansininką ir taip įgyjus A. N. pasitikėjimą, V. S. sutvarkė visus medienos pardavimo dokumentus su UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere A. P.. Tą pačią dieną, apie 23 val. 30 min., V. S., A. D. liepus, iš UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo A. N. paėmė 27 000 Lt, iš kurių 23 250 Lt už nupirktus 128,55 m³ eglės medienos rąstus turėjo sumokėti A. M., tačiau šių pinigų neperdavė ir kartu su A. D. pasišalino iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos. Tokiu būdu V. S. apgaule pasisavino A. M. priklausantį 23 250 Lt vertės turtą bei neatsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) už medienos vežimo paslaugas, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 8584,95 Lt turtinė žala.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba pritaikyti BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Teigia, kad nuosprendžio dalies dėl veikos kvalifikavimo, veikos apimties ir kaltės neskundžia. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, ją atliekant atviroje kolonijoje, nes toks bausmės paskyrimas nemotyvuotas, nenurodyta dėl ko nuspręsta paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad nebuvo įvertinta jo darbinė veikla, mokslai, šeimyninė ir finansinė padėtis. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gyvena faktinėje santuokoje su S. Š. ir augina mažametį sūnų Reną, gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko mama yra bedarbė, todėl šeima gyvena tik iš jo gaunamų pajamų. Be to, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) neakivaizdinėje klasėje, yra VŠĮ (duomenys neskelbtini) tarybos narys. 2011-05-30 pervedė 800 Lt nukentėjusiajam A. M. kaip žalos atlyginimą. Teigia, kad savo veiksmus pasmerkė, stengiasi atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir ateityje nepažeidinėti įstatymų.
Nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašo patenkinti.
Prokuroras, civilinio ieškovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo V. S. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo nusikalstama veika pagal BK 182 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Savo kaltės nuteistasis neneigia.
Jis prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba pritaikyti BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Skirdamas bausmę V. S., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apylinkės teismas pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, nes nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas. Pagal BK 56 str. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. nustatytą bausmės paskirtį.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai kad V. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, ir skyrė laisvės atėmimo bausmę atitinkančią straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį. Todėl nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes turėjusias įtakos bausmės paskyrimui. Nors V. S. charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) teigiamai, tačiau jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytus sunkius nusikaltimus, tokie veiksmai atskleidžia asmenybę, kaip linkusią nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, rodo, kad išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, buvo nuteistas už plėšimus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, tai rodo jo nenorą laikytis įstatymų, siekimą užsidirbti iš nusikalstamų veikų. Todėl apylinkės teismas skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. nuostatų nepažeidė.
Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Pagrindinis V. S. apeliacinio skundo argumentas, kodėl turėtų būti taikomas BK 75 str., yra tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas, dirba, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas leistų nuteistajam neprarasti darbo ir atlyginti žalą. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 str. ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. V. S. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, t.y. 2006-04-03 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., už kelis sunkius nusikaltimus, buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų. Tačiau akivaizdu, kad bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes neišnykus teistumui padarė dar vieną nusikaltimą, kuriuo padaryta žala artima įstatyme nustatytam didelės žalos dydžiui, o atlyginta tik maža jos dalis, šio nusikaltimo padarymas buvo logiškas nuteistojo gyvenimo būdo rezultatas, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, nustatyta BK 41 str. Kolegijos nuomone, V. S. šeiminė padėtis, tai kad jis gyvena faktinėje santuokoje, augina mažametį sūnų, išlaiko šeimą, nes vaiko motina yra bedarbė, negali būti lemiama aplinkybė sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Darydamas nusikalstamą veiką V. S. suvokė, kad bausmės atlikimas už šį nusikaltimą gali neigiamai paveikti jo ryšius su šeima, tačiau vis tiek jį padarė. Todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistojo samprotavimai, jog būdamas laisvėje galėtų dirbti, išlaikyti šeimą, mokytis yra deklaratyvūs. Nuteistojo prievolė atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą ir padėti šeimai negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.