Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2861-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
A6.-2861-908/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02203-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
A. V.
Advokatai
Rokas Rudzinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2861-908/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02203-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. V., jo atstovui advokatui Rokui Rudzinskui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ivetai Baugirdei,

išnagrinėjo A. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vadovu, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. V. (įmonei vadovavo nuo nuo 2016-03-02 iki 2018-10-02), žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kuri tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB(duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018-09-27 sudarė 20 295,02 Eur), tačiau privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teisme A. V. savo kaltę neigė. Nurodė, kad prieš dvejus metus tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, priėmęs pažįstamo G. L. pasiūlymą. Tai užregistravo VĮ „Registrų centre“. Kartu su Gintaru planavo verslą, susijusį su Kinija. Vėliau jis G. L. paprašė jį atšaukti iš vadovo pareigų, bet pastarasis prapuolė, į skambučius neatsakė. Kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ dėl nušalinimo nuo direktoriaus pareigų. VĮ Registrų centre pasakė, kad reikia rašyti laiškus akcininkams, bet jis jų nežinojo. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu niekur nepasirašė, jokių sąskaitų neišrašinėjo. Sutinka, kad juridiškai jis buvo įmonės vadovas. Jam nepavyko šio statuso išregistruoti. Mano, kad tokiai skolai susidaryti turėjo būti išrašyta sąskaita-faktūra. Jis norėtų išsiaiškinti, kas teikė deklaracijas. Žino, kad įmonė turi teikti deklaracijas. Jis įmonės reikalais nesidomėjo, jokių laiškų iš VMI negavo, tik dabar gavo laišką į teismą. Pašto įmonės adresu netikrindavo. Kai tapo įmonės vadovu, skrido į Kiniją. Kalbėjosi su G. L. apie verslą. Pasirašė dokumentus tapti įmonės vadovu, tikėjosi dirbti su tuo žmogumi (G. L.), įmonės finansinės situacijos nežinojo. Jis supranta, kas yra vadovo pareigos. Jis šio reikalo taip nepaliks. Įmonė tuo metu jokios veiklos nevykdė. Jis „Sodroje“ nebuvo registruotas, kaip įmonės vadovas. Mano, kad kažkas be jo žinios pateikė deklaracijas ir veikė be jo žinios. Nežino, ar G. L. yra įmonės akcininkas. Apie finansinius dalykus nieko nežino. G. L., sakė, kad įmonė užsiima prekyba mobiliaisiais prietaisais. Jis domėjosi pokalbio metu.

Teisme VMI atstovė I. B. nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės direktoriumi nuo 2016-03-02 – 2018-10-02 buvo A. V.. Susidarė mokestinė skola. Deklaracijos teiktos už pridėtinės vertės mokestį 2016 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. Pareiškime kalbama apie visą nepriemoką. A. V. tapęs direktoriumi turėjo susipažinti su įmonės finansine būkle. Direktorius privalo dirbti kvalifikuotai, atsakingai. A. V. kreipėsi į juos tik tada, kai buvo iškelta administracinė byla dėl išieškojimo. Įmonei buvo siunčiami laiškai, pranešimai, teisiškai tai daroma siunčiant įmonės vadovui pagal įmonės buveinės adresą. Dokumentai siunčiami registruotais laiškais. Įmonės turtas yra du lengvieji automobiliai, kuriems išieškojimas negalimas. Turto areštas taikomas vienam lengvajam automobiliui. Po to buvo panaikintas, o hipoteka taikoma abiem automobiliams. A. V. nesikreipė su prašymu iškelti bankroto bylą dėl įmonės prastos finansinės būklės. Įmonė pradėta informuoti apie areštą pagal sprendimus 2016-01-25 (įmonės vadovė buvo S.), toliau informuota 2016-03-15, 2016-04-07, 2016-06-09. Skolos išieškojimas perduotas antstoliams. Dėl sankcijų galėjo imtis priemonių, sumokant mokestinę nepriemoką. Galėjo kreiptis sudaryti mokestinės paskolos sutartį, ir susidariusią nepriemoką mokėti dalimis, tačiau A. V. nesikreipė. Antstoliui nepavyko išieškoti skolos, buvo rašyti laiškai, kad bus iškelta administracinė byla. Dokumentai siunčiami įmonės buveinės adresu. Direktoriaus duomenis tikrina Juridinių asmenų registre. 2018-10-02 fiksuota, kad įmonės vadovas – A. V.. Direktoriumi buvo iki bankroto bylos iškėlimo. Ji negali atsakyti į klausimą, kas jį iš pareigų atleido. Gali būti, kad direktoriaus pareigų pasibaigimo terminas susijęs su bankroto administratoriumi. VMI ne sąskaitas faktūras gauna, o deklaracijas, pagal kurias susiformuojama mokestinės nepriemokos. Paskutinė teikta deklaracija buvo 2016-04-25, vadovaujant A. V.. Dalis deklaracijų buvo teikta iki kito vadovo paskyrimo. Įmonėje paskiriami įgalioti asmenys, atsakingi už apskaitos tvarkymą. Norint išsiaiškinti įmonės situaciją, einama į VMI, į Sodrą. Valstybinės įstaigos visada geranoriškai suteikia informaciją apie įmonę. VMI siunčiame dokumentus atsakingam asmeniui. VMI dokumentus siuntė buveinės adresu. Apie nurodymus ir sprendimus VMI siuntė du pranešimus dėl bankroto iškėlimo į (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB(duomenys neskelbtini) vadovas A. V. nesilaikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte „įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“.

Nors A. V. neigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, aiškindamas, kad jis nėra atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini), nes jį tapti įmonės vadovu prikalbino pažįstamas G. L., kuris vėliau dingo, o įmonė veiklos nevykdė, jis bendrovės veikla nesidomėjo, tačiau A. V. kaltę pagal, padarius ANK 120 str. 1 d. numatytą veiką, pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma.

Byloje nustatyta, kad A. V. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu tapo 2016-03-02. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad jau 2016-01-25 nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 76,42 Eur. A. V. tapus įmonės vadovu 2016-03-02, mokestinė nepriemoka buvo 3 837,36 Eur. 2016-06-09 – 8008,07 Eur. 2017-02-17 – 11 208 Eur, o 2017-05-03 – 12 286,95 Eur. Įmonės skola 2018-08-30 sudarė 20 295,02 Eur. Nors pats A. V. teigia, kad jis apie tai nebuvo informuotas, tačiau iš VMI teismui pateiktų dokumentų matyti, kad VMI, bandant išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB (duomenys neskelbtini), buvo nuolat siunčiami laiškai įmonės adresu ir įmonės elektroniniu paštu. VĮ „Registrų centras“ 2018-07-13 duomenimis nustatė, kad bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ 2018-07-13 bendrovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės išregistruotos, jų eismas draudžiamas. Bendrovė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Iš teismui pateikto 2017-05-03 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką matyti, jog bendrovės mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 12 286, 95 Eur. VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Bendrovės nepriemoka pastoviai didėjo. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovė ilgą laiką (daugiau nei metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) nepajėgė atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-30 nutartimi civilinėje byloje iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjusi. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, A. V. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu registruotas nuo 2016-03-02 iki 2018-10-02, kuomet buvo paskirtas bankroto administratorius.

Iš byloje esančių duomenų, taip pat ir teisme duotų A. V. paaiškinimų matyti, kad A. V. tapo direktoriumi, priėmęs įmonės akcininko G. L. pasiūlymą. A. V. teigimu, jiedu kalbėjo apie įmonės veiklą, ketino prekiauti iš Kinijos vežamomis prekėmis. A. V. teisme nurodė, kad tapęs įmonės direktoriumi, siekdamas vystyti prekių importą iš užsienio, vyko į Kiniją, tačiau vystyti minėtą verslą jam nepavyko. Jo teigimu, įmonė jokios veiklos nevykdė. Jis įmonės reikalais nesidomėjo, įmonės pašto netikrindavo. Pats A. V., kuris, kaip nustatyta, turėjo pakankamą patirtį vadovavimo įmonėms srityje (vadovavo savo įmonei, taip pat be UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo dar penkioms įmonėms), teigė, jog juridiškai buvo įmonės vadovas ir nurodė, kad suprato, kas yra vadovo pareigos. Įvertinus aptartas aplinkybes, jo paaiškinimas, kad sutikdamas būti ir būdamas įmonės vadovu nesidomėjo įmonės finansine būkle, nežinojo, apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, neatrodo įtikinamai. Tuo labiau, kad informacija iš VMI buvo nuolat siunčiama įmonei tiek paprastu, tiek elektroniniu įmonės paštu. Reikalingą informaciją, jis galėjo gauti, prisijungęs prie VMI duomenų bazės, kaip įmonės vadovas ir „Mano VMI“ atstovas.

Pažymėtina tai, kad pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas dar prieš A. V. tampant vadovu. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad jau tada įmonė turėjo finansinių sunkumų. Įmonės vadovu tapus A. V., jos finansinė padėtis nepagerėjo (pats A. V. nurodė, kad verslas nepavyko, įmonė veiklos nevykdė). Taigi, įmonė buvo nemoki ir atitiko ĮBĮ 2 str. 8 d. įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, o A. V., bendrovės vadovu dirbdamas nuo 2016-03-02, turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI duomenų apie tai, kad bendrovės vadovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, neturi. Manytina, kad eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2016-03-02, A. V., kuris, kaip jau minėta, turėjo patirties įmonių vadovavimo sityje, turėjo pakankamai laiko susipažinti su įmonės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus bendrovės atžvilgiu. Nepateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovas, pažeidė kreditoriaus VMI interesus, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – asmuo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama A. V. asmenybė (nevedęs, turint mažametį vaiką, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė