- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- A-5838-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00050-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. H. (K. H.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius atstovei Violetai Prokopovičienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. H. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius (toliau – ir URS) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu, kuriuo prašė paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. H. (K. H.) (toliau – ir Užsienietis, Apeliantas) sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC) iki įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. sausio 8 d.
2. Teikime URS nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d. K. H. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2018 m. birželio 20 d. Migracijos departamentas (toliau – ir Departamentas) priėmė sprendimą K. H. prašymą nagrinėti iš esmės, apgyvendinti prašytoją Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. K. H. išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. K. H. į Užsieniečių registracijos centrą nenuvyko. 2018 m. rugpjūčio 21 d. 12.00 val. K. H. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų, nes norėjo pasinaudoti netikra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvykti į (duomenys neskelbtini) Federacinę Respubliką. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis privalo būti Lietuvos Respublikoje, tačiau K. H. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. 2018 m. rugsėjo 18 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu K. H. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje ir už tai buvo skirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. 2018 m. spalio 12 d. K. H. buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir įpareigotas atvykti į Užsieniečių registracijos centrą ne vėliau kaip per 24 valandas, tačiau nenuvyko. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovas prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį K. H., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, kol įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. sausio 8 d.
II.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas) tenkino URS teikimą – sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį K. H., gimusį (duomenys neskelbtini), teistą ir neteisėtai esantį Lietuvos Respublikoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. sausio 8 d.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui K. H. išduoto Užsieniečio registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas pasibaigęs 2018 m. rugsėjo 20 d., jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvoje bei gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, per 24 valandas nenuvyko į Užsieniečių registracijos centrą, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su Migracijos departamento darbuotojais, ne kartą bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.
5. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pilietis K. H. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, kartą bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, Užsieniečio registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas yra pasibaigęs, be to jis Lietuvoje neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei teisėto pragyvenimo šaltinio, taip pat Lietuvos Respublikoje jis neturi artimų giminaičių ir su Lietuva nėra saistomas jokiais ryšiais, todėl teismas manė, kad šiuo konkrečiu atveju yra didelė tikimybė, jog, netaikant jam sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, K. H. gali pasislėpti, arba netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvykti iš Lietuvos Respublikos.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad K. H. taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 115 straipsnyje, nėra pagrindo, teismas padarė išvadą, jog neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio (duomenys neskelbtini) piliečio K. H. buvimo Lietuvoje kontrolė gali būti užtikrinta tik sulaikius jį Užsieniečių registracijos centre, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimą patenkino.
III.
8. (duomenys neskelbtini) pilietis K. H. (K. H.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – URS teikimo netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, Departamentas 2018 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į Užsieniečio teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktų bei 5 dalies 6 – 10 punktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Kaip minėta, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Apeliantas nurodo, jog Teismas nepagrįstai konstatuoja jo nebendradarbiavimą su Migracijos departamento darbuotojais, kadangi, kaip matyti iš Teismo sprendimo, jis atvykti į Migracijos departamentą dėl naujo užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimo neturėjo objektyvių galimybių, kadangi laikotarpiu 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. spalio 12 d. jis buvo įkalintas Lukiškių TI-K (Užsieniečio registracijos pažymėjimas galiojo nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d.). Taip pat Apeliantas pažymi, jog nors ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau tuo metu nebuvo informuotas apie gresiančias tokio elgesio pasekmes, kai šiuo metu, pasikonsultavęs su advokate, supranta, jog jam nėra tikslinga išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasimokė iš savo klaidų ir daugiau jokių pažeidimų nedarysiąs. Apeliantas pažymėjo, kad jam yra žinoma, kad jo prieglobsčio prašymas (kitoje ES valstybėje) nebus nagrinėjamas ir vis vien jis būtų grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, todėl išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį nėra tikslinga. Jo išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra išspręstas, o prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, todėl Apeliantas, suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrai neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo. Teismas visiškai formaliai vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliai – ir UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 7 punktu, 10 punktu bei 5 dalies 2–4 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, o tai negali pateisinti Apelianto judėjimo laisvės suvaržymo ir jo tolesnio sulaikymo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą URS palaiko teikime išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo prašo netenkinti. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnyje nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir / ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir / ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo priėmimo metu apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas buvo sustabdytas, užsieniečiui nenuvykus į Užsieniečių registracijos centrą, nepranešus savo gyvenamosios vietos adreso bei nebendradarbiaujant su Migracijos departamento darbuotojais (šio prašymo nagrinėjimas atnaujintas tik 2018 m. lapkričio 13 d.), be to yra tikimybė, kad apeliantas gali pasislėpti (ne kartą bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos). Atsakovas akcentavo, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo šioje dalyje apelianto skundą atmesti ir sprendimą palikti galioti. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (2018 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) piliečio K. H. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo atnaujinimo), alternatyvios sulaikymui priemonės, t. y. užsieniečio apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pritaikymo, Migracijos valdyba neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Užsieniečiui yra suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu skyrė Užsieniečiui sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl prieglobsčio procedūros Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. sausio 8 d. Teismo sprendime konstatuota, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio Užsieniečio buvimo Lietuvoje kontrolė gali būti užtikrinta tik sulaikius jį Užsieniečių registracijos centre, nes prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, kartą bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, Užsieniečio registracijos pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, be to jis Lietuvoje neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei teisėto pragyvenimo šaltinio, taip pat Lietuvos Respublikoje jis neturi artimų giminaičių ir su Lietuva nėra saistomas jokiais ryšiais, todėl yra didelė tikimybė, jog Užsienietis gali pasislėpti arba, netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvykti iš Lietuvos Respublikos.
12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog aplinkybė, kad Užsienietis nebendradarbiavo su Migracijos departamento darbuotojais yra nepagrįsta, nes kaip matyti iš Teismo sprendimo, jis atvykti į Migracijos departamentą dėl naujo užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimo neturėjo objektyvių galimybių, kadangi laikotarpiu 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. spalio 12 d. jis buvo įkalintas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau tuo metu nebuvo informuotas apie gresiančias tokio elgesio pasekmes, dabar supranta, jog jam nėra tikslinga išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasimokė iš savo klaidų ir daugiau jokių pažeidimų nedarys.
13. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (113 str. 4 d. 2 p.). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (113 str. d. 6–10 p.).
14. Dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo, pagal kurį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikomas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), kai įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, apeliaciniame skunde pripažįstama, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išaiškinti. Akcentuotina, kad Centras, prašydamas skirti sulaikymo terminą, nepagrindžia, kodėl informacija dėl motyvų, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius. Aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas sulaikymo taikymas (Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, Užsieniečio registracijos pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, turėjo suklastotą asmens tapatybės kortelę jau būdamas saugioje Europos Sąjungos valstybėje, kartą bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, jis Lietuvoje neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei teisėto pragyvenimo šaltinio, taip pat Lietuvos Respublikoje jis neturi artimų giminaičių ir su Lietuva nėra saistomas jokiais ryšiais, gali pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos), buvo nustatytos iš dalies klaidingai, todėl jos konkrečiu atveju nėra pakankamos tam, kad galima būtų neabejotinai konstatuoti, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę.
15. Pagrįsti yra apeliacinio skundo motyvai, jog teismas padarė neteisingą išvadą dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo su Migracijos departamento darbuotojais, kadangi pareiškėjas atvykti į Migracijos departamentą dėl naujo užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimo neturėjo objektyvių galimybių dėl to, kad laikotarpiu 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. spalio 12 d. jis buvo įkalintas Lukiškių TI-K (Užsieniečio registracijos pažymėjimas galiojo nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d.). Taip pat apelianto pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skirtingai negu buvo tvirtinama byloje, paleidžiant pareiškėją iš Lukiškių TI-K, jam nebuvo išaiškinta pareiga atvykti į Migracijos departamentą. Sprendžiant, ar būtina nagrinėjamu atveju sulaikyti Užsienietį, atsižvelgiama į jo paaiškinimus, jog nors jis ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau tuo metu nebuvo informuotas apie gresiančias tokio elgesio pasekmes, kai šiuo metu, pasikonsultavęs su advokate, supranta, jog jam nėra tikslinga išvykti iš Lietuvos Respublikos.
16. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant Įstatyme nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą sulaikyti Užsienietį, o tokia priemonė konkrečiu atveju būtų neproporcinga.
17. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
18. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nevengė bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto (duomenys neskelbtini) piliečio K. H. (K. H.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir paleisti K. H. (K. H.) iš sulaikymo, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti K. H. (K. H.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 8 d.
Nutartis neskundžiama.