- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-373/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Jonas Algimantas Venckus, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
- Nuteistasis
- L. V.
- Nukentėjusysis
- L. G.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikius nuo 2008 m. vasario 26 d. iki 2008 m. vasario 27 d.
Iš L. V. priteista nukentėjusiajai L. G. 5000 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. nuteista už tai, kad 2008 m. vasario 26 d., apie 00 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su S. I. metu, virtuviniu peiliu vieną kartą smogė pastarajam į krūtinę, padarydama S. I. durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su kiauriniu širdies (dešinio skilvelio ir pertvaros) bei širdies plėvės sužalojimu dėl ko, išsivysčius širdies tamponadai, S. I. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Šalies argumentai
Nuteistoji L. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantė teigia, kad nenorėjo ir neturėjo tikslo nužudyti savo sugyventinio, su kuriuo kartu gyveno apie trejus metus. Įvykio metu jis buvo neblaivus, priekabiavo prie jos prašydamas cigarečių, kėlė triukšmą namuose, nekreipė dėmesio į jį nuraminti bandžiusią apeliantės motiną. Kai jis sugriebė už kaklo jos dukterėčiai, ji pagriebė virtuvinį peilį, buvusį tame pačiame kambaryje, ir dūrė juo nukentėjusiajam. Pamačiusi kraują, liepė dukterėčiai iškviesti greitąją pagalbą, o pati ištikta šoko išėjo iš buto. Peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam, vėliau išsigandusi paslėpė tualete. Su nukentėjusiuoju ji dažnai bardavosi, konfliktuodavo, mušdavosi, kartą buvo sudavusi mediniu kopūstų grūstuvu jam per galvą. Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų L. G. ir E. I. parodymais. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis paskutinį kartą matė savo seserį L. G. prieš pusę metų ir tai reiškia, kad pastaroji su savo broliu nepalaikė glaudžių santykių, jo gyvenimu nesidomėjo. Nukentėjusiojo motina E. I. parodė, kad anksčiau buvo mačiusi sumuštą sūnaus veidą, tačiau ji negali patvirtinti, kad nukentėjusįjį sumušė būtent apeliantė. Šių aplinkybių negali patvirtinti ir liudytoja J. R., kuri tik iš apeliantės girdėjo, jog nukentėjusįjį mušdavo nuteistoji. Apeliantė prašo remtis liudytojos I. S. parodymais, nes ji buvo įvykio vietoje ir matė visą įvykį. Dėl padaryto nusikaltimo ji labai gailisi, savo kaltę pripažįsta, nors tyčios nužudyti S. I. neturėjo. Tokiam jos elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė L. V. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai ją pripažino kalta bei nuteisė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., padarymą.
Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų, dėl L. V. kaltės, veikos juridinio įvertinimo ir bausmės dydžio, nepaneigia.
Apeliantė neneigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam S. I. į krūtinę. Tačiau teigia, kad nusikaltimas įvykdytas dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio ir jo nužudyti ji nenorėjo, t. y. ginčija tyčios turinį.
Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad atsakomybė už nužudymą, veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nusikalstama veika, padaryta tiesiogine neapibrėžta (taip pat ir veikiant netiesiogine tyčia), kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Netiesioginės tyčios atveju nusikaltimą darantis asmuo suvokia pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, tačiau leidžia jiems atsirasti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir jį padarius bei kt.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 226/08 (03) nurodyta, kad nukentėjusiojo S. I. mirties priežastis - durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su kiauriniu širdies (dešinio skilvelio ir pertvaros) bei širdiplėvės sužalojimu, dėl ko įvyko širdies tamponada krauju. Taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti kiti sužalojimai – poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai veide bei gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje - padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai rankų pirštų nagais ar kitais daiktais, turinčiais panašias savybes (t. 1, b. l. 31-49). Kolegijos nuomone, šios išvados yra aiškios, kategoriškos, motyvuotos ir nekeliančios abejonių.
Apeliaciniame skunde nuteistoji L. V. teigia, kad peiliu nukentėjusiajam dūrė kai šis sugriebė už kaklo jos dukterėčiai J. R. . Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme ji tvirtino, kad įvykio metu girtas S. I. triukšmavo, priekabiavo prie jos prašydamas cigarečių. Tuo metu į kambarį atėjusi jos dukterėčia ramino jį, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio ir tiesė rankas prie J. R. kaklo. Tada ji, L. V., paėmė peilį ir, norėdama pagąsdinti, dūrė juo S. I. į krūtinę (t. 1, b. l. 130-131, 136-139, 157-158, 176-179; t. 2, b. l. 41-43).
Tačiau apeliantės nurodytos įvykio aplinkybės prieštarauja byloje surinktų duomenų visetui.
Liudytoja I. S. parodė, kad įvykio metu girtas S. I. namuose triukšmavo, priekabiavo prie L. V. prašydamas jos cigarečių, po kiek laiko apsirengė, ruošdamasis išeiti. Tiek ji, tiek J. R. ramino jį, tačiau prie jo priėjo L. V. ir ranka sudavė jam į krūtinę. Po šio suduoto smūgio ji L. V. rankose pamatė virtuvinį peilį (t. 1, b. l. 87-91; t. 2, b. l. 45-46).
Liudytoja J. R. parodė, kad įvykio metu girtas S. I. namuose triukšmavo, ji liepė jam nusiraminti. Tačiau jis nekreipė į tai dėmesio, toliau šūkavo, L. V. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam, sėdinčiam ant sofos, per galvą, po ko ji, J. R. , išėjo iš kambario. Po kelių minučių išgirdo šaukiančią L. V. „taip tau ir reikia“, pamatė koridoriuje sužalotą S. I., po ko ji iškvietė greitąją pagalbą (t. 1, b. l. 80-82; t. 2, b. l. 46-47). Be to, tiek liudytoja I. S., tiek liudytoja J. R. parodė, kad mirtį sukėlusio smūgio S. I. sudavimo metu įvykio vietoje, t. y. kambaryje, liudytojos J.R. nebuvo (t. 2, b. l. 45-47). Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti paminėtų liudytojų nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina įvykio vietos apžiūros ir parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys bei aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 5-23, 31-49, 83-85, 92-94).
Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistoji L. V. , suduodama nukentėjusiajam S. I. smūgį peiliu į krūtinę, suvokė savo veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, kad dėl šio jos veiksmo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau leido jiems atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia.
Apeliantė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria liudytojų L. G. , E. I. bei J. R. parodymams apie nukentėjusiajam S. I. anksčiau padarytus sužalojimus. Tačiau tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir pačiame skunde ji pati nurodė, jog dažnų konfliktų metu su S. I. kildavo muštynės, kurių metu jam buvo sudavusi mediniu kopūstų grūstuvu per galvą. Kartu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla, todėl kolegija jų neanalizuoja.
Nuteistoji L. V. , apeliaciniame skunde neigdama artimus ir glaudžius santykius, buvusius tarp nukentėjusiojo S. I. ir jo sesers L. G., nesuformulavo jokio prašymo. Todėl kolegija gali daryti tik prielaidą, jog apeliantė nesutinka su nukentėjusiajai L. G. priteista neturtine žala.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kartu pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Liudytoja L. G. parodė, kad ji palaikė artimus ir draugiškus santykius su savo broliu S. I., dažnai kalbėdavosi apie jo gyvenimo būdą. Paskutinį kartą jie matėsi prieš mėnesį iki įvykio (t. 1, b. l. 70-72; t. 2, b. l. 43-44). Liudytoja E. I. parodė, kad jos sūnus S. I. dažnai ateidavo pas ją į namus, ją aplankydavo ir paskutinį kartą jie buvo susitikę prieš savaitę laiko iki įvykio (t. 1, b. l. 76-79; t. 2, b. l. 44-45). Neabejotina, jog dėl šios netekties tiek nukentėjusiojo S. I. sesuo L. G. , tiek jo motina E. I. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista nukentėjusiajai L. G., atstovaujančiai savo ir motinos E. I. interesus, 50000 Lt piniginė kompensacija už patirtą skriaudą pagrįsta, nėra per didelė ir ją mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Taip pat, kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, skirdamas nuteistajai L. V. aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 41, 54 ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes ir ypatingą žalą visuomenei), kaltininkės asmenybę (charakterizuojama neigiamai, nedirbanti, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta), atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui. Todėl dar labiau švelninti bausmę, kaip to prašo apeliantė, nėra teisinio pagrindo. Nuteistajai L. V. paskirta bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios L. V. apeliacinį skundą atmesti.