Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

AN byla Nr. A6.-82-953/2023 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00076-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 7.11; 21.9.9; 21.9.10

2023 m. gegužės 8 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš VMI pareiškimo matyti, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2023-04-03 datai skolininko E. S. mokestinė nepriemoka yra 89 838,15 Eur, kas sudaro 89661,11 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 177,04 Eur delspinigių. Išanalizavus E. S. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-02-20 E. S. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Dėl didelio atsiskaitymu kiekio pareiškime pateiktas tik keletas konkrečių pažeidimo faktą įrodančių pavyzdžių: (duomenys neskelbtini) 2023-02-10 pervesta 14841,02 Eur, S. G. (duomenys neskelbtini) 2023-02-10 pervesta 25000,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 2023-02-13 pervesta 2500,00 Eur, A. B. 2023-02-13 pervesta 2489,85 Eur, P. R. 2023-02-13 pervesta 1975,20 Eur, P. R. 2023-02-13 pervesta 2147,40 Eur, (duomenys neskelbtini) 2023-02-13 pervesta 9000,00 Eur, S. G. (duomenys neskelbtini) 2023-02-15 pervesta 15000,00 Eur, E. S. (duomenys neskelbtini) 2023-02-15 pervesta 11000,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 2023-02-17 pervesta 2431,62 Eur, (duomenys neskelbtini) 2023-02-19 pervesta 3037,15 Eur, (duomenys neskelbtini) 2023-02-20 pervesta 5000,00 Eur. Pareiškime nurodoma, kad nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, jog E. S. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl ko buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, t. y. E. S. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, E. S., būdamas skolingas valstybės biudžetui ir žinodamas apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais bei vykdė pirkimus, kas rodo, jog E. S. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Toliau pareiškime nurodoma, kad VMI gavo E. S. 2023-02-20 prašymus dėl 91 444,88 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2023-08-18 ir 2022-12-08 mokestinės paskolos sutarties Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, pratęsiant sumokėjimą iki 2023-08-20. Nurodoma, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Todėl E. S., nežinodamas ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis. Pareiškime nurodoma, kad, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Pareiškime atkreiptas dėmesys į tai, kad E. S. 2023-02-10, 2023-02-13, 2023-02-15, 2023-02-17, 2023-02-19, 2023-02-20 datomis turėjo didelę galimybę dalį mokestinės nepriemokos padengti, tačiau to nepadarė, todėl akivaizdu, kad E. S. nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių. Pareikšimu prašoma E. S. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2200 Eur dydžio baudą. Prie pareiškimo pridedama išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis, 2023-04-03 Integruotos kliento informacijos - Balanso išrašo kopija, 2023-02-20 E. S. prašymų kopijos, VMI (duomenys neskelbtini) atsakymas mokesčių mokėtojui, (duomenys neskelbtini) integruotos kliento informacijos - Balanso išrašo kopijos, sąskaitos išrašas, VMI prie FM viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašas, įgalioto asmens diplomo kopija (b. l. 1-4).

Iš (duomenys neskelbtini) Integruotos kliento informacijos - Balanso išrašo kopijų matyti, kad nurodytomis datomis nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio sumą sudaro 91444,86 Eur (b. l. 22-31).

Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-02-20 matyti E. S. vykdyti atsiskaitymai su kitais kreditoriais (b. l. 32-57).

E. S. pateikti dokumentai teismo posėdžio metu iš kurių matyti, kad yra priteistos skolos, įspėjimai dėl elektros nutraukimo, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir turto grąžinimo, dėl ko asmuo atsiskaitė su kreditoriais.

Šie duomenys pagrindžia faktą, kad (duomenys neskelbtini) E. S. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. S., žinodamas apie savo esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo, kaip (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai piniginių lėšų visiems mokėjimo reikalavimams patenkinti, teikdamas atsiskaitymo prioritetą kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kadangi šis eiliškumas buvo pažeistas, mokestinė nepriemoka VMI nepadengta, taip pažeidžiant kreditoriaus – VMI interesus, E. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais), požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atskaitingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Skirdamas administracinę nuobaudą E. S., teismas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, jog anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų E. S. nėra padaręs, nėra duomenų, kad jis būtų elgęsis piktybiškai ar būtų intensyviai siekęs išvengti mokesčių valstybei, nustatyta, kad nusižengimą padarė siekdamas nesustabdyti savo, kaip (duomenys neskelbtini) veiklos, gamybos ir apyvartos, kad ūkis būtų aprūpintas reikalingomis paslaugomis ir priemonėmis, be to, neginčijo ir nesumokėtų mokesčių valstybei, teisme nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios baudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos teisingumo ir proporcingumo principų, ir pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, E. S. paskyrus mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, nubausti 500,00 EUR (penkių šimtų eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.