Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniajai tyrėjai,

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-10-24 apie 19.30 val. Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) 2,5-ame kilometre V. M., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vilko savos gamybos priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, remontuojamame kelyje su žvyro danga automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio apgadindamas kelio dangą ir sankasą.

Tuo V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 bei 222 punktų reikalavimus.

Trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo V. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną vakare apie 19-20 val. iš Alytaus miesto važiavo į namus. Vairavo automobilį su priekaba. Bevažiuojant kelis kartus suskambo telefonas, todėl sustojo kelkraštyje pakalbėti. Po to pradėjo važiuoti toliau link namų, bet automobilis su priekaba pradėjo slysti į griovį. Nuvažiavęs į griovį atkabino priekabą bei su automobiliu bandė išvažiuoti, tačiau nepavyko. Tikėjosi, kad gal kas važiuos pro šalį ir ištrauks, bet nieko nesulaukė. Tuomet paskambino savo tetai O. V., kuri gyvena netoliese ir paprašė pagalbos. Teta atvažiavo, bet pažiūrėjusi ir įvertinusi situaciją, pasakė, kad automobilio nesugebės ištraukti ir net nebandė traukti, nuvažiavo namo. Lauke labai lijo, buvo tamsu, todėl nusprendė automobilį palikti ir laukti rytdienos. Nuėjo į namus. Gyvenantis visai netoli, nuo įvykio vietos, apie 100 m atstumu. Apie įvykį policijai nepranešė, nes to, kas įvyko nelaikė eismo įvykiu. Kadangi buvo labai susinervinęs, vakarienės metu išgėrė vyno. Ryte jį prikėlė policijos pareigūnai ir klausė, ar griovyje jam priklausantis automobilis. Pripažino, kad jo. Pareigūnai surašė paaiškinimą, o paskui nusivedė į tarnybinį automobilį ir tikrino blaivumą. Nustatė, kad esantis neblaivus. Tada atvažiavo specialus automobilis, jo vairuotą automobilį ištraukė iš griovio ir nuvežė. Nesuprato, kodėl buvo kaltinamas eismo įvykiu. Pripažįstantis, kad buvo sustojęs per arti remontuojamo kelio kelkraščio, o po to nesugebėjo išvažiuoti. Nemanantis, kad kažką labai blogo padarė ar sugadino. Kelias buvo remontuojamas, ruošiamas asfaltavimui, todėl taip ir atsitiko.

Liudytojas R. A., dirbantis UAB „A.“ darbų vadovu, paaiškino, kad 2016-10-25 apie 8.30 val. atvykęs į darbo objektą kelyje (duomenys neskelbtini) pamatė griovyje esantį automobilį. Pagal ratų paliktas žymes matėsi, kad automobilis nuvažiavęs į griovį. Iškvietė policiją. Atpažino, kad tai V. M. priklausantis automobilis, nes ne pirmą kartą jį randa nuvažiavusį į griovį. Kelias pakankamai platus, kad automobiliai galėtų prasilenkti. Tuo metu jis buvo ruošiamas asfaltavimui. Įvykio vietoje buvo sugadintas kelkraštis, padaryta žala nežymi. Dar labiau kelkraštis apgadintas traukiant automobilį. Kelyje buvo pastatyti kelio ženklai, įspėjantys apie atliekamus kelio darbus, ribotas važiavimo greitis iki 50 km/h. Kelkraštis galutinai nesutvarkytas, pavasarį dengs juodžemiu, bus sėjama žolė.

Liudytojas A. P., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis, paaiškino, kad 2016-10-25 dirbo su vyriausiuoju patruliu D. S.. Iš policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad D. kaime nuo kelio nuvažiavęs automobilis, o vairuotojas iš įvykio vietos pasišalinęs. Nuvažiavę į įvykio vietą rado griovyje automobilį. Nuvažiuodamas automobilis apgadino kelią ir jo sankasą. Įvykio vietoje buvo kelių tarnybos darbuotojai. Jie reikalavo jį ištraukti iš griovio, nes trukdė vykdyti kelio remonto darbus. Nurodė, kad apie padarytą žalą praneš vėliau. Taip pat pasakė, kad žinantys, kam priklauso automobilis ir nurodė, kur gyvena jo savininkas. Nuėjo link netoliese esančios sodybos. Namuose rastas V. M. pripažino, kad griovyje esantis jam po tėvo mirties priklausantis automobilis ir juo naudojasi. Jis neneigė, kad vairavo šį automobilį, tačiau taip gavosi, jog nuvažiavo į griovį. Teigė važiavęs nedideliu greičiu. Suprato, kad į griovį įvažiavęs išvakarėse. Bekalbant pasijautė, kad V. M. gali būti neblaivus. Patikrinus nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Įvykio vietoje buvo fotografuojama. Pagal likusius pėdsakus nesimatė, kad automobilis buvo sustojęs, o po to nuslydo į griovį, nes matėsi ratų vėžės. Nuvežant automobilį apžiūrėjo, fiksavo apgadinimus priekiniame ir galiniame bamperyje. Eismo įvykio apžiūros metu lynojo. Apie nustatytas faktines aplinkybes ir duomenis fiksavo eismo įvykio kortelėje.

Liudytojas D. S., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis, paaiškino, kad tą dieną dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. P.. Jo parodymai buvo analogiški šio pareigūno parodymams. Be to, jis paaiškino, jog matėsi, kad kelio danga naujai supilta, puri. Rašant paaiškinimą V. M. nurodė, kad buvo sustojęs pakalbėti telefonu, o pradėjus vėl važiuoti, pradėjo slysti nuo kelio į griovį. Paaiškinimas surašytas pas V. M. namuose. Iš įvykio vietoje esančių paliktų pėdsakų galima buvo daryti išvadą, kad nuo kelio buvo nuvažiuota, o po to bandyta išvažiuoti.

Liudytoja O. V. paaiškino, kad V. M. esantis jos mirusio pusbrolio sūnus. Jis gyvena tame pačiame D. kaime. Įvykio dieną pavakare važiavo į namus. Iš paskos jai važiuojantis automobilis sumirksėjo šviesomis. Atpažino, kad tai V. automobilis. Sustoję abu trumpai pakalbėjo ir po to nuvažiavusi į namus. Netrukus jai paskambino V. ir pasakė, kad įvažiavo į griovį, prašė atvažiuoti ištraukti. Nuvažiavo į įvykio vietą, bet automobilio netraukė, nes suprato, kad jai to padaryti su savo automobiliu nepavyks. V. paliko kelyje, ką jis toliau darė, nežino. Jis pasakojo, kad buvo stabtelėjęs kelkraštyje pakalbėti telefonu, o kai bandė po to važiuoti, dėl netvirtos kelkraščio dangos nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Tuo metu kelias buvo remontuojamas, ruošiamas asfaltuoti, vyko kelio darbai.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniame pranešime (b. l. 3-4)) Kelių policijos pareigūnas A. P. nurodė, kad 2016-10-25 dirbant kartu su vyr. patruliu D. S. iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad Alytaus rajono kelyje (duomenys neskelbtini) 3-iame kilometre yra eismo įvykis, iš kurio pasišalinės vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą rado kelio griovyje automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis apgadino rekonstruojamo kelio dalį ir sankasą. Eismo įvykio vietoje rastas UAB „A.“ darbuotojas R. A., kuris nurodė, kad automobilio vairuotojas gyvena šalimai esančioje sodyboje. Jis jiems gerai žinomas, nes ne pirmą kartą apgadina kelią. Nuvykus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), namuose rastas V. M.. Jis neneigė, kad vairavo griovyje rastą automobilį ir nuvažiavo į griovį. Paaiškino, kad automobilio nesuvaldė važiuodamas išvakarėse. Bandė ištraukti, bet nepavyko. Pokalbio metu nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkoholio matuokliu nustatytas 0,47 promilių girtumas. Dėl įvykio surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Automobilį nuvežė saugoti į aikštelę.

Alkoholio matuoklio šaknelėje (b. l. 5) užfiksuota, kad 2015-10-25 09.39 val. V. M. nustatytas 0,47 promilių girtumas. Tikrino alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ kelių policijos pareigūnas S..

Alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikate (b. l. 6) nurodyta, kad prietaisas patikrintas 2015-07-26 ir tinkamas naudojimui iki 2017-01-26.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus protokolu (b. l. 7) patvirtinama, kad vyriausiasis patrulis D. S. turi teisę tikrinti asmenų neblaivumą.

Autoavarijos vietos schemoje ir fotonuotraukose (b. l. 8-13) matosi, kad eismo įvykio vieta - Alytaus rajone kelio (duomenys neskelbtini) 3-iame kilometre. Šalia kelio griovyje rastas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atkabinta priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apgadinti kelio dangos kraštas ir sankasa, automobilio nuvažiavimo į griovį kryptimi. Aiškių ratų paliktų vėžių nėra, tik pagilėjimai grunte važiavimo kryptimi. Kelio su kelkraščiais plotis – 7,6 m.

Paaiškinime (b. l. 15), surašytame įvykio tyrimo dieną – 2016-10-25 V. M. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir jo apklausos teisme metu.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 16) nurodyta, kad įvykio vietoje rasta savos gamybos priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apgadinimų nerasta.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 17) nurodyta, kad įvykio vietoje rasto automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinti priekinis ir galinis bamperiai.

Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 18) nurodyta, kad 2016-10-25 10.40 val. policijos pareigūno A. P. nurodymu V. M. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki išblaivės.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (b. l. 19) nurodyta, kad 2016-10-25 10.30 val. iš kelio (duomenys neskelbtini) 3-io km nuvežtas automobilis „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Pažymoje apie asmens baustumą administracine tvarka (b. l. 20) nurodyta, kad V. M. administracine tvarka baustas tik vieną kartą - 2003-05-09 dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Skirta 115 litų bauda. Bauda sumokėta 2005-01-27. Nuobauda negaliojanti.

Transporto priemonės registracijos liudijimo kopijoje (b. l. 24) nurodyta, kad automobilis „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso A. M..

Vairuotojo pažymėjimo kopijoje (b. l. 26), išduoto Jungrtinėje Karalystėje matosi, kad V. M. turi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones.

Valstybinė įmonė „Alytaus regiono keliai“ rašte (b.l. 41) nurodė, kad dėl įvykusio eismo įvykio padaryta 47,66 eurų turtinė žala.

Lokalinėje sąmatoje (b. l. 60) nurodyta, kad sutvirtinimo pažaidų pašalinimas šlaite, užpilant jas dirvožemio sluoksniu h-10 cm ir užsėjant žole.

Policijos informacinės sistemos duomenimis (b. l. 56-57) pranešta, kad 2016-10-25 08.38 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime įvyko eismo įvykis, į griovį įvažiavo automobilis, vairuotojo nėra. Apgadintas kelio šlaitas.

Eismo įvykio kortelėje (b. l. 58-59) nurodyta, važiavimo sąlygos – žvyrkelis, šlapia, lietus, kelias tiesus, horizontalus ruožas. Įvykio adresas (duomenys neskelbtini). Rajoniniai keliai. Sugadinta kelio danga ir kelio sankasa. Eismo įvykio vietoje rastas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“. Savininkas – A. M.. Apdraustas civiline atsakomybe. Kelių eismo įvykio pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis – saugaus eismo nepasirinkimas.

Šiais byloje surinktais ir aptartais įrodymais patvirtinama, kad V. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklėse numatytus vairuotojui keliamus reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, o jo metu sugadintas svetimas turtas. Apie eismo įvykį nepranešė policijai. Nors V. M. kaltę dėl padaryto bet kokio pažeidimo ar netinkamo elgesio neigė, pripažintina, kad jis yra kaltas dėl pažeidimo padarymo. Remontuojamame kelyje, esant tamsiam paros laikui, lyjant lietui, jis privalėjo būti itin atsargus, o taip nesielgiant įvyko eismo įvykis. V. M. jo neatsargų nuvažiavimą nuo kelio į griovį, ko pasėkoje buvo apgadintas kelias ir jo sankasa, savo vidiniu įsitikinimu nelaikė eismo įvykiu, o tiesiog nelaimingu atsitikimu. Tačiau šio įvykio metu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir apgadintas svetimas turtas, padaryta turtinė žala, todėl V. M. padaryta veika vertintina kaip neatsargus pažeidimas, už kurį įstatymas numato administracinę atsakomybę.

Nurodytais veiksmais/neveikimu V. M. padaryta veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Byloje nesurinkta įrodymų, kad V. M. eismo įvykio buvo neblaivus. Eismo įvykis įvyko 2016-10-24 vakare apie 19-20 val., o lengvas girtumo laipsnis (0,47 promilės) jam nustatytas tik kitą dieną 2016-10-25 9.39 val. V. M. neneigė, kad buvo susinervinęs dėl įvykio ir grįžęs į namus vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tai nepatvirtina jo neblaivumo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai V. M. veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kaip tai buvo nurodyta surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokole taip pat netiksliai nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 2016-10-25 8.38 val., nes tuo laiku buvo tik gauta informacija apie eismo įvykį policijos komisariato budėtojų dalyje. Tai patvirtina policijos informacinės sistemos duomenų pažyma (b. l. 56-57). Atsižvelgiant į tai, pažeidimo padarymo laikas patikslintinas, nurodant, kad jis buvo padarytas 2016-10-24 apie 19-20 val.

Taigi, V. M. pripažintina pažeidęs Kelių eismo taisykles, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Šio pažeidimo padarymo metu jo atsakomybė buvo numatyta iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymą numatyta šio kodekso 417 straipsnio 8 dalyje – Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimties iki dvylikos eurų. 2015-05-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė atsakomybė. Įvertinus sankcijas ir nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytus veikų perkvalifikavimo kriterijus, pripažintina, kad šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas numato švelnesnę atsakomybę, todėl V. M. padaryta veika perkvalifikuotina pagal šio kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad V. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau baustas vieną kartą, padarytu pažeidimu padarė nežymią turtinę žalą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, jog V. M. kaltinamas tuo, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pripažintina, kad šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima ir nutrauktina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr.2AT-7-3-2013, teisminio proceso Nr. 4-05-3-02665-2012-6) laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėta, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Taip pat konstatuojama, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nurodoma, kad šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėta, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Akcentuojama, jog pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo V. M. pripažino įvykio faktą, kad nuvažiavo nuo kelio į griovį, buvo apgadintas kelias ir kelio sankasa, bet šio įvykio jis nevertino kaip eismo įvykio, o kaip nelaimingą atsitikimą remontuojamame kelyje. Tiriamo įvykio atveju kito asmens turtui buvo padaryta nežymi žala – 47,66 eurų žala, lokalinėje sąmatoje įvertinant dar ir neatliktus darbus (užpylimas dirvožemio sluoksniu, žolės apsėjimas), kas bus padaryta tik ateityje remiantis teisme apklausto liudytojo R. A. paaiškinimu. Be to, V. M. įvykio vietoje paliko jam priklausantį automobilį, kurio priklausomybę konkrečiam asmeniui žinojo vietiniai gyventojai bei kelio darbus atliekantys darbuotojai, eismo įvykis įvyko netoli jo gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės rodo, kad V. M. nesiekė išvengti atsakomybės, o įvykio aplinkybes vertino pagal savo įsitikinimą tik kaip nelaimingą atsitikimą. Tai rodo, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip tyčiniai siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nuslėpti įvykio aplinkybes, įvykio kaltininką.

Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių vertinimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pripažintina, jog administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina nesant šio pažeidimo sudėties, nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2015-05-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 ir 302⁴ straipsniais,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir jį perkvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nubausti 11 eurų bauda.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.