Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai N. M., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, suinteresuotų asmenų Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. U., Valkininkų vaikų globos namų “Spengla” atstovei B. Z., suinteresuotam asmeniui S. G., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti pareiškėjai N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečiams vaikams K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini);

nustatyti pareiškėjai nepilnamečių vaikų K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

2004 m. birželio 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad nesirūpino, neišlaikė ir nesidomėjo savo vaikais K., R., L ir L. M., todėl ir buvo apribota tėvų valdžia, nepilnamečiams vaikams nustatyta globa.

Pastaruoju metu pasikeitė pareiškėjos požiūris į šeimą, į vaikus, siekia, kad būtų panaikintas tėvų valdžios apribojimas vaikų atžvilgiu. Per minėtą laikotarpį iš naujo įvertino prioritetus gyvenime ir sutelkusi visą savo valią stengiasi pradėti naują gyvenimą – negirtuokliauja, kiek leidžia jėgos ir finansinė padėtis rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais – lankė vaikus globos namuose, bendrauja telefonu su vaikais nuolatos.

Vaikų biologinis vaikų tėvas yra S. G., su kuriuo gyvena faktinėje šeimoje. 2004-06-22 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-369-05/2004 nustatyta, kad nepilnamečių vaikų K., R., L. ir L. M. tėvas yra S. G..

Su S. G. gyvena ūkiškai, t.y. augina daržoves, laiko gyvulius ir paukščius. Kartu su kaimynu bendrai laiko arklį. Žemės dirbimui įsigiję traktorių su padargais. Su šia technika S. G. padeda ir kitiems kaimo gyventojams, gauna šiek tiek pajamų.

Apie tai, kad rūpinasi vaikais, domisi jų mokslais, patvirtina Valkininkų globos namų „Spengla“ 2014-08-08 raštas Nr. (1.15)-3-243 ir Kaniavos seniūnijos raštas Nr. SR2-199.

Pareiškėjos gyvenimo sąlygos yra geros. Gyvena dviejuose namuose. Vieną namą S. G. paveldėjo iš savo tetos, o kitą namą nusipirko. Namai yra šalia vienas kito, todėl naudotis yra patogu.

Šiuo metu nepiktnaudžiauja alkoholiu. 2014-06-30 kartu su S. G. dėl problemų vartojant alkoholį kreipėsi į Varėnos PSPC, kur priklausomybių ligų kabinete buvo suteikta pagalba.

Pragyvenimui užsidirba ir rinkdama miško gėrybes, dirbdama atsitiktinius darbus. Gauna 625 Lt mėnesinę socialinę pašalpą. Dėl dabartinės padėties darbo rinkoje susirasti darbo nepavyksta. Yra registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo.Vaikai gyvendami pas pareiškėją galėtų lankyti Panočių vidurinę mokyklą. Vaikai šią mokyklą lankė ir anksčiau.

Suinteresuoto asmens Valkininkų vaikų globos namų “Spengla” atstovė prašė tenkinti pareiškimą iš dalies, atsižvelgiant į vaikų nuomonę.

Suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pagal vaikų nuomonę. Nurodė, kad tarp motinos ir vaikų buvo didelis motinos valdžios apribojimo laikas – dešimt metų. Dabar pareiškėjos šeima pasikeitusi, pareiškėja darbšti ir tvarkinga. Pareiškėja bendravo su psichologu, lankė individualius kursus dėl bendravimo su vaikais. Seniūnija pareiškėją charakterizuoja teigiamai. Pareiškėjos buities sąlygos yra geros.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

2004 m. birželio 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-369-05/2004 pareiškėjai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų - K. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyta nuolatinė vaikų globa ir rūpyba, nuolatiniu rūpintoju buvo paskirti Valkininkų vaikų globos namai “Spengla” (b.l. 16-18).

Pareiškėjos vaikai - R. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra pilnamečiai.

Tai, kad vaikų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. M., gim. (duomenys neskelbtini), L. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra N. M., patvirtina įrašai vaikų gimimo liudijimuose ( b.l. 6-9).

Pareiškėja N. M. yra bedarbė, registruojasi darbo biržoje, kaip ieškanti darbo (b.l. 10).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Teigiamai charakterizuojama ir jos šeima ( b.l. 11).

Valkininkų vaikų globos namų “Spengla” pateiktoje informacijoje nurodoma, kad motinos ir vaikų ryšiai nėra nutrūkę ( b.l. 12).

Tai, kad pareiškėja pakeitė gyvenimo būdą, nepiktnaudžiauja alkoholiu, patvirtina taikytos medicinos priemonės ( b.l. 13).

Pareiškėja gauna socialinę pašalpą ir tai patvirtina seniūnijos pažyma ( b.l. 14).

CK 3.181 str. 1 d. numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Tokie apribojimai buvo pritaikyti pareiškėjai N. M. 2004-06-22 teismo sprendimu.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Teismas išklausė vaikų nuomonės dėl motinos neterminuotos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, o būtent :

R. M., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nepageidauja gyventi pas motiną N. M.. Atsisakė įvardinti priežastis dėl kurių nepageidauja gyventi pas motiną. Ji nurodė, kad tai jos tvirtas apsisprendimas;

L. M., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pageidauja grįžti gyvenati pas motiną. Nurodė, kad lankys kitą mokyklą, yra artimas ryšys su motina. Namuose jam geriau, negu globos namuose. Mėgsta dirbti kokius nors darbus, nori išmokti staliaus profesijos;

L. M., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nori grįžti pas motiną. Toliau mokysis kitoje mokykloje. Namuose pas motiną jai geriau gyventi.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priimtu 2000 m. liepos 13 d. sprendimu byloje SCOZZARI ir GIUNTA prieš Italiją konstatavo, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas akcentavo, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai. Vaiko perdavimas viešajai globai turėtų būti laikomas laikinąja priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Bylos duomenimis nustatyta, jog išnyko aplinkybės, kurios egzistavo teismui priimant sprendimą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo N. M.. Šiuo metu aplinkybės iš esmės pasikeitusios. Pareiškėjos elgesys pasikeitė, ji nepiktnaudžiauja alkoholiu ir tai patvirtina medicinos dokumentas, seniūnijos charakteristika, vaikų globos namų administracijos informacija, vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė dėl pareiškėjos elgesio. Pareiškėjos gaunamos pajamos, tiek pinigais, tiek iš natūrinio žemės ūkio pakankamos sau ir vaikams išlaikyti. Pareiškėjos elgesys, jos pastangos gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais rodo, kad tai neprieštarauja jos vaikų interesams.

Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai (vaikų motinai) buvo neterminuotai apribotos teisės jos nepilnamečių vaikų L., L. M. atžvilgiu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į CK 3.164 straipsnio 1 dalies reikalavimus (kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams) ir byloje surinktus įrodymus. Šiuos vaikus ir motiną sieja glaudus emocinis ryšys, bendravimas nėra nutrūkęs, motina juos lanko. Vaikų nuomonę, atsižvelgiant į pasikeitusį pareiškėjos elgesį bei gyvenimo būdą ir sąlygas, palaiko vaikų teisių apsaugos institucija, teikusi šioje byloje savo išvadą.

Vaikas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), išreiškė nuomuonę, kad nepageidauja gyventi kartu su motina, t.y. ir kad būtų panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos atžvilgiu. Vaikui yra 16-ka metų ir greitai bus 17-ka metų. Vis tik vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Nors ir neatskleidė priežasčių, kodėl nepageidauja gyventi kartu su motina, vaiką galima suprasti, kad dešimties metų atskyrimo laikotarpis nuo motinos įtakoja vaiko apsisprendimą, nuomonės išreiškimą. Trūksta emocinio ryšio, bendravimo tarp šio vaiko ir motinos. Taikyti priverstinį vaiko perkėlimą gyventi pas motiną, naikinant tėvų valdžios neterminuotą apribojimą vaiko R. M. atžvilgiu, prieštarautų paties vaiko interesams. Vaikui pakeitus nuomonę iki pilnametystės, šį klausimą būtų galia spręsti iš naujo.

Pareiškėjos gyvenimo ir buities sąlygos yra pakankamai normalios išlaikyti ir prižiūrėti vaikus L. M. ir L. M., nes turi du gyvenamuosius būstus. Pareiškėja šiuo metu, kaip ieškanti darbo, registruota darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, gyvena kaime ūkiškai, taip sustiprindama savo turtinę padėtį.

Pareiškėjos ir vaikų prioritinė teisė - vaikams gyventi kartu su savo tėvais, o šiuo atveju tikslas - suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Vaikai L. M. ir L. M. nėra įvaikinti.

K. M., gim. (duomenys neskelbtini) pagimdė vaiką ir šiuo metu jau negyvena Valkininkų vaikų globos namuose. Pareiškėja nereiškia reikalavimo, kad būtų sprendžiama dėl vaiko K. M., t.y. jos neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo pas motiną. Vaikas K. M. neatvyko į teismo posėdį ir savo nuomonės dėl pareiškimo neišsakė.

Teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėja atsisakė pareiškimo ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 str.1 d.4 p.). K. M. 2015-03-01 sukaks 18-ka metų, t.y. ji taps pilnamete.

Byla nutraukiama teismo nutartimi (CPK 294 str.1 d.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.2 d.). Nagrinėjamu atveju dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo galima kreiptis su pareiškimu bendra civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

CPK 96 str. 4 d. numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Vadovaujantis LR CPK 259, 263 – 270 str., 283 str.1 d.4 p., 496 str.1 d.,teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, taikytą 2004 m. birželio 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-369-05/2004.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, kartu su motina N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Atmesti pareiškimą dalyje dėl motinos N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valdžios apribojimą nepilnametės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir jos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina N. M..

Nutraukti bylą dalyje dėl N. M. neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo vaikui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo vaikų L. M., L. M. atžvilgiu, vykdyti skubiai.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.