- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- I-4049-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02593-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujančios Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas (b. l. 1–4).
Paaiškino, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2018-06-07 iki 2018-06-15. Per šį laikotarpį patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, sukrėtimą, stresą, didelius nepatogumus. Kameroje vienam asmeniui buvo skirta per mažai judėjimo ploto. Nebuvo tiesioginio priėjimo prie lango, nes prie lango stovi lova, todėl nebuvo galimybės langų išsivalyti. Nuo lango sklinda smarvė dėl šiukšlių, o natūrali šviesa nepatenka dėl to, kad ant langų uždėtos grotos bei metalinis tinklelis. Kameroje nuolat įjungtas naktinis bei dieninis apšvietimas, tai kenkia pareiškėjo sveikatai. Kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas prie pat durų, todėl atliekant gamtinius reikalus pareigūnai gali asmenį matyti, tai pažeidžia pareiškėjo privatumą, be to, tualetas atitvertas tik 1,5 m. aukščio sienele. Spintelė higienos reikmenims ir maistui susidėti kabo virš tualeto. Rūbų spintos išvis nėra, todėl daiktus yra priverstas laikyti po lova. Patalpos yra avarinės būklės. Radijo taškas ir kabelinės televizijos laidas yra 3 m. aukštyje, todėl neįmanoma pritildyti garso ar prisijungti kabelį. Kameros švarai palaikyti duodamos šluotos be koto. Vienos valandos pasivaikščiojimo laikas nepakankamas. Karštas vanduo į kameras netiekiamas, ventiliacijos nėra. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę. Dėl drėgmės kameroje nedžiūsta rūbai. Išduodama patalynė yra sintetinė, minkštasis inventorius išduodamas nedezinfekuotas, jame veisiasi parazitai. Pareiškėjo prašymus teismui buvo atsisakyta siųsti, pareigūnai grasino, kad pareiškėjas gaus nuobaudą.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–19).
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teisė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę atitinka teisės aktų reikalavimus. Laisvės atėmimo vietoje yra sudarytos galimybės skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Minkštasis inventorius po naudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pasivaikščiojimui skirtas laikas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018-06-07 iki 2018-06-15 sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.
Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, kaip ir iki 2015-10-30 galiojusi HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018-06-04 iki 2018-6-14. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 109 (1 asm.), 7,79 kv. m ploto kameroje Nr. 270 (1-2 asm.). Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturi galimybės prieiti prie kameroje esančio lango, tarp lango ir grotų, kuriomis uždengtas langas yra šiukšlių, nuo jų sklinda blogas kvapas. Kadangi kameros langas uždengtas tinklu, nėra galimybės jo nuvalyti, o kameroje nepakanka natūralios šviesos. Nuolatinis dirbtinės šviesos naudojimas gali pakenkti pareiškėjo sveikatai.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 73.5 73.6 punktai nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: laikytis asmens higienos; tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Kadangi atsakovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems rūpintis tiek savo asmenine higiena, tiek aplinka, kurioje yra laikomi, todėl pareiškėjo teiginiai, kad dėl šiukšlių jaučiamas blogas kvapas ar dėl purvino lango į patalpą patenka mažiau šviesos atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas turėjo galimybę pats išmesti kameroje esančias šiukšles, ar nusivalyti purviną langą. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl sugedusio lango. Taigi priteisti neturtinės žalos atlyginimą šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo, nes atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pastebėtina, kad iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 32–36), jog tikrintoje kameroje Nr. 109 natūralus apšvietimas per langą teisės aktų reikalavimus atitiko. Pareiškėjo argumentai dėl nuolatinio dirbtinės šviesos naudojimo taip pat laikomi nepagrįstais, nes Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinus kamerą Nr. 109, kurioje pareiškėjas periodiškai buvo 2018-06-04, nustatyta, jog dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx (b. l. 32–36).
Pareiškėjas teigė, kad patyrė nepatogumų dėl nepilnai atitverto sanitarinio mazgo. Nurodė, kad kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas prie pat durų, todėl atliekant gamtinius reikalus pareigūnai gali asmenį matyti, tai pažeidžia pareiškėjo privatumą.
Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).
Nagrinėjamu atveju byloje pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 27–31) nurodoma, kad pareiškėjo privatumas buvo garantuotas, nes atitinkamose kamerose buvo įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Vertinant ar pareiškėjo privatumas tokiu būdu buvo užtikrintas, pažymėtina, kad tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Šios išvados nenuneigiamos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr. LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.). Kadangi nei vienoje iš kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tualetas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, todėl laikytina, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas visą jo kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2018-06-04 iki 2018-06-14, iš viso 11 parų.
Pareiškėjas teigia, kad kamerų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų – kamerose nėra spintos, skirtos rūbams susidėti; kameroje esančioje kriauklėje karštas vanduo netiekiamas; spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams susidėti įrengta netinkamai – ji kabo ant sienos virš radiatoriaus ir priešais tualetą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6. punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba (14.9 punktas). Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimo kiekvienoje kameroje įrengti spintą rūbams laikyti, tačiau numato galimybę įrengti dėžę po lovą asmeniniams daiktams laikyti. Todėl pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad jis turėjo laikyti rūbus po lova ir dėl to patyrė neturtinę žalą yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai taip pat nereglamentuoja kokioje kameros vietoje turėtų būti įrengiama spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini. Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tuo tarpu įpareigojimas tiekti karštą vandenį į sanitarinį mazgą nenustatytas, todėl pareiškėjo nurodomi teisių pažeidimai dėl karšto vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas nurodo, kad radijo taškas ir kabelinės televizijos kabelis sumontuoti 3 m. aukštyje, dėl ko jų pasiekti buvo praktiškai neįmanoma.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl per aukštai įrengto radijo taško ir kabelinės televizijos kabelio kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, ar kad pareiškėjas dėl radijo taško įrengimo būdo būtų patyręs žalos. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo nusiskundimai yra per menki ir pernelyg trumpalaikiai, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes, kurias galima būtų pripažinti jo patirta neturtine žala, todėl nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo šiuo aspektu.
Pareiškėjas teigia, kad jam į kamerą buvo išduodamas netinkamas inventorius švarai palaikyti, šluotos be kotų.
HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pažymėtina, kad patys nuteistieji yra atsakingi už švaros palaikymą kamerose. Atsakovė atsiliepime pabrėžė, jog reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras visuomet yra išduodami į kiekvieną kamerą. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl netinkamų priemonių kamerai valyti išdavimo, nenurodė nei kada, nei kokiose kamerose būnant pareiškėjui nebuvo išduotas reikiamas valymo priemonių kiekis. Be to, iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 46), jog kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 125 imtinai valo asmenys, atliekantys valytojo pareigas, todėl į šias kameras valymo inventorius neišduodamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas šioje apimtyje laikomas nepagrįstu.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra užtikrinamas reikiamas vėdinimas, kamerose jaučiama drėgmė, patalpos avarinės būklės.
HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su drėgmės ir vėdinimo reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo. Be to, iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti (b. l. 32–36), jog kamera Nr. 109 pritaikyta vėdinimui, pažeidimų, susijusių su drėgmės ar temperatūros reikalavimų pažeidimais nenustatyta. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės ir vėdinimo laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.
Dėl patalpų avarinės būklės, teismas pastebi, kad Lukiškių TI-K yra išlaikomas iš valstybės biudžeto, todėl sutiktina su atsakovo teiginiais, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Be to, pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, nustatyta, kad kameros Nr. 109 remontas atliktas 2013 metais. (b. l. 27). Taigi teigti, kad šios patalpos yra avarinės būklės nėra pagrindo, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K imasi aktyvių veiksmų gerinti sąlygas kamerose.
Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimui yra skirta viena valanda laiko, tačiau toks pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas.
Bausmių vykdymo kodeksas nustato, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimą įgyvendinimu. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kokiomis dienomis pareiškėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų reiškęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamai įgyvendintos teisės į pasivaikščiojimą. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo pasivaikščiojimui skirto laiko yra atmestini.
Pareiškėjas nurodo, kad jam išduodami čiužiniai, antklodės, pagalvės nėra dezinfekuojami, juose veisiasi parazitai. Pareiškėjui suteikiama patalynė yra sintetinės medžiagos.
HN 134:2015 42, 43 punktuose nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Atsakovas apie išduodamos patalynės kokybę taip pat informavo pareiškėją 2018 m. rugpjūčio mėn. raštu (b. l. 27–31). Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja kokios medžiagos patalynė nuteistiesiems turi būti išduodama. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės vėlgi yra deklaratyvaus pobūdžio, apibendrinti, nesiejant pareiškėjo teigiamų padarytų pažeidimų su individualiomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte konstatuota, kad minkštasis inventorius, t. y. čiužiniai, yra iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, abejoti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi teisinio pagrindo, o pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės ir minkštojo inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nesudaroma galimybė nusiprausti po dušu dažniau nei kartą per savaitę.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu tvarkos aprašu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, jog suimtieji dušu gali naudotis iki 15 min. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę nėra, todėl įvertinus minėtus pareiškėjo argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, tokia prausimosi tvarka teisės aktų reikalavimus atitinka.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atsisako siųsti pareiškėjo prašymus, grasina, kad skirs nuobaudą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių kokius konkrečius veiksmus ar sprendimus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigūnai jam grasino ar neleido pateikti skundų, ar prašymų, taigi šios aplinkybės laikomos subjektyvaus pobūdžio, juolab, kad pareiškėjas netrukdomai pateikė skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, depresija, orumo žeminimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo Lukiškių TI-K poveikio jo psichikai ir sveikatos būklei, teismui nepateikė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018-07-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 11 parų. Kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 11 parų, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į aplinkybę, kad pareiškėjas dalį kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 50 Eur neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.