- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-1021-212/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. R.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R., R. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė.
Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą dėl pilnamečio vaiko išlaikymo ir prašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokama 250 Eur periodine išmoka nuo 2016 m. liepos 3 d. iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniuose skyriuose ir aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki 2022 m. liepos 3 d., 623,37 Eur papildomų išlaidų.Siekdama materialinės paramos, prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisti jai iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą 200 Eur dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. liepos 3 d. neteikia jokio išlaikymo, į raštišką kreipimąsi nereagavo, ją pilnai išlaiko motina A. R. bei remia jos tėvai.Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo A. R. laikiną materialinį išlaikymą pilnametei dukrai A. R. kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1600-356/2017 priėmimo.Atsakovas A. R. prašė panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą iš jo ieškovės A. R. naudai. Teigia, kad negalima bloginti jo padėties, nes jo darbo užmokestis yra apie 400 Eur; jis turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, jo išlaikymui skiria apie 60-80 Eur. Ieškovė melagingai nurodė aplinkybes, kad jis nesutiko tartis dėl išlaikymo jai teikimo gera valia, be to, ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos ir būtinos, ji nepateikė įrodymų, kokių priemonių ėmėsi ir imasi pati, kad gauti pajamų. Iš ieškinio turinio matyti, kad savo išlaidas planuoja neekonomiškai ir neatsižvelgdama į turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir nuo 2017-09-18 sumažino iš atsakovo A. R. pilnametei dukrai A. R., priteisto laikino materialinio išlaikymo, kas mėnesį mokėtino periodinėmis išmokomis, dydį iki 100 Eur. Laikinąją apsaugos priemonę taikė iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1600-356/2017 priėmimo.Atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Nors atsakovas nurodė, kad jis nevengė dukrai teikti išlaikymą, tačiau neįvykus jo ir dukros susitikimui, jis gera valia dukrai nesiūlė teikti ir neteikė jokio dydžio materialinės paramos.Nustatė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą M. T., gimusią (duomenys neskelbtini). Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, į šią aplinkybę neatsižvelgė, nes ieškovė ieškinyje nurodė, kad jokių duomenų apie kitus atsakovo A. R. išlaikytinius ji neturi Abu ieškovės tėvai dirba (A. R. gauna didesnio dydžio darbo užmokestį), nuosavybės teise valdo po 1 transporto priemonę ir nekilnojamuosius daiktus (A. R. valdo daugiau ir didesnės vertės nekilnojamųjų daiktų).Teismas vertino, kad naujai paaiškėjęs faktas, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, jeigu jis būtų buvęs žinomas priimant nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, būtų įtakojęs teismo nuomonę dėl priteistino laikino materialinio išlaikymo dydžio.Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad abiejų šios bylos šalių interesų pusiausvyrą labiau užtikrintų ir neproporcingai pareikštiems reikalavimams nesuvaržytų atsakovo teisių Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties pakeitimas dalyje dėl laikino materialinio išlaikymo dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovas A. R. savo kaip M. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas tėvystę galimai pripažino tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po ieškovės A. R. kreipimosi į teismą. Todėl ieškovė savo ieškinyje ir nurodė, kad jokių duomenų apie kitus atsakovo A. R. išlaikytinius neturi. Atsakovas teigia, kad išlaiko kitą nepilnametę dukrą, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad susitarime nurodytos lėšos yra faktiškai mokamos nėra. Abejonių šių mokėjimų realumu kelia tai, kad vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini), o susitarimas dėl jos išlaikymo sudarytas po 15 metų, gavus ieškovės A. R. ieškinį.Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas su darbu susijusias išmokas, gaunamas iš darbdavio, atsakovas nepateikė duomenų apie turimas sąskaitas ir lėšų kiekį jose. Pirmosios instancijos teismas mini duomenis iš VĮ Regitra, VĮ Registrų centras, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį.Mano, kad vien paaiškėjusi aplinkybė, kad atsakovas 2017 m. liepos 31 d. pripažino tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu nereiškia, kad jis neprivalo remti kito, paramos reikalingo savo vaiko.Taip pat nurodo, kad vien už bendrabutį jai reikia mokėti 57 Eur per mėnesį, todėl teismo priteista 100 Eur suma neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Net 150 Eur suma, priteista 2017 m. birželio 9 d. nutartimi buvo mažesnė už pusę minimalios mėnesinės algos. Šiuo metu minimalus pragyvenimo lygis yra 130,50 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priteistas 100 Eur mėnesinė išmoka yra žymiai mažesnė net už minimalų pragyvenimo lygį.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad pilnametis vaikas, siekiantis išsilavinimo ir einamuoju momentu neturintis jokių kitų pajamų, turėtų sąlygas bent minimaliai užtikrinti savo poreikius iki bus išnagrinėta byla dėl jo išlaikymo. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pažymėtina, kad dėl pirmiau nurodytų nustatytinų aplinkybių ir teisės normų taikymo, paramos būtinumo ieškovei, jos dydžio pirmosios instancijos teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes ir įvertinęs įrodymus.Ieškovės A. R. pateikti dokumentai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad parama jai reikalinga. Ginčas yra dėl to, ar priteista laikino išlaikymo suma yra pakankama iki tol kol byla bus išnagrinėta iš esmės. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, atsižvelgęs į naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog atsakovas turi išlaikyti nepilnametę dukrą M. T., gimusią (duomenys neskelbtini), sumažino pilnametės dukros A. R. laikiną išlaikymą iki 100 Eur per mėnesį.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priteista laikino išlaikymo suma yra pakankama iki tol kol bus išspręstas klausimas iš esmės dėl išlaikymo pilnametei dukrai. Ieškovė A. R. tik pradėjo mokslus Vilniaus kolegijoje, todėl priteistas laikinas išlaikymas, esant ir mamos paramai, yra pakankamas jos būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsakovas A. R. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog šiuo metu gauna vidutiniškai per mėnesį apie 458,72 Eur, turi nepilnametę dukrą, kuriai pagal susitarimą teikia 60 – 80 Eur išlaikymo per mėnesį. Ta aplinkybė, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo mokėjimą nepilnametei dukrai, nepaneigia aplinkybės, jog jis privalo teikti jai išlaikymą.Nepagrįsti ir atmestini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas su darbu susijusias išmokas, gaunamas iš darbdavio, apie turimas sąskaitas ir lėšų kiekį jose, kitų duomenų apie turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, banko sąskaitos išrašą. Tačiau išsamiai atsakovo finansinė padėtis ir galimybė teikti išlaikymą pilnametei dukrai, bus analizuojama bylą nagrinėjant iš esmės. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalo pasisakyti dėl nurodytų argumentų.Pažymėtina ir tai, jog, nustatant laikiną išlaikymą pilnamečiam asmeniui, negali būti taikomos nepilnamečio asmens išlaikymą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys bei 3.194 straipsnio 1 dalis ir CK 3.194 straipsnio 3 dalis (šiuo metu analogiški santykiai reglamentuojami CK 3.192¹ straipsnyje) įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-204/2009). Taigi, sprendžiant laikinos paramos ieškovei priteisimo klausimą, jos situacija nėra ir negali būti tapatinama bei vertinama taip pat, kaip nepilnamečių vaikų išlaikymo atveju.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.