Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui R. B. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Remiantis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas neginčijo, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, nustatyta, kad 2008 m. kovo 1 d. ieškovei gimė sūnus L. K. (b. l. 6). L. K. gimimo įraše duomenų apie jo tėvą neįrašyta (b. l. 6). Ieškovė ir atsakovas bendravo nuo 2006 m. pradžios iki 2007 m. pabaigos, o šiuo metu apie 10 metų šalys nebendrauja. Atsakovas savo tėvystės L. K. atžvilgiu neginčija (b.l. 79).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, nurodė, kad su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutinka. Todėl nors nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertizė giminystės ryšiui įrodyti paskirta nebuvo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas teismui nustatyti faktą, kad atsakovas R. B. yra L. K., gimusio 2008 m. birželio 18 d., biologinis tėvas, o šis – jo sūnus.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimais, nustatyta, kad nepilnametis vaikas L. K. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, t. y. ieškove jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 24-25). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog L. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo vaiko gimimo yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, į tai, kad tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis, vaikas prisirišęs prie gyvenamosios vietos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsakovas jokių prieštaravimų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nepareiškė, priešingai sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu (b.l. 79). Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat jo gimimo yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė pradiniame ieškinį prašė priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau teismo posėdžio metu šį reikalavimą pakeitė, prašydama priteisti vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kadangi pats atsakovas atsiliepime į ieškinį geranoriškai pasiūlė sūnaus išlaikymui mokėti po 250 Eur per mėnesį. Laikytina, jog prašomas priteisti 250 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio L. K. poreikius, todėl iš atsakovo R. B. priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas sūnui L. K. nuo 2018 m. kovo 22 d. iki jo pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.1 d.). Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, tačiau sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo iš biologinio tėvo, kuris tėvu įrašytas tik nustačius tėvystę teismo sprendimu, būtina įvertinti, ar gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas asmuo iki tol teikė vaikui išlaikymą. Kadangi atsakovas nuolatinio išlaikymo savo vaikui neteikia nuo gimimo, yra teisėtas ir pagrįstas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo už 3 metų laiką, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį (36 mėn. x 200 Eur = 7200 Eur). Atsakovo prašymu ir ieškovei sutikus šis 7200 Eur įsiskolinimas atsakovui išdėstomas 72 mėnesiams, mokant po 100 Eur kas mėnesį (72 mėn. x 100 Eur = 7200 Eur).

Kadangi nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, būtent jai nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti iš atsakovo šiam vaikui priteisiamo išlaikymo bei jo įsiskolinimo pinigines lėšas.

Byloje nėra duomenų apie faktiškai ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 406 Eur žyminio mokesčio – 100 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 90 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, bei 216 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), – nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), 11,78 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 229,74 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 12, 54).

Ieškovė yra visiškai atleista nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes jai teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 16). Atsakovas nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neatleistas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas visiškai, t. y. 100 proc., sutinkamai su minėta CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 417,78 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (406 Eur + 11,78 Eur) bei 229,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) o šis – jo sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) už 3 metus iki ieškinio gavimo teisme dienos 2018 m. kovo 22 d., kas sudaro 7200 Eur (200 Eur/mėn. x 36 mėn. = 7200 Eur). Šią sumą išdėstant 72 (septyniasdešimt dviem) mėnesiams, kas mėnesį įmokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 417,78 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų ir 78 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 229,74 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 74 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.