- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-27
- Bylos Nr.
- N-143-1058-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Gintaras Kryževičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarimo M. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) pareigūnas 2006 m. sausio 10 d. M. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2006 m. sausio 10 d. apie 18.00 val. žvejojo Nemuno upėje, ties Alytumi, mėgėjiškos žūklės taisyklių draudžiamu užkabinamuoju – pakertamuoju būdu. Įvykis buvo fiksuojamas vaizdo kamera ir naktinio matymo žiūronais. M. I. sulaikymo metu žuvų sugavęs neturėjo. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2006 m. sausio 11 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.2, 20 punktais, ATPK 87 straipsnio 3 dalimi, M. I. paskirta administracinė nuobauda – 450 Lt bauda su pažeidimo padarymo įrankių (poledinės žūklės meškerės su rite ,,Sting five“ (juodos spalvos) ir trišakio kablio) konfiskavimu.
Šalies argumentai
M. I. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. sausio 11 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
M. I. nurodė, kad nubaustas nepagrįstai, nes nepadarė ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo. Pažymėjo, jog ATPK 87 straipsnio 3 dalies dispozicija nenustato, jog pažeidimas turi būti padaromas ir neturint leidimo. Teigė, kad leidimą žvejybai turėjo, tačiau pareigūnai jo neprašė. Be to, iš jo nebuvo paimti jokie uždrausti žūklės įrankiai, tarp jų ir trišakis kablys. Tai, kad įvykio vietoje buvo filmuota ir stebėta naktinio matymo žiūronais, nepatvirtina jo kaltės. Yra liudytojų, galinčių patvirtinti, jog žvejojo žuvį viliodamas natūralios kilmės masalu. Nurodė, kad inkriminuotą pažeidimą galima padaryti tik tiesiogine tyčia ir tik turint uždraustus žvejybos įrankius. Pabrėžė, kad neturėjo jokio uždrausto žvejoti įrankio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 15 d. nutarimu M. I. skundo nepatenkino ir Institucijos 2006 m. sausio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad M. I. 2006 m. sausio 10 d. apie 18.00 val. Nemune, prie Alytaus, žvejodamas Taisyklių draudžiamu užkabinamuoju – pakertamuoju būdu, pažeidė Taisyklių 12.1 ir 20 punktus, o jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 87 straipsnio 3 dalyje. Pažymėjo, jog M. I. neigė savo kaltę, tačiau jo įvykio aplinkybių aiškinimas, kad žvejojo ne užkabinamuoju – pakertamuoju būdu, paneigtas nuosekliais liudytojų D. B., S. J., J. P., Ž. Z., A. J. parodymais. Teismas nesirėmė liudytojo V. Ž. parodymais, nes šį liudytoją, teisės pažeidimo bendrininką, laikė suinteresuotu asmeniu. Be to, jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems įrodymams. Teismas padarė išvadą, kad Institucijos pareigūnas pagrįstai nusprendė, jog M. I. veiksmuose yra ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, nuobauda paskirta pagal sankciją, todėl negalima laikyti, kad ji per griežta ar nepagrįsta.
II.
M. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus (ATPK 256 str.). Institucijos pareigūnas nepateikė pagrindinių įrodymų, t. y. konfiskuotinų ir iš jo paimtų daiktų: poledinės meškerės su rite ,,Sting five“ ir trišakio kablio. Šie daiktai įvykio vietoje nėra nei nufotografuoti, nei nufilmuoti. Teismas neatsižvelgė į prašymą įpareigoti Instituciją pateikti šiuos įrodymus. Be to, teismas neteisingai įvertino liudytojų neetatinių gamtos apsaugos pareigūnų bei policijos pareigūnų ir kartu žvejojusio liudytojo parodymus, nepasisakė dėl pateikto vaizdo įrašo.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nes nenustatyti visi būtini šio pažeidimo elementai (nėra objektyviosios pusės elemento – pažeidimo įrankio).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad:
pagal ATPK 297 straipsnį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.