Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. V. atstovės advokatės A. B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo R. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. 6 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „U.“ direktoriumi, netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad prieš T. M. ir J. L. darbo pradžią būtų sudarytos darbo sutartys bei teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų darbą, nuo 2012-03-20 iki 2012-03-28 T. M. ir J. L. leido dirbti nelegaliai, darbo sutartys buvo sudarytos 2012-03-28, tuo R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d. nuostatas.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog T. M. ir J. L. tarėsi dėl priėmimo į darbą UAB „U.“ nuo 2012-03-29, tačiau darbo sutarties sudarymo sąlyga buvo ta, kad iki įsidarbinant šios darbuotojos privalėjo išparduoti savas prekes. T. M. ir J. L. žodiniu sutarimu buvo leista užbaigti prekybą anksčiau nuomotose patalpose. Prekių savininkės dėl sugadintų nerealizuotų prekių (šviežios žuvies) būtų patyrę didelių nuostolių, o įmonė galėjo būti baudžiama už prekybą ne jai priklausančiomis prekėmis.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi J. L. žodiniu paaiškinimu, jog ji jau patikrinimo metu dirbo UAB „U.“ ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jos verslo liudijimas galiojo iki 2012-03-30. Be to, tiek J. L., tiek T. M. nenurodė konkrečių darbo sąlygų, užmokesčio ar asmenų, su kuriais neva jos sudarė darbo sutartis. Ta aplinkybė, jog patikrinimo metu tarp kitų žuvies produkcijos tiekėjų buvo rastas ir UAB „U.“ priklausantis važtaraštis, įgalina tik daryti prielaidą, kad minėtos darbuotojos prekiavo išlaidų – pajamų žurnaluose neapskaityta produkcija, tačiau tai negali būti prilyginama nelegaliam darbui. Be to, byloje nėra nustatytas asmuo, kuris neva tarėsi su T. M. dėl įdarbinimo nuo 2012-03-20.

Pažymi, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme, liudytojų T. M. bei J. L. posėdžio metu duoti parodymai gali būti neobjektyvūs bei tarpusavyje suderinti, kadangi abi liudytojos buvo kartu salėje nuo posėdžio pradžios iki pabaigos, t.y. buvo pažeistos CPK 192 str. nuostatos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio teisė pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje surinktiems duomenims.

Pažymi, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Anot Institucijos, skundo motyvas, kad R. V. T. M. ir J. L. davė laiko išsiparduoti savo prekes ir pradėti darbą dirbti jo įmonėje nuo 2012-03-28, laikytinas kaip gynybinė pozicija.

R. V. atstovės advokatės A. B. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. V. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus duomenis, patikrinęs įrodymus ir juos įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog R. V. veikoje yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Nubaustasis neigia savo kaltę, padaręs šį pažeidimą, argumentuodamas pirmosios instancijos teismo įvertintu motyvu, jog J. L. ir T. M. jis davė laiko išparduoti savo prekes ir pradėti dirbti jo įmonėje nuo 2012-03-28.

Bylos duomenų visumoje apeliaciniame skunde pateikta versija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija, kuriai pagrįsti apeliantė mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasi jais, pateikia R. V. palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

Apklaustas teismo posėdyje, R. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2012-03-23, kai vyko patikrinimas, jis su T. M. ir J. L. vykdė derybas, kad jos pereitų dirbti į UAB „U.“, kadangi matė, jog pastarosios turi daugybę gendančių prekių. Preliminariai su jomis sutarė, kad jos gali išsiparduoti iki kovo 29 dienos. UAB „U.“ patikrinimo metu negalėjo prekiauti, nes kasos aparatai buvo registruoti tų moterų vardu. Minėtos prekės buvo iš įvairių tiekėjų, jų gavėjos buvo tik tos moterys. Savo darbo vietose UAB „U.“ negalėjo perimti tų moterų su gendančiomis prekėmis, pagal žodinį susitarimą leido joms išsiparduoti. Tarp UAB „U.“ ir tų prekių nėra jokio ryšio, UAB „U.“ priklausė tik prekybos vieta. UAB „U.“ buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) turgavietės administracija, iki tol tai buvo T. M. ir J. L. darbo vieta. Buvo tartasi su minėtomis moterimis, kad jos bus priimtos į darbą apie kovo 28-29 d.

R. V. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1d. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2012 m. balandžio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 010777 (b.l. 2-5), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. balandžio 26 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-448-908 (b.l. 8-9), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 23 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. 21-450-550 (b.l. 11-13) ir 2012-04-19 faktų fiksavimo pažyma Nr. 21-450-299/1 (b.l.20-21), 2012-03-20 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 20), darbo sutarčių registravimo žurnalo kopija (b.l. 26) ir kt. bylos medžiaga.

Nors teismo posėdžio metu T. M. ir J. L. nurodė, kad UAB „U.“ prekėmis neprekiavo, buvo sutarta, kad minėtos liudytojos prekes išparduos iki 2012-03-28 ir tada bus įdarbintos, taip pat kad jų paaiškinimuose neteisingai parašyta, kad suprekiautus pinigus jos perduodavo R. V., tačiau jos negalėjo įvardinti jokių priežasčių, kodėl jų pačių rašytuose paaiškinimuose jos parašė, jų tvirtinimu, neteisingas aplinkybes, kurios skyrėsi nuo teisme duotų jų parodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad, duodamos parodymus teisme, jos siekė padėti R. V. išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą ir mano, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais Valstybinei mokesčių inspekcijai rašytais T. M. ir J. L. paaiškinimais.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad T. M. ir J. L. turėjo nustatyta tvarka įsigijusios verslo liudijimus individualiai veiklai ir operatyvaus patikrinimo metu ją vykdė. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

2002 m. liepos 2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. 7 punkte nurodyta, kad individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Kaip viena iš tokių veiklų yra nurodoma savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla. Įstatymų leidėjas kaip vieną pagrindinių požymių akcentuoja veiklos savarankiškumą.

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, T. M. ir J. L. dirbo R. V. vadovaujamos bendrovės nuomojamose prekybos vietose, pardavinėjo bendrovės vardu įsigytas prekes, laikėsi jo nustatytos darbo tvarkos (pinigus už parduotas prekes atiduodavo bendrovės darbuotojui), todėl minėtų asmenų atliekamos pardavėjų funkcijos pagrįstai įvertintos kaip nelegalus darbas. Šių administracinės bylos tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma paneigia apeliaciniame skunde nurodytą motyvą, kad T. M. ir J. L. turėjo nustatyta tvarka įsigijusios verslo liudijimus tai veiklai ir vykdė individualią veiklą tuo metu, kai buvo atliktas operatyvus patikrinimas.

Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog T. M. ir J. L., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai įdarbino R. V..

Kaip matyti iš pirminių T. M. ir J. L. paaiškinimų, jos buvo žodžiu susitarę su R. V. dėl 800 Lt darbo užmokesčio. Tačiau pažymėtina, jog net ir nenustačius fakto, jog pastarosios gavo atlyginimą už jų atliktą darbą, nepaneigta aplinkybė, jog jos, esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai dirbo, kadangi asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad, įdarbinant T. M. ir J. L., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 41³ str.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad R. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 6000 Lt bauda.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apylinkės teismo nutarimas naikintinas dėl padaryto procesinio LR CPK 192 str. pažeidimo - liudytojos T. M. ir J. L. nebuvo pašalintos iš teismo posėdžio salės, jos nuo teismo posėdžio pradžios iki pabaigos buvo salėje kartu. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, o klausimais, nesureguliuotais šiame kodekse, vadovaujamasi ne Civilinio proceso kodekso, o Baudžiamojo proceso kodekso normomis.

Liudytojų apklausos administracinių teisės pažeidimo bylų procese tvarka LR ATPK nereglamentuota. LR BPK 279 str. 1 d. nustatyta, kad liudytojai apklausiami po vieną, dar neapklausti liudytojai tuo metu nedalyvauja.

Kaip matyti iš byloje esančio 2012-08-13 teismo posėdžio protokolo, neapklaustos liudytojos J. L. ir T. M. prieš apklausą buvo pašalintos iš salės (b.l. 105), o vėliau kiekviena buvo šaukiama į ją atskirai (b.l. 107-107). Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, teismo posėdyje nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, procesinių pažeidimų nepadarė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-29 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą nepakeistą ir R. V. atstovės advokatės A. B. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.