- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-1370-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- I. A.
- Ieškovas
- R. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15974-96/2013 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui I. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su 2013-03-21 ieškiniu, kurį 2013-04-09 patikslino, prašydama:
1) nutraukti santuoką, įregistruotą 2008-11-29 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;
2) nustatyti sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
3) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 11225 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 27 mėnesius;
4) finansinius įsipareigojimus kreditoriams pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis;
5) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokos metu turėtą pavardę – A., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog santuoka tarp jų faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuokos pradžioje ieškovė su atsakovu sutarė gerai, tačiau vėliau dėl interesų nesutapimo, išryškėjusių charakterių skirtumo bei nesugebėjimo šeimoje iškilusių problemų išspręsti kompromiso būdu, jų tarpusavio santykiai pašlijo. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, būdavo agresyvus, smurtaudavo bei triukšmaudavo. Atsakovo smurtą ji yra patyrusi ir būdama nėščia. 2008 m. - 2009 m. du kartus buvo rašyti pareiškimai policijai dėl smurto ir agresyvaus atsakovo elgesio, jam buvo paskirti įspėjimai. Dėl savo polinkio nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus atsakovas yra sukėlęs autoįvykį. Dėl nepakenčiamo atsakovo elgesio - smurto, girtavimo, nuolatinės jaučiamos baimės, triukšmavimo jų bendras gyvenimas nutrūko. Jie kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda jau du metus. Atsakovas gyvena Anglijoje ir nuo to laiko jis sūnumi visai nesirūpina, jokio bendravimo nepalaiko, neteikia sūnui išlaikymo. Santuokoje jie jokio registruoto turto neįgijo. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau iš atsakovo priverstine tvarka yra vykdomi išieškojimai pagal teismo sprendimus. Nors įsiskolinimai atsirado santuokos metu, tačiau šalys jau kartu nebegyveno, todėl visus atsakovo finansinius įsipareigojimus būtina pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis (LR CK 3.60 str. - 3.72 str., 3.117 str.).
Atsakovas I. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, kad ieškovės pareikšti reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydis pakankamas tenkinti tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-08 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
1) nutraukti ieškovės R. A. ir atsakovo santuoką, sudarytą 2008-11-29 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) ieškovei R. A. palikti santuokos metu turėtą pavardę A.;
3) nustatyti nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. A.;
4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. A., gim. 2009-04-26, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo bylos iškėlimo dienos (2013-04-15) iki jo pilnametystės ir 11225 Lt išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesti uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jo motinai;
5) prievolę kreditoriui TEO LT, AB bei prievoles, kylančias iš atsakovo kaltais veiksmais padarytų administracinių teisės pažeidimų, po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo I. A. prievolėmis;
6) likusią ieškinio dalį atmesti;
7) priteisti iš atsakovo I. A. ieškovei R. A. 1143 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 191 Lt bylinėjimosi išlaidų;
8) sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-04-15 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nuolat girtavo, konfliktavo, vartojo smurtą jos atžvilgiu, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2008-11-29 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 132). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, konfliktų kėlimą ar smurtavimą. Teismas konstatavo, jog šalys daugiau nei tris metus neveda bendro ūkio, gyvena atskirai ir nepalaiko jokių ryšių. Atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina, o ieškovė gyvena su kitu vyru, todėl abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, jog A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (b.l. 9). Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimų nepareiškė. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius davė išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad berniukas yra mažametis ir jis nuo gimimo yra globojamas motinos, kuri jam užtikrina visų vaiko poreikių patenkinimą ir sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, be to, jam reikalinga didesnė motinos globa, o atsakovas su sūnumi bendrauja tik epizodiškai, vaikas jo neatsimena, tik iš nuotraukų žino, jog atsakovas yra jo tėtis, todėl nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove R. A.. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.). Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė dirba, jos per mėnesį gaunamas pajamas sudaro apie 1500 Lt darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau byloje nėra duomenų ir apie priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, duomenų apie atsakovo darbingumo apribojimus nepateikta, priešingai, nustatyta, kad jis dirba ir gyvena Anglijoje, jog yra sveikas ir darbingas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius. Teismas padarė išvadą, kad abiejų bylos šalių galimybės teikti minimalų išlaikymą vaikui yra lygios, todėl nepilnamečio vaiko tėvas – atsakovas, turėtų skirti bent dalį lėšų, reikalingų vaikui išlaikyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalimą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, į tai, kad vaikas neturi specialių poreikių, todėl turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Lietuvoje yra nustatyta minimali alga 1000 Lt. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis. Berniukas neturi specialių poreikių ar sveikatos problemų, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir protingas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti vaikui išlaikymą tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui, mokant po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-15 (bylos iškėlimo) iki kol vaikas sulauks pilnametystės, kadangi pats vaikas užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga. Teismas nurodė, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas teikė sūnui išlaikymą, priešingai, byloje nustatyta, jog atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje ir į Lietuvą grįžta retai, jis jokių pavedimų sūnaus išlaikymui nedaro, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 27 mėnesius, t.y. 11225 Lt, už laikotarpį nuo 2011 m. sausio iki 2012 m. liepos mėnesio už 19 mėnesių, skaičiuojant per mėnesį po 400 Lt, už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2013 m. gruodžio mėnesio už 5 mėnesius, skaičiuojant po 425 Lt, ir už laikotarpį 2013 m. sausio - kovo mėnesiais už 3 mėnesius, skaičiuojant po 500 Lt. Santuokoje šalys neįgijo jokio privalomo registruoti turto, todėl, nutraukiant santuoką, turto padalinimo klausimas nesprendžiamas. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Lietuvos teismų sistema LITEKO patvirtina, jog, šalims esant santuokoje, atsakovas tris kartus buvo baustas administracine tvarka ir jam skirtos nuobaudos (administracinėse bylose Nr. A2.6-676-137/2009, A2.11-1681-137/2009, A2.9.-1754-298/2009), baudos yra išieškomos priverstine tvarka per antstolius. Kadangi administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti dėl paties atsakovo kaltų veiksmų, visos baudos yra pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. 2011-09-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš atsakovo priteisė skolą TEO LT, AB naudai. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys sutarties su TEO LT, AB sudarymo metu jau negyveno kaip šeima, tai paslaugos nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl yra visos sąlygos atsakovo prievolę TEO LT, AB pripažinti jo asmenine prievole (LR CK 3.26 str. - 3.30 str., 3.56 str., 3.109 str., 3.192 str., 3.200 str. 3.208 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas I. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2013-11-08 sprendimą, sumažinti priteistą įsiskolinimą iki 3500 Lt, skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio mėn. Nurodė, kad teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėjo, kad ieškinio dokumentai nebuvo įteikti atsakovui. Be to, teismas išnagrinėjo civilinę bylą nepaisant atsakovo įgaliotinės prašymui atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovui išvažiavus į Angliją, šalys bendravo elektroniniu paštu, pinigai buvo siunčiami sutuoktinei per draugus. Nepilnametį vaiką prižiūrėjo atsakovo mama, kuri mokėjo už lopšelį-darželį „Bangelė“. Vėliau paaiškėjo, kad sutuoktinė nebuvo atsakovui ištikima ir artimai bendravo su kitu vyru, todėl nenorėjo likti Anglijoje kartu su sutuoktiniu. Ieškovė nepagrįstai reikalavo priteisti išlaikymą už 2 metus, o teismas, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, priteisė 11225 Lt įsiskolinimą iš atsakovo. Sutuoktinės noras išsiskirti buvo netikėtas atsakovui. Apeliantas teigia, jog teikė išlaikymą iki 2013 m. balandžio mėn. ir iki šios datos prie vaiko išlaikymo prisidėjo ir atsakovo motina.
Atsiliepimas
Ieškovė R. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas neteikė išlaikymo sūnui nuo 2011 m. sausio mėn. Atsakovas pateikė mokėjimo kvitus už darželį, tačiau jie yra vienodi, t.y. už vieną tą patį mėnesį. Pridėti susirašinėjimai neįrodo, kad iki 2013 m. balandžio mėn. šeima egzistavo. Atsakovas į Angliją išvyko 2011 m. ir nuo to laiko šalys nevedė bendro ūkio, daugiau nei du metus gyveno atskirai. Atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, todėl santuoka faktiškai buvo nutrūkusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymas nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad teismas, įvertindamas faktines bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, turi nustatyti momentą, nuo kurio priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas yra sudėtinė išlaikymo dalis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CPK 320 str., 376 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo I. A. nepilnamečiui sūnui išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-15 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteista iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 11225 Lt išlaikymo įsiskolinimo; nustatant, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina R. A., yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.
Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų – vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas turi būti: po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-15 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteista iš atsakovo I. A. nepilnamečiui sūnui 11225 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nustatant, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina R. A., nes reikalinga užtikrinti būtinas šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir tai, kad ši suma turi užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Atsakovas, kaip tėvas, turi užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui teisę į būstą, kurios realizavimui reikalingos papildomos lėšos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, todėl jo nemažina iki apelianto prašomo dydžio, siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko teisėtų interesų, įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus ir turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio vaiko priteistas išlaikymo dydis po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-15 iki jo pilnametystės yra minimalus ir adekvatus atsakovo turtinei padėčiai. Tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 3500 Lt sumos, nes reikalingos lėšos sūnaus minimalių poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad jo gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuriai tenka kasdienė našta rūpintis ir auklėti šalių sūnų, kurio minimaliems poreikiams užtikrinti reikalinga minimali 500 Lt suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, sudarančios teisinį pagrindą mažinti nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 3500 Lt sumos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo argumentai ir gaunamų pajamų dydis nesudaro teisinio pagrindo mažinti nustatyto sūnaus išlaikymo dydį per mėnesį, nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų, nes nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingi yra dabartiniai nepilnamečio vaiko A. A. poreikiai ir jo teisės į būstą realizavimas, atsižvelgiant į tai, kad, kad asmenys, gaunantys minimalias pajamas, gali užtikrinti nepilnamečiui vaikui, gyvenančiam skyrium nuo vieno iš tėvų, minimalias sąlygas jo poreikiams tenkinti.
Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas, nes minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2008-01-01 buvo nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis, nuo 2012-08-01 – 850 Lt, nuo 2013-01-01 - 1000 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 11225 Lt išlaikymo įsiskolinimą, neviršijant 3 metų laikotarpio, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuolat teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad ieškinio dokumentai nebuvo įteikti atsakovui, nes bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui I. A. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas ir teismo šaukimas į 2013-10-23 teismo posėdį) buvo įteikti 2013-08-28 pagal įgaliojimą jį atstovaujančiai motinai G. A. (b.l. 122-123, 129, 131). Ta aplinkybė, kad atsakovo įgaliota atstovė prašė atidėti 2013-10-23 teismo posėdį dėl pagal 2013-10-18 sudarytą atstovavimo sutartį (b.l. 133) advokatės užimtumo kitoje byloje, ir teismas šio prašymo netenkino, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą, nes šalies atstovo užimtumas kitose bylose nėra pripažįstamas svarbia priežastimi, sudarančia teisinį pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą, įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie jo teiktą išlaikymą sūnui iki civilinės bylos iškėlimo teisme.
Aplinkybės, kad atsakovas po civilinės bylos iškėlimo 2013-04-15 (b.l. 49) apeliacinės instancijos teismui pateikė 3 kvitus (b.l. 153-155) dėl apmokėjimo už sūnaus darželį 2013 m. vasario, birželio ir liepos mėnesius bendrai 665,87 Lt sumai, atliekant mokėjimus 2013-03-13, 2013-07-15 ir 2013-09-11, neįrodo, kad buvo teikiamas išlaikymas vaikui už laikotarpį nuo 2011 metų sausio mėnesio iki 2013 metų kovo mėnesio, už kurį priteista 11225 Lt skola. Ta aplinkybė, kad atsakovo motina iki 2013 m. balandžio mėn. prisidėjo prie šalių vaiko išlaikymo, nepanaikina atsakovo prievolės išlaikyti savo vaiką ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti įsiskolinimą iki apelianto nurodytos 3500 Lt sumos, nes atsakovas nepateikė jo patirtų išlaidų vaiko išlaikymui per paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui. Ta aplinkybė, kad atsakovas sutinka mokėti po 500 Lt į mėnesį, nepanaikina jo pareigos padengti susidariusią išlaikymo 11255 Lt skolą ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti priteistą skolą. Priteistas išlaikymo įsiskolinimo dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo glausta forma stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. ir sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas (LR CPK 270 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų ir šalių susirašinėjimo epizodų (b.l. 156-174), kaip teisiškai nereikšmingų dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme (LR CK 1.5 str., 3.194 str., 3.198 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 152) apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo I. A. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. A. naudai.