Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-29 · Civilinė byla Nr. e2S-736-273/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
e2S-736-273/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25843-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui
Trečiasis asmuo
AB ,,Šiaulių bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-736-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25843-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-32082-435/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Domus Altera“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl valstybinių žemės sklypų nuomos, nuosavybės teisių į žemės sklypą neteisėto atkūrimo ir nuomos teisių hipotekos tęstinumo užtikrinimo, trečiasis asmuo AB ,,Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės BUAB „Domus Altera“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, kuriame ieškovė prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-08 sprendimą Nr. 1SS-1810-(8.5.); panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016-03-21 sprendimą Nr. 8SD-1649-(14.8.7.) ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovės prašymą dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos; panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016-03-21 sprendimą Nr. 8SD-1650-(14.8.7.) ir įpareigoti ją priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės prašymą dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; įpareigoti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastre įregistruotą žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą pripažinti galiojančiu ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms tiesiogiai ar netiesiogiai atlikti veiksmus, t. y. disponuoti žemės sklypais esančiais (duomenys neskelbtini), juos išnuomojant, parduodant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant šių sklypų nuosavybės teises.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad ji ginčo sklypus siekia išsinuomoti iš valstybės, kadangi ginčo sklypuose yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leis apsaugoti ne tik teisėtus ieškovės ir jos kreditorių, bet ir trečiųjų asmenų interesus bei išvengti ateityje galimo bylinėjimosi dėl skirtingų teisinių santykių dalyvių intereso į tą patį nuosavybės objektą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui uždraudė atsakovėms tiek pačioms, tiek per įgaliotą kitą asmenį tiesiogiai ar netiesiogiai atlikti veiksmus, t. y. disponuoti žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), juos išnuomojant, parduodant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant šių sklypų nuosavybės teises.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu iš esmės siekia atnaujinti valstybinės žemės nuomos santykius ir žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą pripažinti galiojančiu. Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, jas patvirtinantys įrodymai bei ieškinio motyvai yra pakankami padaryti išvadą, jog ieškinio reikalavimai atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį ir ieškinys, preliminariu teismo vertinimu yra pagrįstas. Teismas sutiko su ieškove, kad perleidus ar kitaip suvaržius teises į ginčo sklypus, ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Ieškovė nėra ginčo sklypų nuomininkė, neturi galiojančios jos vardu sudarytos ar pakeistos nuomos sutarties, nevaldo valstybinių žemės sklypų kitais pagrindais. Ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo sklypų nuomos sutartis;

1.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pažeidžiamas viešas interesas. Ieškovės interesai išsaugoti teises į valstybinės žemės sklypus iškeliami aukščiau, kartu paneigiant atsakovės kaip valstybinės žemės patikėtinio teisėtus interesus tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti;

1.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis ir nepagrįstai suvaržantis atsakovę;

1.4. Ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, neturi teisės sudaryti sandorių, nesusijusių su jos veiklos nutraukimu, net jeigu ginčo žemės sklypuose ir būtų ieškovei priklausančių savarankiškai funkcionuojančių ir pagal paskirtį naudojamų statinių. Ieškovė, atsižvelgiant į jos statusą negali vykdyti ūkinės veiklos ir išsinuomoti valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Apie tai, kad žemės sklypai ir statinių likučiai, jų griaučiai ar statiniai žemės sklypuose nenaudojami patvirtina ir atsakovės 2016 m. kovo 10 d. atlikti patikrinimai;

1.5. Šioje byloje atsakovės administraciniai sprendimai ginčijami jau praleidus įstatymų nustatytus terminus, kuriems atnaujinti svarbių priežasčių nėra nustatyta;

1.6. Teismas nevertino atsakovės teisinio statuso, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Atsakovė ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą laikinųjų apsaugos priemonių kontekste (CPK 144 str. 1 d.) painioja su ieškinio pagrįstumo vertinimu nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 234, 251 str.). Nenustatyta aplinkybių, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

2.2. Žemės sklypuose esantys statiniai suteikia ieškovei teisę į žemės sklypų nuomą ne aukciono būdu. Ieškovės atveju yra siekiama parduoti bendrovės turtą kaip veikiančio verslo dalį su visomis teisėmis į turtu užimtą valstybinę žemę. Ieškovės valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymas tėra tik vienas iš keleto etapų, susijusių su ieškovės nekilnojamojo turto pardavimu. Suformavus žemės sklypus apie esamus statinius ir, pratęsus žemės sklypų nuomą, atsiranda galimybė realizuoti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, maksimaliai išsaugojus ar net pakėlus kiekvieno turtinio vieneto vertę. Valstybinių žemės sklypų nuoma yra vienas iš nekilnojamojo turto pardavimo etapų, kurį atsakovė klaidingai sieja su ieškovės ūkine komercine veikla;

2.3. Atsakovei teisės aktais nėra suteikta teisė tikrinti statinių funkcionalumą ar naudojimą, todėl atskirojo skundo priedai nepaneigia ieškovės teisės sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis;

2.4. Realią grėsmę būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui liudija atsakovės veiksmai sklypo (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu. Po ieškovės valdomo žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo buvo suformuoti 22 žemės sklypai ir atsakovė į vieną iš jų - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vienuolikai asmenų atkūrė nuosavybės teises;

2.5. Atsakovės teisinis statusas pripažįstamas reikšmingu sprendžiant dėl turtinių reikalavimų užtikrinimo. Atsakovės nurodomas griežtas veiklos reglamentavimas, kaip ir prezumpcija, kad valstybė arba savivaldybė negali būti nemoki, būtų aktualios tik tuomet, jei nutartimi būtų užtikrinti ieškovės turtiniai reikalavimai, o ne neturtiniai, kaip nagrinėjamoje byloje;

2.6. Atsakovės argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo yra nepagrįsti. Atsakovė plečiamai aiškina jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir iš to kildina tariamą viešojo intereso pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

10. Iš bylos medžiagos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovė bankrutavusi įmonė ieškinį reiškia dėl atsakovės ir jo padalinio priimtų administracinių sprendimų, kuriais atmesti ieškovės prašymai dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypai), nuomos, kuriuose yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, registruoti Nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei prašo teismo įpareigoti atsakoves sudaryti su ieškove ginčo žemės sklypų nuomos sutartis, tam, kad ieškovė galėtų naudotis jai priklausančių statinių eksploatacijai reikalinga valstybine žeme. Ieškinys reiškiamas ieškovės kreditorių interesais, kadangi juo siekiama padidinti ieškovei priklausančių statinių vertę.

11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovėms disponuoti ginčo žemės sklypais, juos išnuomoti, parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti ginčo sklypų nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas atsakovių atžvilgiu taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovei sudaryti nurodytus sandorius arba imtis tam tikrų veiksmų, susijusių su ginčo žemės sklypais. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta priemonė taikoma tuomet, kai byloje siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamosios padėties) išsaugojimą, laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, pateikdama argumentus, jog ieškovės atžvilgiu iš viso negalimas palankus teismo sprendimas. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, neturi teisės vykdyti ūkinės veiklos, todėl neturi teisės išsinuomoti valstybinės žemės ginčo sklypų ūkinei veiklai vykdyti, kad ieškovei negali būti išnuomota valstybinė žemė dėl prastos ieškovės statinių būklės dėl nusidėvėjimo, kad ieškovė yra praleidusi atsakovės ginčijamų sprendimų apskundimo terminus. Apeliantės nurodomi argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti išsamiai patikrinti šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiančio teismo negali būti reikalaujama atlikti visapusišką bylos įrodymų įvertinimą. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys ir teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010, 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, kai konstatuojamas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, turi būti vertinama, kas konkrečioje byloje yra svarbiau: ar keliamų reikalavimų patenkinimas ar civilinių santykių stabilumas. Atsakyti į tokį klausimą teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Be to, net ir praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2d.). Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, nes yra praleistas kreipimosi į teismą terminas.

14. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis, nepagrįstai suvaržantis atsakovės veiksmus, sukeliantis grėsmę valstybės turtui ir tokiu būdu pažeidžiantis viešąjį interesą. Apeliantė nepagrindžia, kokie konkrečiai tokio pobūdžio suvaržymų padariniai galėtų kilti (CPK 178 str.). Vien tas faktas, kad apeliantė kaip valstybės institucija dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo klausimais bei atlieka valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, ir jos atžvilgiu yra taikomi konkretūs disponavimo žemės sklypais apribojimai, nesudaro pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, sprendžia, kad egzistuoja ginčo sklypų įkeitimo ar kitokio jo apsunkinimo tikimybė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Nors byloje nurodoma apie kito, ne ginčo, žemės sklypo atžvilgiu atliktus apeliantės veiksmus ir nėra faktinių duomenų apie apeliantės ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo sklypus ar kitaip apsunkinti tam tikrais suvaržymais, tačiau būtinybę apeliantės atžvilgiu taikyti disponavimo apribojimus pagrindžia tai, jog apeliantei yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės dispozicijoje yra ginčo žemės sklypai, leidžia manyti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra eliminuojama ginčo žemės sklypų perleidimo ar apsunkinimo tam tikrais suvaržymais galimybė.

16. Remiantis išdėstytu, sprendžiama, jog naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė