Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „( duomenys neskelbtini ) “ pareiškimą su suinteresuotais asmenimis S. G., J. G., antstole S. K. dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas UAB „( duomenys neskelbtini )“, kreipdamasi į teismą, prašo nustatyti S. G. priklausančią dalį ( ½ ) iš jo sutuoktinės J. G. gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolės S. K. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0056/19/01096, kurioje vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2018-08-29 sprendimas dėl 57520,48 € žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ( 57520,48 € ) nuo 2017-07-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo iš skolininko S. G. BUAB „( duomenys neskelbtini )“ ( po teisių perėmimo – UAB „( duomenys neskelbtini )“ ) naudai. Vykdant išieškojimą antstolė, nustačius, jog skolininko sutuoktinė J. G. dirba, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas J. G. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-5947-839/2019. Prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas. Pagal LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šioje byloje nagrinėjamas skolininko S. G. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine J. G. nustatymo klausimas, t. y. prašoma nustatyti, kad S. G. priklauso ½ dalis jos sutuoktinės J. G. gaunamų pajamų. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjama civilinė byla ( Nr. 2YT-5947-839/2019 ) pagal S. G. ir J. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas nekilnojamojo turto padalinimo klausimas. Esant tokioms aplinkybėms santuokos nutraukimo byla nėra kliūtis teismui nagrinėti skolininko dalies jo sutuoktinės gaunamų pajamų nustatymo klausimą. Be to, nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. G. ir J. G. santuokos nutraukimo bylą ir 2019-12-20 sprendimu santuoką nutraukė bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Iš minėto sprendimo, kuris dar nėra įsiteisėjęs, matyti, kad teismas nesprendė šioje civilinėje byloje nagrinėjamo klausimo, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

LR CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. < ... >. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo < ... >, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ( LR CPK 667 straipsnio 2 dalis ). Pagal LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės ( verslo ) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ( žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita ). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( LR CK 3.88 straipsnio 2 dalis ). Kita įstatyme numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ( LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis ). Skolininkas S. G. ir J. G. yra sutuoktiniai ( kol nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl santuokos nutraukimo ), jų santuoka sudaryta 2002-11-14. Iš prijungtos vykdomosios bylos bei SoDros duomenų matyti, kad skolininko sutuoktinė J. G. dirba Utenos R. Š. progimnazijoje ir VĮ „( duomenys neskelbtini )“ Utenos filiale, todėl antstolė 2019-09-09 patvarkymais areštavo ½ dalį J. G. 50 proc. darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Taip pat antstolė 2019-09-09 patvarkymu pasiūlė skolininkui S. G. per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas minėtų dokumentų antstolei nepateikė, todėl antstolė 2019-10-04 patvarkymu pasiūlė išieškotojui, S. G. ir J. G. kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams 2019-10-08 buvo pateiktas S. G. ir J. G. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtas prašymas teisme buvo priimtas 2019-11-15 nutartimi. LR CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Pagal LR CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Kaip minėta, prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimas buvo išspręstas teisėjo 2019-11-15 nutartimi, todėl santuokos nutraukimo byla iškelta 2019-11-15, J. G. gautas ir areštuotas darbo užmokestis, pajamos iki 2019-11-15 yra bendroji S. G. ir J. G. nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pareiškimą patenkinti ir nustatyti, jog S. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. G. priklauso ½ J. G. iki 2019-11-15 gautų pajamų.

J. G. prašo priteisti iš pareiškėjo 363 € jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dėl susipažinimo su dokumentais, prisijungimo prie e-bylos kortelės, atsiliepimo rengimo ir pateikimo teismui. Pagal LR CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Be to, pagal LR CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas pareiškėjo UAB „Gilojos statyba“ pareiškimą patenkino, todėl nėra pagrindo iš pareiškėjo J. G. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

UAB „( duomenys neskelbtini )“ pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad 1/2 dalis skolininko S. G. sutuoktinės J. G. iki 2019-11-15 gauto darbo užmokesčio ( pajamų ) priklauso skolininkui S. G..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.