- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2-587-650/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07137-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Jūratei Šarauskienei, dalyvaujant ieškovui M. L., atsakovei S. J., trečiajam asmeniui A. J., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei S. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, A. J., dėl prievolės pripažinimo solidaria ir skolinių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį bei patikslintą ieškinį, prašydamas pripažinti atsakovės prievolę solidaria su trečiuoju asmeniu ir priteisti iš atsakovės 7775,49 Lt skolos pagal nuomos sutartį, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-12-14 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis; ir nuomininkas A. J., liko skolingas 7775,49 Lt už patalpų nuomą, tuo pagrindu priimtas teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas. Trečiajam asmeniui neturint jokio turto, ieškovas kreipėsi į teismą, kad būtų galima išieškoti skolą iš bendro sutuoktinių turto, nes atsakovė su trečiuoju asmeniu susituokė 2009 m. kovo mėn., be to ji iki santuokos gyveno kartu trečiojo asmens nuomojame bute, todėl kyla solidariosios prievolės prigimtis. Atsakovė yra mokėjusi asmeniškai į ieškovo sąskaitą ir 2 kartus dengusi trečiojo asmens skolą iš savo asmeninės sąskaitos po skolos priteisimo iš trečiojo asmens, taip pripažindama bendrą skolą pagal nuomos sutartį. Nuomos sutartis turėjo galioti iki 2009-06-31, tačiau nuomininkai laiku nevykdė savo įsipareigojimų, todėl sutartis buvo 2009-05-15 nutraukta. Nurodoma kad trečiojo asmens ir atsakovės bendra skola yra 7775,49 Lt, todėl ją prašoma priteisti iš atsakovės (1-4 b.l., 71 b.l.). Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu gyvendami jo nuomojame name padarė žalą savo jungtine veikla, todėl turi atsakyti pagal LR CK 6.6 str. 3 dalies nuostatas. Gyvendami ieškovo nuomojame bute, jie nemokėjo komunalinių mokesčių bei kitų mokesčių. Padaryti nuostoliai buvo priteisti iš trečiojo asmens, tačiau jis nesumokėjo, todėl ieškovas prašo visą skolą laikyti solidaria ir ją priteisti iš atsakovės. Atsakovė mokėjo mokesčius, nors ir teigia, kad ji bute negyveno. 2009-05-15 ieškovas nutraukė nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. A. J. nuomojamame bute gyveno nuo 2008 metų. Pirmos nuomos sutarties sudarymo metu atsakovė buvo kartu su A. J.. Ieškovas nežino, kodėl nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir su atsakove, kuri gyveno bute kartu su trečiuoju asmeniu. Būdamas fiziniu asmeniu ieškovas negalėjo patikrinti, kokius įsiskolinimus turėjo trečiasis asmuo. Už nuomojamo buto šildymą buvo nemokėta 6 mėnesius. Padarytos skolos dalį sudarė komunalinių mokesčių nemokėjimas už vandenį ir šildymą. Už kokį tiksliai laikotarpį buvo padaryti vieni ar kiti įsiskolinimai, ieškovas pasakyti negali. Atsakovė ir trečiasis asmuo kartu gyveno jo nuomojame bute. Nuomojamas butas yra ieškovo brolio nuosavybė, tačiau pastarasis leido butą nuomoti sudarytos panaudos sutarties pagrindu. Pagal panaudos sutartį ieškovas prisiima visą atsakomybę už tą butą. Ieškovas negalvojo, kad nuomos sutartį reikėjo sudaryti su abiem nuomininkais, nežinojo, kad iš trečiojo asmens negalės išieškoti skolos, todėl ir neteikė ieškinio iš karto trečiajam asmeniui ir atsakovei, kai pirmą kartą kreipėsi į teismą. Mano, kad jam padaryta žala atsirado dėl abiejų nuomininkų padarytų veiksmų. Atsakovė su trečiuoju asmeniu bute kartu gyveno nuo pradinės nuomos sutarties sudarymo dienos, t.y. 2008-07-15. 2009 metų kovo mėnesį ieškovas buvo pradėjęs ieškoti kitų nuomininkų, nes trečiasis asmuo ilgą laiką nemokėjo nuomos. Su A. J. buvo sutarę, kad tų metų kovo pabaigoje išsikraustys, tačiau tą savaitgalį, kiek žinojo, buvo trečiojo asmens ir atsakovės vestuvės. Byloje esanti ieškovo padaryta skaičiavimo lentelė apie padarytus mokėjimus yra tiksli, nes sudaryta pagal banko išrašus. Nuomos sutartyje yra nurodyta, iki kada turi būti sumokėta nuoma. Nuoma buvo mokama periodiškai, tačiau ne pagal numatytą sutartyje tvarką. Atsakovė padengė dalį skolos, padarydama pavedimus, tačiau skola dar padidėjo 200 litų, kadangi prisidėjo 5 procentų delspinigiai nuo vykdomosios bylos iškėlimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (53-56 b.l.), kuriame nesutiko su ieškovo reikalavimais, motyvuodama tuo, kad ji su ieškovu nebuvo sudariusi nuomos sutarties; kad ieškovo pateiktas 2008 m. sutartis yra pasirašęs būtent trečiasis asmuo A. J., su kuriuo atsakovė sudarė santuoką tik 2009 m. kovo mėnesį; kad atsakovė negyveno iki santuokos tame ieškovo nurodytame nuomojamame bute, todėl nėra atsakinga už A. J. prievoles, kurios atsirado iki santuokos sudarymo. Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimais, palaikė savo teiktą atsiliepimą ir paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu A. J. susituokė 2009-03-28, iki santuokos ji visą laiką gyveno pas savo tėvus. 2009-03-27 pervedė savo vardu 900 litų ieškovui už butą, kadangi to jos paprašė A. J.. Kaip suprato iš sutuoktinio paaiškinimų, jis vėlavo sumokėti ieškovui, todėl paprašė jos tą padaryti. Po santuokos sudarymo ieškovui ji pervedė per du kartus - 200 litų ir 700 litų. Taip darė dėl to, kad buvo įtraukta su vyru į ieškovo šmeižtą. Apie ieškovo teiktą pirminį ieškinį sutuoktiniui ji nieko nežinojo. Sužinojo tik tada, kai jau buvo teismo sprendimu priteista skola. Trečiasis asmuo tuo metu gyveno su atsakove pas jos tėvus, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Sutuoktinis iš nuomojamo buto išsikraustė prieš jų vestuves, tačiau buto raktus ieškovui atidavė vėliau. Nuomos sutarties sudaryme ji pati nedalyvavo ir ieškovo nuomojame bute negyveno. Ateidavo pas būsimą vyrą tik į svečius, gal porą kartų buvo pasilikusi permiegoti. Su A. J. kažkurį laiką ji buvo nutraukusi savo santykius, todėl tuo metu pas jį ateidavo ir kitos merginos. Neigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ji gyveno trečiojo asmens nuomojame bute ir dalyvavo nuomos sutarties sudaryme. Ieškovo iš viso nematė ir nepažinojo iki teismo. Nebuvo ieškovo sutikusi, kai ateidavo į svečius pas vyrą į jo nuomojamą butą; nežinojo nuomos sutarties sąlygų. 2009-03-27 ji pervedė ieškovui pinigų, nes A. J. vėlavo sumokėti, todėl paprašė jam padėti. Po vestuvių ji dar porą kartų pervedė pinigų dėl ieškovo skelbiamo šmeižto ir terorizavimo. Tuo metu iki vaikų gimimo ji dirbo „Kristianoje“; vaikai gimė 2009. Sutuoktinis nėra padengęs ieškovui turimo įsiskolinimo, nes neturi lėšų tam padaryti; jie neturi ir jokio nekilnojamo turto. Šiuo metu abu gyvena jos tėvų nupirktame bute, esančiame Korsako gatvėje Šiauliuose, nes patys neturi finansinių galimybių įsigyti butą.
Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į ieškinį (75-76 b.l.) su ieškiniu nesutiko, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad 2010-01-25 teismo sprendimu pagal analogišką ieškinį ieškovui iš trečiojo asmens priteista 3300 Lt skola už nuomos mokestį bei tenkinti kiti skoliniai reikalavai. Šis ginčas jau yra išspręstas teisme, todėl ieškovo reiškiamas ieškinys atsakovei yra nepagrįstas. Teigia, kad jis su atsakove santuoką sudarė 2009-03-28, iki santuokos sudarymo bendro ūkio su ja nevedė. Iki santuokos buvo sudaręs su ieškovu dvi buto nuomos sutartis, kurios laikytinos jo asmeninėmis prievolės, nes buvo susijusios su jo vieno poreikių tenkinimu. Atsakovė iki santuokos sudarymo gyveno pas savo tėvus, pas kuriuos vėliau persikėlė ir trečiasis asmuo, dėl ko nebeįvykdė visų prievolių ieškovui. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nesutiko su ieškinio reikalavimais, palaikė savo teiktą atsiliepimą ir parodė, kad jis 2008 m. birželio mėnesį sudarė pradinę nuomos sutartį su ieškovu dėl buto nuomos. Tuo metu dar nebuvo susipažinęs su atsakove. Kai atsakovė pradėjo lauktis, siūlėsi atsikraustyti gyventi pas ją. Savo nuomojame bute būdavo retai. Prieš išsikraustydamas jis sutvarkė butą, išvalė, paliko tvarkingą, nematė jokios padarytos žalos. Apie savo skolą ieškovui sužinojo tada, kai gavo iš pastarojo grasinantį laišką su pridėtu vykdomuoju dokumentu. Visi šitie duomenys yra baudžiamojoje byloje. Iki pradedant nuomoti butą iš ieškovo, jis gyveno pas savo mamą, bet ji pardavinėjo butą, todėl turėjo išsikelti. Su ieškovu susipažino per internetą. Kai 2008-12-14 pratęsė nuomos sutartį, jis jau draugavo su atsakove, tačiau ji nuomojame bute negyveno; ieškovas tame bute nėra atsakovės matęs. Jis pats su ieškovu susitikdavo kas 6 mėnesius. Vieną kartą buvo pavėlavęs sumokėti nuomą 3 dienas, tai ieškovas pakeitė buto durų spyną ir jis negalėjo įeiti į butą, kol nesumokėjo nuomos mokesčio. Pakartotinę nuomos sutartį jis sudarė su ieškovu vienas, nes su atsakove nevedė bendro ūkio ir iki santuokos kartu negyveno. 2009-07-08 jiems su atsakove gimė dvi mergaitės. Negali pasakyti, ar žinojo, kad atsakovė laukėsi, sudarydamas su ieškovu nuomos sutartį 2008-12-14. Nuomojame bute jis iš viso nebegyveno nuo 2009 metų gegužės mėnesio, tačiau nuomos sutartis buvo iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio. Sutarties nebuvo kaip anksčiau laiko nutraukti, kadangi buvo paliktas 1500 litų užstatas. Tuo metu dirbo baldų surinkimuose ir jo pajamos buvo reguliarios. Po santuokos sudarymo ieškovo bute beveik nebegyveno, buvo palikti tik daiktai. Būtent jo prašymu sutuoktinė ieškovui pervedė 900 litų. Kitą kartą atsakovė ieškovui pervedė pinigus, todėl kad pastarasis išimtų iš interneto savo įdėtus šmeižiančius pranešimus. Nuo 2009-04-01 jis gyveno kartu su atsakove jos namuose, tik daiktai dar kurį laiką buvo pasilikę nuomojame bute. Patvirtina, kad ieškovui liko skolingas už 3 mėnesius. Buvo informavęs telefonu ieškovą, kad nuo 2009-04-01 persikelia gyventi pas atsakovę po santuokos sudarymo; taip pat sakė apie savo norą nutraukti nuomos sutartį. Tačiau ieškovas atsisakė sutartį nutraukti. Neatsimena, kada ieškovas pasakė, kad nesutinka nutraukti nuomos sutartį, ar prieš jų su atsakove vestuves, ar po to. Ieškovas atsisakė nutraukti sutartį ir pasakė, kad jis turės sumokėti už visus mėnesius, kol baigsis sutarties galiojimas. Jis neigia ieškovui padarytą žalą, nes nebuvo jokių grindų sugadinimų. Iki šiol ieškovo bute yra palikęs jam priklausančius daiktus - aparatūrą pagal su „TEO“ sudarytą sutartį. Paliko tą įrangą, nes nebegalėjo iš ieškovo pasiimti. Pagal sudarytą sutartį su „TEO“ aparatūra trečiajam asmeniui kainavo 3000 litų.
Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra buto, kurį ji nuomojasi, savininkas. Atsakovė ir trečiasis asmuo pažįstami iš matymo. Taip pat su atsakove ji dirbo viename prekybos centre. Ieškovo nuomojamą butą pamatė internete 2008 metų gruodžio mėnesį. Neatsimena, ar buvo parašyta, kad jau nuomojamas ar dar tik bus nuomojamas tas butas. Vizualiai ji butą apžiūrėjo 2009 metų kovo mėnesį, kai susitiko su ieškovu ir pastarasis aprodė butą. Tuo metu bute gyveno pora - atsakovė ir trečiasis asmuo. Matė bute jų asmeninius daiktus, kad ruošiamasi šventei - vestuvėms, nes pastebėjo ir vestuvinę suknelę. Ji tada su atsakove ir trečiuoju asmeniu nebendravo. Tik su ieškovu kalbėjosi, kai apžiūrinėjo butą. Į tą butą ji persikėlė 2009-07-01. Prieš tai dar kartą apžiūrėjo butą birželio mėnesį. Butas buvo tvarkingas, suremontuotas, tik miegamojo grindyse matėsi kelių centimetrų skylė, lyg su kažkuo buvo įdaužta. Miegamajame grindų danga - laminatas. Jai gyvenant bute, skylė grindyse buvo sutvarkyta. Ją sutvarkė ieškovas. Ji mažai būna nuomojame bute, tačiau esant reikalui naudoja „TEO“ įrangą. Naudojasi internetu, už šias paslaugas moka ieškovas. Tvirtina aplinkybę, kad jai pirmą kartą apžiūrint tą nuomojamą butą, matė ten atsakovę. Mano, kad atsakovei yra paranku sakyti, kad bute nebuvo, kai ji buvo atėjusi.
Liudytoja V. E. posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo nepažįsta; atsakovė yra jos kaimynė, trečiasis asmuo - kaimynės sutuoktinis. Šalia esančiuose tėvų namuose atsakovės nebemato gal kokius 6 mėnesius, o iki tol visą laiką visą laiką matydavo. Ji artimai bendrauja ir su atsakove, ir su jos tėvais. Tėvų namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, atsakovė negyveno tik tuo metu, kai buvo išvažiavusi studijuoti į Vilnių. Gal 2007 metais tėvai atsakovei įrengė namo trečią aukštą, ir ji nuo to laiko ten gyveno. Žinotų, jeigu atsakovė būtų buvus išsikrausčiusi, nes su atsakovės tėvais bendrauja artimai. Matė atsakovę, gyvenančią nėščią tėvų namuose, ir po to, kai pagimdė vaikus. Su savo vyru atsakovė pradėjo draugauti gal prieš 4 metus, kai jis pradėjo rodytis pas kaimynus.
Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo nepažįsta; atsakovė yra jos dukra, o trečiasis asmuo - žentas. Iki santuokos su A. J. dukra visą laiką gyveno jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Šiauliuose; pas juos ji negyveno tik tada, kad buvo išvažiavusi studijuoti į Vilnių. Pamena, kad 2009 metų rugsėjo mėnesį ji su vyru ir dukra buvo išvažiavę atostogauti į Turkiją. Kiek žino, iki santuokos žentas gyveno su savo motina; kai motina pardavė butą, jis išsinuomavo butą. Ji pati žento bute nesilankė ir tiksliai nežino, kur tas butas randasi. Kiek pamena, dukra savo vestuvinę suknelę nuomavosi „Birutės salone“; ją ten vestuvių dieną ir aprengė, todėl jie vestuvinės suknelės nebuvo iš salono pasiėmę ir parsivežę į namus. Suknelė negalėjo kabėti žento nuomojame bute. Kiek pamena, A. J. buvo sakęs, kad yra suderinęs dėl to buto nuomos, ir viskas yra tvarkoje, todėl apie skolas ieškovui ji nieko nežinojo. Žentas pas juos gyventi atsikraustė prieš pat savo vestuves. Vėliau jų namuose buvo gautas kažkoks laiškas, adresuotas A. J., dėl nuomos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, byloje esančių rašytinių duomenų, matyti, kad 2008-06-01 tarp ieškovo M. L. ir trečiojo asmens A. J. sudaryta terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis terminui nuo 2008-06-15 iki 2008-12-15 (10-11 b.l.). Tuo pagrindu tarp sutarties šalių buvo sudarytas ir gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., perdavimo –priėmimo aktas (12 b.l.) 2008-12-14 tarp ieškovo M. L. ir trečiojo asmens A. J. sudaryta antra terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis terminui nuo 2008-12-15 iki 2009-06-31 (13-16 b.l.). 2009-05-15 pranešimu ieškovas informavo trečiąjį asmenį, kad nuomininkui pažeidus sutarties 7.1.1. punktą – nesumokėjus laiku nuomos mokesčio, nuomos sutartis nuo 2009-05-15 yra nutraukiama (23 b.l.). 2010-03-19 ieškovui išduotas vykdomasis raštas dėl 2010-03-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš trečiojo asmens A. J. ieškovui M. L. priteistas 3300 Lt nesumokėtas nuomos mokestis, 1829,62 Lt skola už komunalines paslaugas, 1456,40 Lt delspinigiai, 948,26 Lt nuostoliai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ir 391,02 Lt bylinėjimosi išlaidos (32-33 b.l.). 2011-09-08 antstolės Vaivos Šimkienės pažymoje konstatuota, kad vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas A. J. niekur nedirba, sąskaitos, esančios kredito įstaigose, areštuotos, jose piniginių lėšų nėra, registruotų transporto priemonių nėra, nekilnojamojo turto neturi, gyvenamosios vietos nedeklaravo (31 b.l.). Remiantis išduotu santuokos liudijimu, atsakovė S. J. su trečiuoju asmeniu A. J. santuoką sudarė 2009-03-28 (58 b.l.). Pagal Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenis, atsakovė nuo 1997-07-11 iki 2011-09-29 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu Palangos g. 49D, Šiauliai, 2011-09-30 gyvenamąją vietą deklaravo K. Korsako g. 49-31, Šiauliai (92 b.l.). VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pažymoje nurodoma, kad atsakovė nuo 2007-01-01 iki 2011-09-30 mokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, gyvendama adresu Palangos g. 49d, Šiauliai (100 b.l.).
Darytina išvada, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimą dėl atsakovės prievolės pripažinimo solidaria ir 7775,49 Lt skolos pagal nuomos sutartį priteisimo.
Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Sutuoktinių solidariosios prievolės apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.109 str. 2 d., kurios kyla iš sutuoktinių sandorių, būtinų šeimos poreikiams, kuriems pritarė kitas sutuoktinis ar dėl kurių kito sutuoktinio pritarimas nėra būtinas. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007).
Iš bylos duomenų, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., trečiasis asmuo nuomojosi iš ieškovo pagal 2008-06-01 terminuotą nuomos sutartį bei buto perdavimo-priėmimo aktą nuo 2008-06-01 iki 2008-12-15; o 2008-12-14 terminuota gyvenamosios nuomos sutartimi tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo susitarta dėl to paties buto nuomos iki 2009-06-31. Nei sutartyse, nei gyvenamojo buto perdavimo-priėmimo akte kaip nuomininkė ar nuomininko šeimos narys nenurodyta atsakovė. Santuoka tarp atsakovės ir trečiojo asmens registruota 2009-03-28, t.y. po ieškovo ir trečiojo asmens nuomos sutarčių sudarymo. Ieškovas prašo laikyti atsakovės prievolę solidaria ir iš atsakovės priteisti 7775,49 Lt skolą pagal nuomos sutartį, ieškinyje nenurodydamas faktinių aplinkybių, dėl kurių atsirado solidari prievolė ir susidarė ieškovo reikalaujama skola atsakovei. 2010-01-25 teismo priimtame sprendime už akių buvo priteista ieškovui M. L. iš trečiojo asmens A. J. 3300 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 1829,62 Lt skola už komunalines paslaugas, 1456,40 Lt delspinigių, 948,26 Lt nuostolių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 391,02 Lt bylinėjimosi išlaidų (prijungta civilinė byla Nr.2-657-797/2010, 54-55 b.l.).
Sprendžiant, ar sutuoktinių prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių solidarių prievolių pobūdis nėra preziumuojamas, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, dėl kurių atsakovė turėtų būti laikoma solidariai atsakinga su trečiuoju asmeniu už prievoles, kylančias iš buto nuomos sutartinių santykių. Be to įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo; ir atvirkščiai. Todėl teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo pripažinti ieškovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu faktiškai gyveno ieškovo nuomojamame bute, naudojosi buto komunalinėmis paslaugomis ir yra atsakinga dėl kitų nuostolių padarymo ieškovui, kurie buvo konstatuoti ir priteisti iš A. J. 2010-01-25 teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-657-797/2010. Darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovės solidarios prievolės ir nepagrindė argumentų, kodėl jis, būdamas gyvenamosios patalpos nuomotoju, elgdamasis rūpestingai bei atidžiai, pakankamai detaliai reglamentavęs savo nuomos santykius su nuomininku - trečiuoju asmeniu, sudarydamas tiek sutartis, tieks buto perdavimo-priėmimo aktą, nesilaikė tokių elgesio standartų atsakovės atžvilgiu ir neįtraukė jos į sudaromas sutartis, nors tvirtina ją gyvenus tame bute nuo pat nuomos santykių su trečiuoju asmeniu pradžios. Taip pat ieškovas nenurodė jokių argumentų ir pateisinamų sąžiningą procesą priežasčių, kodėl jo ieškinio pagrindu 2009 m. pradėtos civilinės bylos nagrinėjimą dėl skolinių reikalavimų A. J. nebuvo įtraukta bendraatsakove ar trečiuoju asmeniu S. J., jei ieškovui buvo žinomos aplinkybės, kad butu ir teikiamomis jame komunalinėmis paslaugomis naudojosi nuomos laikotarpiu ne tik trečiasis asmuo, bet ir jo būsima sutuoktinė. Todėl teismas daro išvadą, kad abi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. J., pastarajam siekiant tenkinti savo asmeninius poreikius, t.y. užtikrinti sau gyvenamąją vietą. Trečiojo asmens artimas bendravimas su atsakove nuomos laikotarpiu ir atsakovės lankymasis nuomojamame bute iki santuokos sudarymo negali būti vertintinas kaip pagrindas solidariajai sutuoktinių prievolei atsirasti. Laikytina, kad civilinėje byloje siųstas 2009-05-15 nuomotojo M. L. pranešimas nuomininkui A. J. apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2009-05-15 (23 b.l.) taip pat patvirtina aplinkybę, jog atsakovė tuo metu nebuvo ieškovo laikoma nei sutarties šalimi (nuomininke), nei nuomininko šeimos nariu. Tai, kad atsakovė ieškovui 2009-03-27, likus dienai iki santuokos sudarymo, o vėliau 2010 metais buvo pervedusi pinigų, apmokėdama iš dalies trečiojo asmens skolas, taip pat neturi esminės reikšmės prievolės vertinimui kaip solidarios, kadangi atsakovė nurodė aplinkybes, jog ji tai darė sutuoktinio prašymu ir įtakojama ieškovo įžeidžiamų veiksmų, kurie vėliau buvo konstatuoti baudžiamojoje byloje (2012-05-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis, 2012-10-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis – 152-156; 157-162 b.l.). Teismas iš esmės nesiremia baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi atsakovės ir trečiojo asmens teikti kaltinimai privataus kaltinimo tvarka dėl įžeidimo ir šmeižimo ieškovui nagrinėti dėl 2010-03-31 ir 2011-06-27 įvykių elektroninėje erdvėje ir visai kitais aspektais, todėl nėra pagrindo baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams suteikti prejudicinės reikšmės šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl ieškovo skolinių reikalavimų atsakovei (CPK 182 str. 2-3 p.)
Konstatuotina, kad abi šalys šiame ginče pripažįsta aplinkybes, kad nuomos sutarties nutraukimo klausimas buvo trečiojo asmens iškeltas dar iki jo santuokos su atsakove įregistravimo, t.y. ieškovas parodė, kad buvo kalbėta apie tai, jog trečiasis asmuo išsikraustys 2009 m. kovo pabaigoje, nes sudarys santuoką, kad ieškovas tuo metu jau ieškojo kitų galimų nuomininkų, tą iš dalies patvirtina ir liudytoja L. G., o trečiasis asmuo, atsakovė nurodė aplinkybes, kad po santuokos įregistravimo jie apsigyveno kartu pas atsakovės tėvus Šiaulių mieste. Nors liudytoja L. G. parodė, kad 2009 m. kovo pabaigoje matė ieškovo nuomojame bute atsakovę buvus kartu su trečiuoju asmeniu bei ten padėtus kai kuriuos asmeninius atsakovės daiktus, įskaitant ir vestuvinę suknelę, tačiau teismo nuomone, tokie gana abstraktūs liudytojos parodymai apie atsakovės ir jos daiktų matymą negali būti vertinami kaip patvirtinantys atsakovės nuolatinio gyvenimo tame bute faktą, nes atsakovė neneigia lankydavusi ir nakvojusi pas trečiąjį asmenį, kaip būsima sutuoktinė, todėl bute galėjo būti ir jos asmeninių daiktų. Atsakovės faktinį gyvenimą iki santuokos visai kitoje patalpoje patvirtina ne tik šalies ir trečiojo asmens paaiškinimai, bet ir liudytojų V. E., D. D. parodymai, pateikti rašytiniai duomenys byloje, jog atsakovė visą laiką buvo deklaravusi gyvenamąją vietą pas savo tėvus Šiaulių mieste, ten gyveno ir mokėjo reikiamus mokesčius.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad 2008-06-01 ir 2008-12-14 gyvenamosios patalpos nuomos sutartys buvo sudarytos tik tarp ieškovo M. L. ir trečiojo asmens A. J., į tai, kad buto nuomos metu trečiasis asmuo nebuvo santuokoje su atsakove, su ja kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, kad po santuokos sudarymo 2009-03-28 trečiasis asmuo ir atsakovė faktiškai apsigyveno kartu visai kitoje gyvenamojoje patalpoje Šiaulių mieste, daro išvadą, kad visos skolinės prievolės iš nuomos sutartinių santykių ieškovui M. L., nustatytos 2010-01-25 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-657-797/2010, yra asmeninės trečiojo asmens A. J. prievolės, todėl ieškovo reikalavimai atsakovei dėl šių prievolių pripažinimo solidariomis ir skolos priteisimo atmestini.
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 str.) –išlaidos už atsiliepimo parengimą, valstybei -išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 96 str. 1 d.). Atsakovei iš ieškovo priteistina 500 Lt už atsiliepimo ieškinį parengimą (57, 59 b.l.). Be to iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 19,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (88 str. 1 d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str., teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. J. a.k(duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,80 Lt (devyniolikos litų, 80 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.