Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-30 · Byla Nr. ATP-100-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
ATP-100-327/2014
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00253-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-100-327/2014Proceso Nr. 4-27-3-00253-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teis­mo 2013-11-29 nutarimo G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-06-11, 3 val., (duomenys neskelbtini) vai­ra­vo au­to­mo­bi­lį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būda­mas neblaivus (nustatytas lengvas 1,07 pro­mi­lės gir­tumo laips­nis), nepasirinkęs sau­gaus važiavimo greičio, neįvertinęs kelio būklės ir kitų važiavimo sąlygų, automobilio nesu­val­dė, todėl nuvažiavęs nuo kelio, apvirto. Tokiais veiksmais G. A. pa­žeidė Kelių eismo tai­syk­lių 14 ir 133 punktų reikalavimus ir pa­da­rė pa­žei­di­mus, nu­ma­ty­tus Lie­tu­vos Respublikos ad­mi­nis­tra­cinių tei­sės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d.

Lazdijų rajono apylinkės teis­mas 2013-11-29 nutarimu G. A. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d., ir nu­baus­ti: pagal ATPK 126 str. 1 d. – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vie­ne­riems metams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutine nuo­bauda G. A. paskirta 1000 Lt (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti tran­s­porto priemones atėmimu vieneriems metams.

Šalies argumentai

G. A. skunde prašo Lazdijų rajono apylinkės teis­mo 2013-11-29 nutarimo dalį dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymo panaikinti ir administracinio teisės pa­žei­dimo bylą toje dalyje nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas nutarimą grindė, teismo manymu, nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais liudytojų parodymais, o jo paaiškinimus vertino kritiškai ir jais nepatikėjo, pripažindamas, kad jis nepateikė liudytojų parodytas aplinkybes paneigiančių įro­dymų. Patikimais įrodymais laikytini tik tokie liudytojų parodymai, kuomet jie ne tik liudija apie kokią nors vienintelę tarpusavyje sutampančią aplinkybę, bet ir yra detalūs bei nuoseklūs atpa­sa­ko­jant visas prieš pažeidimo įvykį bei po jo besiklosčiusias aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad į poil­siavietę nuvykusi draugija, išskyrus R. V., jam buvo visiškai nepažįstama ir visus by­los liudytojus jau nuo seniai siejo ir sieja draugiški santykiai. Todėl tarp jo ir R. V. su­si­klosčius konfliktinei situacijai, o vėliau jų draugui P. M. galimai sudaužius jo transporto priemonę, jų suinteresuotumas neteisingai liudyti tampa akivaizdus. Tarp liudytojų parodymų yra aki­vaizdūs prieštaravimai, tačiau juos teismas įvertino tik kaip netikslumus. P. M. nei­gi­mas, prieštaraujantis kitų liudytojų parodymams, dėl šios priežasties tampa labiau suprantamas, nes taip elgdamasis jis galėjo galvoti apie siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi galėjo būti apkaltintas vagyste. Todėl liudytojų parodymų prieštaringumas ir jų suinteresuotumas išgelbėti savo draugą nuo atsakomybės už autotransporto priemonės sugadinimą esant neblaiviam, leidžia visiškai pagrįstai jų parodymus vertinti kritiškai ir jais netikėti. Taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog jis, pripažindamas savo kaltę dėl padaryto iš esmės sunkesnio teisės pažeidimo ir suprasdamas, kad šiuo apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidimas apskritai neįtakoja subendrintos administracinės nuo­baudos dydžio, leidžia pagrįstai tikėti jo paaiškinimais.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą su skundo argumentai nesutinkama ir prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

G. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teis­mas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijama pažeidėjo kaltė dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo padarymo, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinky­bėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apy­linkės teismo padarytoms išvadoms, jog G. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. Nors pažeidėjas savo kaltę dėl šio pažeidimo neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad G. A.nuo ežero išvažiavo savo automobiliu, o po pusvalandžio grįžo pėsčias ir pats pasakė, kad apvertė savo au­to­mobilį. Liudytojai taip pat patvirtino, kad P. M. G. A. au­to­mo­bi­lio nevai­ra­vo. Visų liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, iš esmės atitinka jų pa­aiš­­kinimus, duotus poli­ci­jos pareigūnui, tas pačias aplinkybes jie nurodė ir iš karto po įvykio. Teis­mas neturi jokio pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kurie apie esmines pažeidimų aplin­ky­bes yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje. Be to, pats G. A. taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl liudytojas P. M. būtų turėjęs sėsti prie G. A. automobilio vairo, neteisėtai jį nuvairavęs, o po to susimokęs su visais liudytojais kaltinti automobilio sudau­žy­mu jo savininką. Pirmosios ins­tan­cijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nors liudytojas P. M. teismo posėdžio metu ne iš karto prisipažino, kad savo automobiliu važiavo ieškoti apvirtusio G. A. auto­mo­bi­lio, liudytoja E. B. patvirtino, kad savo pirminiame paaiš­ki­ni­me taip pat neteisingai buvo nu­ro­džiusi, kad ir ji važiavo su P. M. bei kitais liudytojais, o liudytojas E. S. nurodė, kad apvirtusio G. A. automobilio jie ėjo ieškoti pėsti, tačiau šie liudytojų parodymų netikslumai nėra esminiai, neduoda pagrindo pripažinti visų liudytojų parodymus neteisingais ir netu­ri įtakos pagrindžiant G. A. kaltę. Be to, liudytojas P. M. teismui pripažino, kad šią aplinkybę bandė nuslėpti todėl, kad savo automobilį jis vai­ra­vo neblaivus. Todėl pažeidėjo skundo argumentas, kad akivaizdus liudytojų parodymų prieš­tarin­gu­mas ir jų suin­teresuotumas išgelbėti savo draugą nuo atsakomybės leidžia netikėti jų parodymais, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Skunde nurodyta aplinkybė, kad tikėti pažeidėju reikia todėl, jog jis pripažįsta savo kaltę dėl sunkesnio teisės pažeidimo ir ginčija lengvesnį pažeidimą, taip pat pagrįsta tik sub­jek­tyvia apelianto nuomone ir yra neįtikinanti. Skundą nagrinėjančio teismo nuo­mo­ne, G. A. kaltės pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ji nepaneigia.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instan­ci­jos teismas konstatuoja, kad G. A. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pil­nutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teis­mo 2013-11-29 nutarimą palikti nepakeistą ir G. A. apelia­ci­nio skun­do netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas